Po sargės nužudymo mokykla įklimpo teismų ir įstatymų liūne
Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampolės jaunimo mokykla yra pirmoji švietimo įstaiga Lietuvoje, panūdusi tiesos ieškoti per Europos Žmogaus teisių teismą Strasbūre. Teismų labirinte ši mokykla pasijuto atsidūrusi po to, kai bene prieš pusketvirtų metų grupė jaunuolių apiplėšė mokyklą ir nužudė tuokart joje dirbusią sargę. Nužudytos moters sūnūs tikisi, kad jiems, kaip ir numato įstatymai, bus išmokėta vienkartinė pašalpa, nes motinos gyvybė nutrūko darbe. Mokyklos vadovybė nesutinka mokėti tūkstančių litų sumą, nes ir pinigų neturi, ir neigia buvus bet kokius darbų saugos pažeidimus.
Kruvina sausio 13-osios naktis
Ne pirmus metus Jaunimo mokykloje sarge dirbusi marijampolietė pensininkė Ona Birutė Kukienė (66 m.) buvo nužudyta 1998 metų sausio 13-osios naktį. Mokyklos koridoriuje, prie raštinės durų, kraujo klane gulinčią moterį pirmoji aptiko ankstyvą rytą į mokyklą atėjusi valgyklos darbuotoja. Smarkiai krauju aptaškyta įvykio vieta išdavė, kad sargė buvo nužudyta itin žiauriai. Nors ne iš karto, tačiau nusikaltimas buvo išaiškintas. Praėjus metams po įvykio, Kauno apygardos teismas nustatė, kad moteris tapo mokyklą apiplėšti iš anksto suplanavusių šešių jaunuolių auka. Trys iš jų buvo pripažinti žudikais. Marijampoliečiui Mindaugui Barusevičiui (dabar 20 m.) ir jo bendraamžiui Baraginės kaimo gyventojui Donatui Černeliui buvo paskirta kalėti po dešimt, o marijampoliečiui Romualdui Petruševičiui (24 m.) - dvylika metų. Dar trys jaunuoliai buvo pripažinti mokyklos plėšikais. Jie taip pat neišvengė griežtų laisvės atėmimo bausmių. Katiliškių kaimo gyventojas Darius Jašinskas (21 m.) ir jo bendraamžis marijampolietis Kęstutis Petruševičius nuteisti už grotų praleisti po ketverius, o marijampolietis Andrius Lapinskas (20 m.) - pusseptintų metų. Pastarasis, beje, yra nužudytosios giminaitis - brolio, pas kurį ji pastaruoju metu gyveno, anūkas. Jis ir D. Černelis - buvę tos pačios Jaunimo mokyklos moksleiviai. Teismo proceso dalyvių ir žiūrovų atmintin įstrigo akiplėšiškas teisiamųjų elgesys. Į gausiai susirinkusius aplinkinius dėbčioję bukais žvilgsniais jie, atrodė, jautėsi tarsi žygdarbį atlikę, o paklausti, kodėl, atėję apiplėšti mokyklos, žudė senutę moterį, atsakė: "O kad ji staugė".
Nesibaigianti teismų karuselė
Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nei sarge dirbusios motinos netekę trys jos suaugę sūnūs, nei bene už 14 000 litų vertingo turto praradusi mokykla iki šiol ramybės taip ir neturi - abi pusės bylinėjasi dėl civilinio ieškinio. Ieškovai - broliai Gediminas, Kęstutis ir Romas Kukiai - kreipėsi į Marijampolės teismą, kad atsakovas - iš miesto biudžeto finansuojama Jaunimo mokykla - sumokėtų jiems 100 vidutinių darbo užmokesčių dydžio (98 500 Lt) pašalpą. Motyvuojama tuo, kad Kukių motinos gyvenimas nutrūko darbo metu ir darbo vietoje. Valstybinės darbo inspekcijos atlikto tyrimo išvadoje nustatyta, kad Jaunimo mokykla pažeidė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1996 metų įsakymo reikalavimus - sargui nebuvo įrengta speciali patalpa (užsirakinama, su langu į koridorių), neduota jokių apsaugos priemonių (dujų balionėlio), neinstruktuota, kaip elgtis užpuolimo atveju. Tuo vadovaudamasis Marijampolės teismas, nagrinėjęs civilinę bylą, patenkino brolių Kukių ieškinį ir priteisė jį iš Jaunimo mokyklos. Kadangi su tokiu sprendimu mokykla nesutiko, abi pusės teismuose susitiko jau daugiau nei dvidešimt kartų - ir tai dar ne pabaiga. Niekas nesvarsto, ar motinos, nužudytos darbo vietoje, staiga netekusiems Kukiams priklauso pašalpa - įstatymas šiuo atveju jų pusėje. Tačiau ar tie tūkstančiai turi būti iš mokyklos, nepripažįstančios savo kaltės dėl žmogžudystės, kišenės, ar iš valstybės biudžeto, ar pagaliau iš tuščios turbūt ramiai sau kalinčių žmogžudžių piniginės, pastaruoju metu tapo opia diskusijų tema ne tik Marijampolėje. Atsakingi Švietimo ministerijos pareigūnai teigia, kad į tokią padėtį iki šiol nebuvo patekusi nė viena Lietuvos mokymo įstaiga.
