Motinžudžio svajonė - aplankyti motinos kapą
Irena ZUBRICKIENĖ
... Ramus šeimos gyvenimas ėmė griūti tada, kai vyras pradėjo priekaištauti žmonai, esą auginamas sūnus - ne jo. Žmona dėl to pradėjo vis dažniau išgerti. Išgėrusi būdavo priekabi, kildavo audringi barniai. Pirmagimė dukra šių namų dramų bandydavo išvengti pabėgdama iš namų. Paskui sugrįždavo. Galiausiai nuo visko pabėgo į Airiją. Kai šeimos galva mirė nuo sunkios ligos, žmona tebetęsė įkyrių pykčio protrūkių seriją. Tik tada "ugnį" nukreipdavo į vienintelį žmogų šalia - savo jaunėlį sūnų. Uždaro būdo vaikinas tai kantriai kentė, bet vieną dieną jo kantrybė trūko...
"Neatlaikė nervai"
Tai tikra, o ne iš grožinės literatūros perpasakota šeimos gyvenimo istorija, kurios detales teismo posėdyje prisimindama kaunietė Diana negalėjo sulaikyti ašarų. Panašiai jautėsi ir teisiamųjų suole atsidūręs jos 12 metų jaunesnis brolis Rimantas Skromovas (20 m.), prieš pusantrų metų dar lankęs Kauno statybininkų mokyklos paskaitas, o dabar - savo motinos Reginos Skromovienės (53 m.) žudikas. Jis neneigė kaltinimų, tik norėjo, kad svetimieji, šiurpę nuo tokios kraupios šeimos gyvenimo atomazgos, bent kiek suprastų, kodėl taip įvyko. Rimantas teigė, kad neatlaikė nervai, ne pirmą kartą klausantis neblaivios motinos nepagrįstų priekaištų, noro valdyti jo asmeninį gyvenimą ir pažadų jį suvaržyti, nuolat girdint įžeidžiantį epitetą "benkartas". Mažakalbis jaunuolis tvirtino, kad jis nuo vaikystės buvo panašiai terorizuojamas, ne vieną naktį praleidęs po lovos antklode, kad negirdėtų tėvų vaidų, ir kūkčiodamas. Šitai paliudijo ir Diana. Taigi nuoskaudos kaupėsi seniai.
Seseriai Dianai dabar beliko pasigailėti, kad ji, žinodama, kokia slogi Rimanto kasdienybė, norėjo, bet nesugebėjo atsivilioti jo į Airiją. Motina Dianai buvo pasakiusi, kad labai pyks ir net nebeįsileis jos į savo kiemą, jeigu sūnus išlėks į užsienį paskui seserį. Pastaruoju metu Rimanto ir Dianos mamai labiausiai kliūdavo mintis, kad Rimantas ketina kurti šeimyninį gyvenimą - turi artimą draugę Aistę, su kuria nori gyventi kartu.
"Vėl pavadino benkartu"
Praėjusių metų kovo 20 ar 22-osios (tiksli diena liko nenustatyta) pavakarę Rimantas, grįžęs iš darbo (dirbo konsulatantu vienoje prekybos bendrovėje), kaip buvo įprasta, išgėrė raminamųjų vaistų "Tazepam" ir ruošėsi vakaroti namuose. Vaikinas buvo šiek tiek gėręs ir sidro. Šiaip jis ne tik nepiktnaudžiaudavo alkoholiu, bet išvis nemėgo gerti - girti žmonės jį piktindavo. Galbūt todėl, kad Rimanto mama, būdama neblaivi, vis įkyriai ieškodavo priekabių.
Tąkart mama irgi buvo išgėrusi. Žodis po žodžio, ir ji, Rimanto teigimu, pradėjo siautėti. Regina burbėdama sekiojo paskui sūnų, vėl vadino jį benkartu - vaikiną tai nervino. Vėliau, net ir gulėdama lovoje, vis dar barė jį, kol užmigo.
"Norėjau atsisveikinti su visa praeitimi"
Apie 3 valandas uito Rimanto nuoskaudos neatlėgo. Jis, nuėjęs į priemenę, pasiėmė kirvį, sugrįžo į mamos kambarį ir jai, gulinčiai aukštielninkai, kelis kartus smogė kirvio ašmenimis į galvą, dar kelis tokius smūgius sudavė kirvio pentimi. Moteris nesigynė - ji visiškai nejudėjo, nekalbėjo, net nekvėpavo. Rimantas suprato, kad mamą užmušė. Po kelių akimirkų jis tematė vieną išeitį - nusižudyti. Peiliuku popieriui pjaustyti Rimantas pjaustėsi abi rankas ties alkūnės lenkimu, bet negiliai. Esą taip buvo daręs ne kartą, nes taip suvaldydavo užplūdusią agresiją ir pajusdavo palengvėjimą. Beje, anot Rimanto, taip po audringų barnių su motina darydavęs ir jo tėvas - tik jis griebdavęs virvę ir eidavęs kartis. Po kiek laiko esą sugrįždavo į kambarį visiškai nusiraminęs.
