Policijos nesurastas, tapo žudiku
Irena ZUBRICKIENĖ
Gimdytojų dėmesio stoka, tėvo seksualinis išnaudojimas, pašalinimas iš mokyklos ir 3 teistumai už vagystes bei chuliganizmą, nusikaltėlio keliu pasukus nuo 17 metų - tokį gyvenimo "bagažą" buvo sukaupęs Gustonių kaimo (Panevėžio r.) gyventojas Alvydas Kanceraitis (24 m.), kai praėjusių metų kovo 3-iosios naktį Kaune, V. Krėvės prospekte prie buitinių paslaugų ir verslo mokyklos, itin žiauriai nužudė Kauno A. Stulginskio vidurinės mokyklos dvyliktoką Karolį Ramašką (18 m.). Šį nusikaltimą Tošės pravardę turintis A. Kanceraitis įvykdė kelis mėnesius slapstydamasis nuo policijos, mat jam, nuteistam, reikėjo 2 metams ir 5 mėnesiams keliauti į "zoną".
Išbėgo susitikti su draugais
Tą vakarą abiturientas Karolis Ramaška ramiai sėdėjo prie televizoriaus ir ruošėsi žiūrėti Eurovizijos koncertą, kai jam paskambino jo draugas Evaldas Grigutis. Nors Karolis jau ir lovą buvo pasiklojęs nakčiai, tačiau nutarė pasimatyti. Tėvams pasakęs, kad tuoj grįš, vaikinas net nepasiėmė savo mobilaus telefono, kurį buvo įjungęs pakrauti.
Kai Karolis per ilgai užsibuvo, tėvai sunerimo. Pagal sūnaus telefone užfiksuotus skambučius jie susisiekė su Evaldu, tačiau šis pasakė, kad jiedu dar prieš vidurnaktį išsiskyrę - Evaldas nuėjęs į namus, o Karolis dar pasilikęs su dviem pažįstamais. Tėvai sužinojo, kad iš pradžių sūnus su Evaldu buvo nuėję į vieno netolimo namo laiptinę, kur pabendravo su 2 merginomis.
Kitą dieną Ramaškų namus pasiekė kraupi žinia: naktį Karolis rastas prie mokyklos žiauriai nužudytas. Apie tai greitąją pagalbą informavo praeivis. Nužudytojo asmenybė buvo nustatyta ne iš karto - vaikiną atpažino jo mokytojas.
- Beprasmė sūnaus mirtis sugriovė mūsų šeimos gyvenimą, - teisme tiek tegalėjo pasakyti Karolio tėvas Ričardas Ramaška. - Jis žiauriai kankintas, nužudytas, išniekintas ir galiausiai apšmeižtas. Netikiu, kad sūnus galėjo ką nors reketuoti arba vogti iš automobilių. Tai nesąmonė! Žudikui reikėjo skirti bausmę iki gyvos galvos. Nuteisti reikėjo ir žudiko bendrininką, kuris stebėjo egzekuciją, pats spardė gulintį Karolį, net peilį žudikui padavė - žinojo visą tiesą, bet niekam nepranešė.
Pasišnekėjo ir nužudė
Tuo metu, kai Karolis ir Evaldas Grigutis ėjo iš trumpučio pasimatymo su merginomis, pakeliui į namus jie sutiko pažįstamą 14 metų kaimyną Evaldą Ž., pravardžiuojamą Efkute, kuris ėjo su jiems iš matymo pažįstamu Alvydu Kanceraičiu. Pastarieji buvo išgėrę, eidami šūkaliojo, sutiktuosius pavadino kaimiečiais, lopais. Netrukus kilo konfliktas. Kaip suprato Evaldas, dėl Efkutės peiliuko, kurį Karolis pamatė Efkutės rankose, paprašė parodyti ir neskubėjo atiduoti. Nors Efkutė Karolį ir Evaldą vadino savais, bendravimas nebuvo kaip "savųjų", bet ir neatrodė, kad gali kilti muštynės. Netrukus Evaldas nutarė eiti į namus. Karolis pasiliko su Efkute ir Toše.
- Ramaška tą peiliuką ne paėmė, o atėmė, - vėliau pareigūnams pasakojo Tošė. - Jis reikalavo iš Efkutės pinigų, kurių šis buvo skolingas Evaldui Grigučiui. Ramaška ir anksčiau buvo reketavęs Efkutę, o kai šis neturėjo pinigų, liepė jam apvogti kokį nors automobilį, kad galėtų atsiskaityti. Tai mane pykdė.