Atsidūrė nusikaltėlio vaidmenyje
Anot Jaunimo mokyklos direktorės Dženatės Samuolienės, kol buvo teisiami tiesioginiai O. B. Kukienės mirties kaltininkai, mokykla taip pat, kaip ir motinos netekę Kukiai, jautėsi esanti nukentėjusi, nes jos istoriją kruvina dėme paženklino sargės nužudymas, mokykla buvo nuskurdinta.
- O dabar atidūrėme nusikaltėlio vaidmenyje, nes esą nesugebėjome išsaugoti sargės gyvybės, - sakė mokyklos direktorė. - Mes neigiame, jog O. B. Kukienė tapo nelaimingo atsitikimo darbe auka. Buvo įvykdytas kriminalinis nusikaltimas. Net ir mokyklos darbo trūkumų po įvykio neva nustatę Darbo inspekcijos pareigūnai teisme suabejojo, ar garbaus amžiaus sargė, net ir turėdama dujų balionėlį, būtų sugebėjusi apsiginti prieš nusikaltimą iš anksto gerai suplanavusius šešis jaunus barbarus.
Mokyklos vadovų teigimu, sargei O. B. Kukienei buvo sudarytos darbo sąlygos pagal tipines taisykles ir instrukcijas, su kuriomis ji buvo supažindinta. Be kita ko, tipiniame dokumente kalbama ir apie ekstremalias sąlygas darbe, nors akistata su užpuolikais ir neįvardijama. Mokyklos sargei dirbti buvo pritaikyta pirmajame aukšte esanti mokyklos raštinė su dviem telefonais, su mokyklos skambučio mygtuku, su dvejomis rakinamomis durimis. Vis dėlto, anot direktorės, sargo darbo zona - ne kabinetas, kuriame jis sėdėtų, o visa mokyklos teritorija. Be to, teismas nustatė, kad tą lemtingą naktį nusikaltėliai į mokyklą pateko pro paliktą atdarą sporto salės rūbinės langą - vadinasi, sargė, jo neapžiūrėjusi, aplaidžiai atliko savo pareigas.
- Štai taip ir išeina: kelias į mokyklą laisvas dėl sargės kaltės, mokyklą siaubia grupė vaikinų, tarp kurių yra "raktas" - sargei pažįstamas jos giminaitis, o viso to kaltininkas - mokykla, - teismų sprendimais piktinosi kalbinti Jaunimo mokyklos darbuotojai. - Prasilenkta su žmoniškumo įstatymu.
Mokyklos direktorė nepaneigė, jos nuomone, vienintelio mokyklos trūkumo - kad sargės gyvybė nebuvo apdrausta. Tuo metu dar negaliojo privalomojo gyvybės draudimo įstatymas, o savanoriškuoju draudimu darbuotojai buvo draudžiami pagal įstaigos kišenę - mokykla pinigų tam neturėjo.
Kiek teismų - tiek nuomonių?