Rimantas negalėjo ramiai būti prie motinos lavono, todėl kraujuojančiomis rankomis jis suvyniojo mamos, vilkinčios žaismingais naktiniais marškinėliais, kūną į patalynę, po to - į kilimą ir paliko gulėti ant grindų. Iki paryčių vaikinas prasėdėjo virtuvėje, suprasdamas, ką padarė, bet net negalvodamas prisipažinti ir pasiduoti policijai.
Rytą Rimantas išnešė suvyniotus motinos palaikus į savo namų kiemą ir įmetė į nenaudojamą šulinį. Kartu sumetė į šulinį ir surinktus visus motinos drabužius, batelius, taip pat - tėvo nuotrauką. Vėliau jis paaiškins, kad šitaip norėjo galutinai atsisveikinti su savo slogia praeitimi. Dar į šulinį įmetė mamos lovos medinius rėmus su gobelenu, primetė apie 10 kibirų žvyro, akmenų, plytų gabalų ir uždengė šulinį jo mediniu dangčiu.
"Kieme buvo žymios permainos"
Taip savo dukteriai Daliai stebėdamasi sakė Reginos Skromovos sesuo Birutė, po savaitės pasigedusi Rimanto motinos. Birutė pasakojo kovo 20-ąją kalbėjusi su seserimi, ir ši jai pasiguodusi, kad stipriai susipyko su sūnumi. Nuo tada Regina pradingo. Rimantas tikino tetą, kad mama išvykusi ieškoti darbo į Vilnių su kažkokiu vyriškiu. Tačiau Birutė, apsilankiusi sesers Reginos namuose, pastebėjo didžiules permainas: nebebuvo šiltnamio, kieme viskas buvo išmindžiota, lakstė didelis šuo. Birutei buvo labai keista, kad Rimantas viską pertvarkęs, nors to nereikėję daryti, nes pati Regina buvo labai tvarkinga. Be to, permainų buvo ir namo viduje: kambario kampe buvo nuplėšti nauji tapetai (matyt, buvę kruvini), ant grindų - naujas raudonas kilimas, perstumdyti baldai. Rimantas paaiškino tetai, kad mama iš Vilniaus nebesugrįš - viską palikusi jam ir palinkėjusi sėkmingo savarankiško gyvenimo su drauge. Taip vaikinas sakė ir jo motinos pasigedusiems kaimynams.
Teta pastebėjo, kad Rimantas, kelis kartus pasakodamas mamos išvykimo aplinkybes, klydinėjo tarp detalių. Šiais įtarimais ji pasidalino su savo dukra Dalia. Ši Skromovų namuose stebėjosi, kad teta Regina išvykdama nepasiėmė savo būtinų vaistų, o dar keisčiau moterims pasidarė, kai Rimantas parodė, jog mama paliko ne tik vaistus - paliko ir namo dokumentus, ir savo pasą. Norėdamas labiau įtikinti giminaites, jog viskas gerai, Rimantas davė joms kelis telefono numerius, kad jos neva galėtų susisiekti su jo mama, tačiau tie numeriai buvo neteisingi. Nors Daliai pusbrolio elgesys įtarimų nekėlė (esą jis visada būdavo santūrus, tylus, nuleidęs galvą ir vengdavęs tiesaus žvilgsnio), ji tą pačią dieną nuėjo į policiją ir paprašė paskelbti paslaptingai dingusios tetos paiešką. Apie tai buvo pranešta ir Airijoje gyvenančiai Dianai.
"Mama liguistai mylėjo Rimantą"
Diana irgi pripažino, kad išgėrusi motina būdavo įkyriai priekabi, tačiau tvirtino, kad išgerdavo ji retai - gal kartą per mėnesį. Anot Dianos, mama labai rūpinosi Rimantu, jam nuolaidžiaudavo ir pataikaudavo, lepindavo - jį mylėjo net liguistai. Galbūt todėl motinai buvo skaudu sužinoti, kad Rimantas ruošiasi gyventi kartu su mylimąja Aiste. Tik dėl to pastaruoju metu kildavę rimtų piktumų.
Vos prieš porą mėnesių į Airiją išvykusi Diana mamai paskambindavo. Kartą ir sužinojo, kad brolis turi merginą, bet mama dar ruošėsi apie tą merginą pasišniukštinėti kalbų, tik tada nuspręsti, ar ji tinkama sūnaus draugė, galinti gyventi kartu. Beje, mama neslėpė nuo Dianos, kad Rimantas su drauge jaučiasi esąs laimingas.