Savo pyktį "teisėjas" ir "globėjas" Tošė išliejo po kelių minučių: kai jis, Efkutė ir Karolis kalbėdamiesi, rodės, gana bičiuliškai ėjo pro mokyklos pastatą, Tošė staiga stvėrė ranka Karolį už gerklės ir parvertė ant žemės. Kai užkluptasis nukrito ant nugaros, Tošė užšoko ant jo, apžergdamas kojomis per šonus, keliais prispaudė jam ranką prie žemės, iš savo džinsų kišenės išsitraukė atlenkiamą peilį, kurį vadina "plaštake", ir juo smeigė dvyliktokui į gerklę, į krūtinę, rankas - kur pakliuvo.
Tuo metu Efkutė stovėjo greta ir viską matė, tačiau į žalojamo Karolio šūksnius ir prašymus padėti nereagavo. Esą pats bijojo savo sužvėrėjusio draugo, buvo ištiktas šoko. Kad vaikinas nerėktų, jis buvo užčiauptas ir smūgiuojamas toliau. Tai galėjo trukti apie 15 minučių. Tošė šaukė Efkutei žiūrėti, ar aplinkui nematyti žmonių, o vienu momentu liepė apspardyti gulintį ir gyvybės ženklų neberodantį Karolį bei numauti jo batus. Pats, sugriebęs už nužudytojo kelnių, jas nutraukė ir peiliu nupjovė lyties organą.
Pusnuogio vaikino lavoną smurtautojai paliko likimo valiai, o patys pasuko Efkutės namų link. Pakeliui užkasė nupjautąją K. Ramaškos kūno dalį, kurią Tošė laikė savo striukės kišenėje, ir į šiukšlių dėžę įmetė nužudytojo kelnes. Žudikas prigąsdino nepilnametį liudininką, kad iš jo lūpų neišeitų jokia žinia apie naktie įvykius, ir liepė išsitrinti jo numerį telefone.
Vėliau savo draugei Tošė, slapstydamasis nuo policijos, prisipažino, kad "užlenkė" vieną žmogų - esą persistengė. O teisme paklaustas, kodėl dar ir išniekino lavoną, Tošė ciniškai tarstelėjo: "Ant zapadlo".
Slapstėsi kelias paras
Pradėjus tirti K. Ramaškos nužudymo aplinkybes, jau kitą dieną buvo sulaikytas nepilnametis Evaldas Ž. - Efkutė, kurį Karolio draugas Evaldas Grigutis nurodė kaip vieną iš asmenų, kurie su Karoliu bendravo paskutinieji. Jį iškvotus tapo aišku, kas nužudė K. Ramašką, tačiau žudikas pasislėpė. Efkutė papasakojo, kad kone 10 metų už jį vyresnis Tošė buvo jo geras bičiulis, kartu dirbęs prekybos bazėse - abiejų kartu ir išgerta ne kartą. Efkutė irgi liudijo, kad naktinis konfliktas kilo dėl Karolio atimto peiliuko ir Efkutės 10 litų skolos Evaldui. Liudininkas tvirtino, kad K. Ramaška išties ne kartą reikalavęs iš jo pinigų, o tą naktį raginęs ką nors pavogti iš automobilio.
Nepilnametis liudininkas buvo suimtas 2 mėnesiams. Anot pareigūnų, labiau dėl jo paties saugumo, kol žiaurus žudikas slapstėsi.
Tuo metu žudikas Tošė glaudėsi pas savo pažįstamus. Jis vengė grįžti į savo nuomojamą butą Kaune. Rytą po nužudymo jis nuvyko pas savo draugę Eveliną (17 m.) į Karmėlavą (Kauno r.), kur liko ir nakvoti. Tošė neslėpė, kad Kaune įvykdė nusikaltimą, tačiau detaliau mergina neklausinėjo. Kitą dieną Tošė išvyko iš Karmėlavos - sakė važiuosiąs pas savo seserį į Jonavą. Tik vakare Evelina sužinojo, kad jos draugas iš tiesų yra Alvydas, o ne Mantas, kaip jai buvo prisistatęs, ir yra ieškomas dėl nužudymo. Taip buvo pranešta per TV žinias, kartu parodyta ieškomojo nuotrauka. Mergina iškart prisiminė ne kartą mačiusi "Manto" rankose "plaštake" vadinamą peilį, kurį draugas tikino privaląs turėti esą savigynai.
