Irena ZUBRICKIENĖ
- Jeigu aš nors puse procento būčiau abejojusi, kad Vestina yra Stasio dukra, cirkus primenantiems žygiams tikrai nebūčiau ryžusis, - "Akistatai" sakė marijampolietė Vilija Vaitulevičiūtė (42 m.), panūdusi teisme įrodyti vyro, su kuriuo susilaukė dukters, tėvystę, panorusi suteikti mergaitei tėvo pavardę ir prisiteisti alimentus. - Jeigu Stasys būtų rėmęs dukterį ir elgęsis padoriai, savo gyvenimo "marškinių" nebūčiau "skalbusi" viešai.
Bene prieš pusę metų "Akistata" rašė, kad specialųjį pedagoginį išsilavinimą turinti Vilija, pastaruoju metu - bedarbė, viena augindama vienturtę dukrelę Vestiną (3 m.) ir sunkiai sudurdama galą su galu, nutarė paramos prašyti iš mergytės tėvo Stasio Sidabros (48 m.), tuo metu laikinai dirbusio Marijampolės savivaldybėje juristu. Tiesa, Stasys, paties teigimu, šeimos žmogus, nenorėjo viešai pripažinti, kad yra vienišos motinos dukters tėvas. Skandalu pakvipusios situacijos tuomet nepakeitė net ir atviri Vilijos laiškai, kabinami ant Stasio darbo kabineto durų savivaldybėje. Rašteliais moteris priminė juristui, kad jis turi mažametę dukterį, ir ragino jį neva alkstančią mergaitę pamaloninti vienu kitu kąsneliu. Vyrui į tokius moters pokštus nesureagavus, Vilija kreipėsi į teismą.
Ne iš karto teisman atvykęs S. Sidabra pareiškė negalįs pripažinti Vestinos savo dukra, nes manąs, kad keliolika metų jo pažįstama Vilija yra "visų moteris", tad ir jos dukrelė - visų. Vyras tikino esąs apšmeižtas ir iš karto sutiko atlikti DNR tyrimą, kad būtų išsklaidytos bet kokios abejonės.
Teisme demonstruotas Stasio noras išlikti "švariam", tai yra niekuo neprisidėjusiam, kad Vilija pagimdytų dukrelę, liko tik pažadu - nurodytu laiku vyras DNR laboratorijoje, esančioje Vilniuje, nepasirodė. Vilija su Vestina toje pačioje laboratorijoje lūkuriavo veltui. Vėliau Stasys keletą kartų vėl neatvyko į teismo posėdžius. Metų pradžioje prasidėjusi civilinė byla pretendavo virsti viena iš "amžiaus bylų".
- Negi Stasio pozicija dar neaiški? - stebėjosi įstatymų varžoma Temide Vilija. - Jeigu žmogus vengia išsitirti, vadinasi, vengia pažvelgti tiesai į akis. Šitaip jis gali vilkinti visą gyvenimą.
Teismui nutarus paskelbti S. Sidabros paiešką, netrukus dingusysis atsirado. Jis tikino niekur nesislapstęs - tik nežinojęs, kad ieškomas. Netgi tvirtino buvęs laboratorijoje, bet Vilijos su mergaite ten nematęs.
Vis dėlto atlikus DNR tyrimą, Stasiui beliko patikėti specialistų išvada - jis esąs Vestinos tėvas! Kitas tokio amžiaus vyras tik džiaugtųsi vėl tapęs jaunu tėvu, o Stasys teisme toliau stengėsi daryti viską, kad tik Vilija nelaimėtų savo pradėto žygio. Rimtų tarnybų kėdėse sėdėjęs vyras (dirbęs Kelių policijoje, vadovavęs Autobusų parkui, ne vienoje darbovietėje sprendęs įvairias juridines problemas), užuot geruoju pasiūlęs paramą pripažintai dukrelei, savo išmone jis juokino teismo proceso dalyvius:
- Taip, mes pažįstami šešiolika metų, bet leiskite paklausti, kodėl jūs, žinodama, kad aš esu vedęs, ardėte mano šeimą? - retoriškai kreipėsi į Viliją. - Niekada nerėmiau ieškovės ir jos dukters, o jeigu kada daviau kokią šokolado plytą, tai dar nieko nereiškia - kitą kartą elgetai ištiesiu porą litų, o čia - pažįstamai... Su ekspertais dėl tėvystės nesiginčysiu, bet buvus intymius santykius su atsakove negaliu patvirtinti, nes tiesiog neatsimenu - visuose susitikimuose su ja būdavau labai girtas. Blaivus pas ją niekada nėjau.