Kovo 20-ąją Diana nebegalėjo prisiskambinti mamai, nors savo telefone rado du praleistus jos skambučius. Tada skambino broliui. Rimantas seseriai rietė tą patį: mama išvykusi į Vilnių su kažkokiu vyru. "Iš savo kambario persikėliau į mamos kambarį, nes pas mane jau griūva lubos, - kalbėjo Rimantas sesei. - Jau 2 savaitės, kai mūsų namuose gyvena ir mano Aistė - mums viskas gerai". Diana, iš mamos neseniai girdėjusi, kad Aistė kartu dar negyvena, sukluso įdėmiau ir pradėjo stebėtis ne tik faktais, bet ir brolio nuotaikų kaita, keistesniais sakiniais. Gavusi iš pusseserės žinią, kad mama pradingusi, pritarė jos oficialiai paieškai.
"Kad draugas žudikas, neįtariau"
Rimanto draugė Aistė iš tiesų įsikūrė pas Rimantą, tačiau tik tada, kai jo motinos čia jau nebuvo. Teisme mergina tikino išgirdusi tą pačią tiesą iš Rimanto lūpų, kaip ir kiti: motina išvykusi mokytis siuvėjos amato, ieškotis laikino valytojos darbo, o namus palikusi sūnui ir jo draugei. Aistei neva nekilo jokių įtarimų, kai Rimantas paprašė padėti jam pertvarkyti namus - juk dabar jie bus šeimininkai! Porai tvarkytis padėjo ir Aistės brolis - buvo ką nešioti, buvo ką kasinėti kieme. Anot Aistės, Rimantas teigė išsiurbęs kanalizacijos šulinį, todėl kieme dvokia, taip pat kasęs duobę kieme ir nešiojęs žvyrą bidonu šulinio link. Pati Aistė to šulinio nebuvo atidariusi, prie jo apskritai nebuvo priėjusi, tad ir nežinojusi, net neįtarusi, kad jos mylimasis, pas kurį atsikraustė, - motinos žudikas.
Taip mergina kalbėjo teisme. O tuoj po to, kai balandžio 19-ąją, Rimantui pagaliau prisipažinus ir parodžius motinos kapavietę, pareigūnai atkasė šulinį ir iškėlė R. Skromovienės lavoną, ji buvo sulaikyta kartu su Rimantu kaip įtariama bendrininkė. Buvo manoma, kad net ir neprisidėdama prie nužudymo, Aistė viską žinojo ir slėpė nusikaltimą. Mat kaimynai liudijo, kad Rimanto mama labai priešinosi sūnaus bendram gyvenimui su Aiste, o tada, kai Regina dingo, Aistė pernelyg greitai pasijuto esanti Reginos namų šeimininkė. Vis dėlto, neįrodžius merginos kaltės, netrukus byla jos atžvilgiu buvo nutraukta. Teisme Aistė liudijo jau kaip buvusi Rimanto mergina. Beje, teisiamajam nepatiko kai kurie Aistės parodymai - jis tik nervingai lingavo, esą "liudytoja painiojasi laike ir faktuose".
"Nunešiu gėlių ant mamos kapo"
Šią šeimos tragediją nagrinėjęs Kauno apygardos teismas nustatė, kad Rimantas motiną nužudė, kai ši buvo bejėgiškos būklės (neblaivi ir mieganti). Moteris nužudyta žiauriai: 5 smūgiais kirvio ašmenimis ir dviem - kirvio pentimi. Nustatyta, kad nelaimėlė sąmonę prarado po pirmųjų smūgių, tad didelio skausmo ji negalėjo jausti.
Rimanto nuoširdus liudijimas ir gailėjimasis teisme, sesers atleidimas ir prašymas bausti brolį kuo švelniau neišgelbėjo teisiamojo nuo griežtos bausmės: kaltinęs prokuroras siūlė paskirti motinžudžiui 20 metų nelaisvės, bet teisėjų kolegija buvo gailestingesnė - pasiuntė kalėti 13 metų. (Už tokį nusikaltimą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 5 iki 20 metų arba kalėjimą iki gyvos galvos.)
Motiną nužudžiusiam broliui sesuo Diana nepateikė jokio civilinio ieškinio. Buvo matyti, kad jaunai moteriai, kenčiančiai dėl netikėtos motinos netekties ir šeimos tragedijos, labai skauda ir dėl brolio likimo. Diana atviravo negalinti patikėti, kad brolis tapo motinos žudiku. Beje, dar iki teismo Rimantas buvo sakęs seseriai, kad ne jis organizavo motinos nužudymą.
- Aš labai lauksiu tos dienos, kai išeisiu į laisvę ir galėsiu nunešti gėlių ant mamos kapo, - paskelbus nuosprendį, teisme sakė anksčiau neteistas ir buvusių darbdavių teigiamai charakterizuojamas Rimantas. - Viliuosi, kad iki to laiko nepakelsiu rankos prieš save.