Ištikta šoko Evelina pradėjo susirašinėti su kita Tošės drauge - Ofelija. Šioji vaikiną irgi vadino Mantu. Ofelijai Tošė buvo sakęs, kad yra nuteistas už muštynes, bet "nieku neis ir nesės", todėl neva priverstas slapstytis. Abi merginos spėliojo, ar per TV paskelbta žinia galėtų būti teisybė, ir abi buvo linkusios tuo patikėti.
Besislapstydamas Tošė kaitaliojo buvimo vietą, pirkinėjo telefono pokalbių papildymo korteles ir bendravo ne su vienu savo bičiuliu, kol po 5 dienų buvo sulaikytas. Jis ne tik neneigė nužudęs K. Ramašką, bet ir parodė, kur Jonavoje išmetė sulaužytą nužudymo įrankį - "plaštakę". (Kur buvo užkasę nužudytojo kūno dalį, jau buvo parodęs Efkutė.) Suimtasis prisipažino, kad nusikalsdamas buvo neblaivus ir labai supykęs, bet negalėjo paaiškinti, kodėl elgėsi taip žiauriai ir ciniškai.
Žudikas nubaudė ir save
Prieš teismą stojo tik Alvydas Kanceraitis. Jo nepilnametis bendrininkas Evaldas Ž., atlikus daugybę tyrimo veiksmų (tarp jų - ir drabužių, paliktų pėdsakų ekspertizes), išleistas iš suėmimo ir įvardintas tik kaip pagrindinis liudytojas. Vaikinukas, teisme duodamas parodymus, net alpo.
Teisme buvo pagarsinti nuo policijos besislapsčiusio žudiko ir jo draugių telefoniniai pokalbiai. "Negi dar neįrodžiau, kad tave myliu? Negi manai, kad galiu tave išduoti?" - jausmų žudikui neslėpė viena jo artima draugė. "Kiek laiko dar slapstysiesi? Bent poros metų prireiks, kad užsiaugintum ilgus plaukus ir panašiai. Beje, ar pavalgęs, ar gerai miegi?" - šildė žudiką rūpestingos draugės žinutės. Šiandien viena tokia devyniolikmetė, beje, Kauno kolegijoje studijuojanti teisę, augina A. Kanceraičio vaikelį, kuris gimė, kai jo tėvas jau buvo suimtas. Kūdikį, gavusį tėvo pavardę, A. Kanceraitis pažįsta tik iš nuotraukų.
Teismui paskelbus nuosprendį, galutinai tapo aišku, kad mažylis, pasmerktas būti žudiko sūnumi, ir toliau augs be tėvo: A. Kanceraičiui-Tošei, už K. Ramaškos nužudymą, pridėjus anksčiau neatliktą bausmę, paskirta galutinė 20 metų laisvės atėmimo bausmė. Pirmus 5 metus nuteistasis gyvens kalėjime, vėliau - pataisos namuose. Nuosprendžiu A. Kanceraitis pripažintas esąs pavojingas recidyvistas.
Savo kaltės neneigęs A. Kanceraitis teismo posėdyje beveik nekalbėjo - nurodė pagarsinti jo anksčiau duotus parodymus, nes pridurti neturįs ką. Jis visą laiką vengė pakelti akis, nereagavo, kai teismas padarė išvadą, jog "K. Ramaškos nužudymas buvo ne spontaniškas veiksmas, o mėgavimasis su išlaikytomis pauzėmis". Tardamas paskutinį žodį, Tošė atsiprašė nužudytojo artimųjų, tačiau šie neslėpė, kad nuosprendį apskųs ir sieks dar griežtesnės bausmės.
Nužudytojo artimiesiems teismas priteisė iš nuteistojo 200 000 litų neturtinei ir per 12 000 litų turtinei žalai atlyginti, tačiau sūnaus netekęs Ričardas Ramaška pasakė, kad atsisakytų visų šių pinigų, jeigu Karolio žudikas būtų įkalintas iki gyvos galvos. Palikti Kauno apygardos teismo nuosprendį ar pakeisti, dabar jau spręs aukštesnės instancijos teismai.