Jaunimo mokyklos ateitimi iki šiol dvejojantį kolektyvą, anksčiau nesusidūrusį su teismų praktika, nustebino tai, kad tuos pačius mokslus baigę ir tais pačiais įstatymais besivadovaujantys teisėjai priima vienas kitam prieštaraujančius sprendimus. Tai perša mintį, kad vienintelės tiesos kaip ir nėra - tik įvairiomis interpretacijomis apipinta tariama tiesa. Štai praėjusių metų birželį civilinę bylą dėl vienkartinės pašalpos nagrinėjusi Marijampolės apylinkės teismo teisėja J. Zaržeckienė patenkino brolių Kukių ieškinį. Mokykla šį sprendimą apskundė Kauno apygardos teismui. Kaunietės teisėjos G. Davidonienės vadovaujama trijų teisėjų kolegija nustatė, kad mokyklos sargė žuvo ne dėl darbdavio kaltės, o dėl pašalinių asmenų veikos, už kurią jie jau nubausti. Patenkinus mokyklos skundą, ankstesnis teismo sprendimas buvo panaikintas ir nurodyta priimti naują. Tuomet sukruto ieškovas Romas Kukis - kasacine tvarka jis kreipėsi į LR Aukščiausiąjį Teismą. Šios instancijos teisėjų kolegija, vadovaujama Č. Jokūbausko, panaikino kauniečių kolegų ir palaimino pirmojo - Marijampolės - teismo sprendimus. Teigiama, jog ši nutartis galutinė ir neskundžiama. Netrukus mokykla sulaukė antstolių dėmesio - areštuota dalis mokyklos sąskaitos.
Miglota mokyklos ateitis
Teismo antstoliai nesikėsina į mokyklos turtą, nes jis - valstybės. Pažadėta neliesti ir darbuotojų atlyginimams skirtų pinigų. Likusios mokyklos sąskaiton patekusios lėšos numatytos skirti priteistam civiliniam ieškiniui išmokėti. Turint omeny, kad nebebus kuo atsiskaityti už elektros energiją, šildymą, vandentiekį, kanalizaciją, telefonus ir šių paslaugų tiekėjai nusisuks nuo prasiskolinusios įstaigos, galima nuspėti, jog Jaunimo mokyklos ateitis labai miglota. Štai todėl pati pinigų neužsidirbanti ir iš Marijampolės savivaldybės biudžeto finansuojama (beje, labai šykščiai, taupiai) įstaiga po teismų maratono ryžosi dar kartą kreiptis į teismą - dėl galimybės priteistą civilinį ieškinį trims broliams Kukiams išmokėti nedidelėmis dalimis (po 500 Lt kiekvienam kas mėnesį). Tai užtruktų kelerius metus - bene dešimtmetį. Ieškovai nesutiko su tokiu "trupinimu" - esą vienkartinė pašalpa negali būti išdėstyta. Vis dėlto Marijampolės teismo teisėjas N. Brinevičius patenkino mokyklos prašymą, tik padidino sumą - priteisė kas mėnesį išmokėti kiekvienam ieškovui po 1000 litų. Tokių sumų mokykla neturi, tad minėtą nutartį apskundė Kauno apygardos teismui. Ne paslaptis, kad jau ruošiami dokumentai ir garsiajam Strasbūro teismui - išskirtinėje padėtyje atsidūrusi ir daugiau nebeturinti ką prarasti, taip pat Lietuvos teismais abejojanti mokykla iš jo tikisi sau palankaus sprendimo.
Jaunimo mokyklą iš savo biudžeto išlaikančios Marijampolės savivaldybės atsakingi darbuotojai pripažįsta, kad teismais tarsi ir išspręsta problema realiai sunkiai sprendžiama dėl labai paprasto ir visiems žinomo dalyko - katastrofiškai trūksta lėšų, kurios, skirstant metų biudžetą, minėtam ieškiniui išmokėti nebuvo numatytos. Valdžios klerkams žinoma tik viena - Jaunimo mokykla miestui labai reikalinga ir turi išlikti. Juk joje daugelis mokinių - iš asocialių, taip pat sunkiai materialiai besiverčiančių šeimų. Šioje mokykloje prieglobstį randa ir iš kitų miesto mokyklų "išstumti" vaikai - mažiau gabūs, praradę norą mokytis, prasižengę ir todėl tapę nebereikalingi. Dažnam Jaunimo mokykla tapusi bene vienintele šilta pastoge - į ją smagu ateiti atostogaujančiajam, pasigedusiam namų šilumos, yra kur sugrįžti ir šią mokyklą baigusiajam, nuvargintam gatvės gyvenimo.