Šiuo metu Stasys - bedarbis. Vyras tikino, kad prie to prisidėjo ir Vilija, paskelbusi savo gyvenimo istoriją ir jį apjuodinusi. (Beje, iki teismo sprendimo, kol nebuvo nustatyta tėvystė, Stasio pavardė Vilijos pasakotoje istorijoje nebuvo skelbiama.) Esą po to tris kartus S. Sidabra bandęs įsidarbinti, bet net Aukštaitijoje "darbdaviai badė pirštais į spaudą ir tokio blogiečio nenorėjo". Paklaustas, iš kur gaus pinigų dukrai remti, Stasys sakė skolinsiąsis, nes pats esą šiuo metu yra išlaikomas žmonos ir dviejų suaugusių sūnų.
Iškilus klausimui dėl tėvo pavardės suteikimo mergaitei, Stasys paprieštaravo. Jis motyvavo tuo, kad esą Vilijos spalvomis nupieštas tėvo paveikslas mergaitei vargu ar priimtinas. Esą dukrelė paaugs ir tada pati nuspręs, kieno pavarde jai vadintis. Vilijos norą vadinti dukterį Sidabraite Stasys pavadino "principo reikalu".
Kaip sakoma, svetimus marškinius viešai pakėdojęs teismas nusprendė pripažinti Stasį Sidabrą Vestinos Vaitulevičiūtės tėvu, pakeisti mergaitės pavardę (vadinti Sidabraite) ir mažylės naudai priteisti iš tėvo 250 litų dydžio alimentus kas mėnesį. Be to, teismo sprendimu 780 litų Stasys dar turėtų sumokėti už DNR tyrimą ir 165 litus - teismo išlaidų.
- Manau, kad šis teismo sprendimas bus gera pamoka kitiems vyrams, vengiantiems atsakomybės, - po beveik metus trukusių posėdžių ir nežinios neslėpė savotiškos pergalės džiaugsmo Vilija. - Tėvu tapęs žmogus privalo žinoti, kad vien jo nuotraukos vaikui neužtenka. Tėvo pavardė vaikui taip pat reikalinga. Pažiūrėkite, kokių tik būna situacijų gyvenime... Jas nušviečia spauda, rodo televizija, galų gale - "muilo operos". Kas gali žinoti, gal tėvo pavardės ir jo dėmesio neturinčia mergaite kada nors susižavės tikras jos brolis ar kitas koks artimas giminaitis?..
***
Ar dažnai teismo keliu nustatinėjama tėvystė? Marijampolės vaikų teisių apsaugos skyriaus (VTAS) darbuotojų teigimu, pastaraisiais metais tokių civilinių bylų vis daugėja. Atsiradus kai kurioms naujovėms įstatymuose, vienišos motinos rūpestingai tvarkosi visus reikiamus dokumentus, tikėdamosis turėti didesnę teisę įvairioms valstybės teikiamoms pašalpoms. Tiesa, ne visi "užspeistieji" teisme moterų paskelbtus faktus ginčija - jie išklauso, dar ką nors pasiaiškina, tada sutinka ir "pasirašo". Gali būti, kad tokioms tėčių ir jų pavardžių paieškoms moteris "užkrėtė" žiniasklaidoje paviešinti analogiški atvejai, kai tėvystę ginčijo valdžios viršūnėse esantys ar šiaip gerai žinomi asmenys. Gali būti, kad Vilijos pavyzdys taip pat paakins ne vieną jos likimo moterį.
Marijampolės VTAS duomenimis, nė vienam jų žinioje buvusiam "įtariamam" tėveliui, ginčijusiam savo tėvystę ir pasiryžusiam tai įrodyti DNR tyrimų išvadomis, dar neteko palikti teismo salę laimėjus - visais atvejais jų ginčyta tėvystė buvo įrodyta, nes, kaip manoma, oficialiai to siekiančios moterys yra visiškai tikros dėl savo pareiškimų. Vaikų teisių gynėjai linkę priminti, kad yra tokia neginčijama tiesa: vaikas gimsta iš dviejų žmonių - abu ir atsakomybe turi dalintis.
Letos KAULINIENĖS nuotr.:
- Vestina turės tėčio pavardę. O ar sulauks jo dėmesio ir paramos?