Asta KUZNECOVAITĖ
Praėjus net dešimčiai metų po nusikaltimo Vilniaus apygardos teisme paskelbtas nuosprendis sužadėtinės žudikui keturiasdešimtmečiui Henrikui Jankovskiui. Jau niekada teisingumo sulaukti nesitikėję nužudytosios Egintos Guogaitės (tada jau buvo 22 metai) tėvai po šio nuosprendžio triumfuoja ir tikisi, kad jiems daugiau neteks klaidžioti begaliniais teismų ir prokuratūros koridoriais.
Tyrimą pradėjo tėvai
Šią baudžiamąją bylą 1991 metais nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Išnagrinėjo ir H. Jankovskį išteisino. Egintos tėvai su tokiu nuosprendžiu susitaikyti negalėjo ir patys pradėjo tyrimą. Buvo rastas žmogus, galėjęs įrodyti H. Jankovskio kaltę ir paneigti šio žodžius, jog, matyt, iš pavydo E. Guogaitę nužudė jo buvusi žmona Elena Jankovskienė.
Pernai Guogos kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ir paprašė atnaujinti bylos turimą. Byla atsidūrė Vilniaus apygardos prokuratūroje, o iš ten, papildyta įslaptinto liudytojo parodymais, nukeliavo ant teisėjos Kristinos Paleckaitės stalo. Teisėja pripažino H. Jankovskį esant kaltą dėl tyčinės žmogžudystės ir nuteisė sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje kalėti 12 metų. Būtent tiek, kiek 1991 metais prašė skirti prokuroras Jurgis Jurkevičius. Po nuosprendžio vis dar kaltę buvusiai žmonai verčiantis žudikas neatrodė nei nuliūdęs, nei sutrikęs ir šypsodamasis iš teismo salės patraukė namo. Jis buvo suimtas tik nuosprendžiui įsiteisėjus.
Džiaugėsi draugo valia
Su H. Jankovskiu susižadėjusi E. Guogaitė gyveno tėvų namuose, nors sostinės Švyturio gatvėje esantį butą užsukdavo dažnai. 22 metų Eginta ir šešeriais metais už ją vyresnis Henrikas nekantraudami laukė vestuvių.
E. Guogaitė žinojo, kad anksčiau H. Jankovskis vartojo narkotikus, tačiau šis prisiekinėjo jau porą metų nesibadąs, todėl mergina žavėjosi ir didžiavosi stipria draugo valia.
1990 metų balandžio 8-osios vakarą jos žavėjimasis H. Jankovskiu dingo. E. Guogaitė netyčia pamatė, kaip vyrukas vonioje susileido "dozę".
Anot Egintos tėvų, dukra nebuvo isteriška, nesistengdavo visko aiškintis "karštomis pėdomis", todėl ir tą vakarą H. Jankovskiui nieko nesakė. Apsisuko ir išėjo. Išsiaiškinti su būsimu vyru ji nusprendė kitą dieną.
Pasmaugė liudytojo akivaizdoje
Egintai pagrasinus jog ji apie nusikaltimą papasakos savo ir jo tėvams, pasipylė smūgiai. Tačiau ir sumušta mergina, nenurimo, sakėsi apie viską pranešianti ir H. Jankovskio bendradarbiams. Tas grėsė vyro karjerai, todėl jis nieko nelaukė ir stvėrė ant stalo gulėjusį peilį. Vėliau ekspertai suskaičiavo, kad peiliu E. Guogaitei buvo durta 15 kartų.
Palikęs dar gyvą sužadėtinę, H. Jankovskis trinktelėjo durimis ir nuėjo susitikti su pažįstamu Igoriu Smirnovu, iš kurio buvo susitaręs pirkti JAV dolerių. Vilniaus universiteto Jaunimo turizmo centre dirbęs H. Jankovskis planavo keliauti į Norvegiją. Jai būtų paaiškėję, kad jis narkomanas, apie kelionę negalėjo būti ir kalbos.
Namo H. Jankovskis grįžo po pusvalandžio. Ir ne vienas. Atsivedė draugą (įslaptintą liudytoją), taip, matyt, tikėdamasis užsitikrinti alibį ir neprarasti labai daug jam reiškusio darbo.
E. Guogaitė tuo metu dar buvo gyva. Anot liudytojo, H. Jankovskis suėmė jos kaklą rankomis ir pradėjo smaugti. Kai draugas pradėjo rėkti, jog taip jis merginą nužudys, H. Jankovskis atkirto: "Aš ją gaivinu, esu medikas, žinau, kaip tai daryti".
Liudytojo teigimu, H. Jankovskis vis blaškėsi nuo kraujo klane gulinčios merginos prie lango. Vieno tokio "šoktelėjo" metu pro langą išmetė ir žmogžudystės įrankį - peilį (kaip jis nukrito girdėjo ir kaimynai).
E. Guogaitė mirė, o H. Jankovskis kaip galimą sužadėtinės žudikę įvardijo savo buvusią žmoną.
