Dainius Radzevičius
Apie teisę į nemokamą mokslą, gydymą ar senatvės pensiją nuolatos diskutuoja ir politikai, ir paprasti žmonės. Daug rečiau kalbama apie neturtines asmens teises.
Teisę į vardą, į kūno neliečiamumą ir net teisę pakeisti lytį numato naujasis Civilinis kodeksas, įsigaliojęs šiemet liepos pradžioje. Kodeksas skiria daugiau dėmesio ir teisės į privatų gyvenimą gynimui.
DUOMENYS APIE SVEIKATĄ - TABU
Paprastai su šia problema susiduriama, kuomet visuomenei per spaudą ar kitais būdais pateikiama informacija ne tik apie visuomenei gerai žinomo, bet ir paprasto piliečio privataus gyvenimo detales. Vis dažniau tenka išgirsti pasakojimų apie tai, kad savo prekes bei paslaugas siūlančios įmonės sugeba kažkokiais būdais gauti iš įvairių duomenų bazių informaciją apie konkretų asmenį: ką ir kur jis dirba, ką veikia jo šeima, kuo jis sirgo ir panašiai.
Deja, ne kiekvienas, net ir žinantis savo teisę į privatų gyvenimą, pasinaudoja įstatymų numatytomis gynimo priemonėmis. Advokatė Liudvika Meškauskaitė teigia, kad teismuose galima ginti ir apginti savo teises:
- Turėjau keletą bylų dėl teisės į privatų gyvenimą. Visiškai neseniai pasibaigė byla dėl žmogaus teisės į medicinos paslaptį. Teismas pripažino, kad AIDS diagnozės paskelbimas yra teisių pažeidimas, ir priteisė neturtinės žalos atlyginimą.
Kadangi privataus gyvenimo teises dažniausiai pažeidžia žiniasklaidos priemonės, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Rimgaudo Eilunavičiaus nuomone, kol kas dar ne visi suvokia, kad privatumas yra vertybė.
- Mes dar turbūt neįsisąmoninome, kad jei privatus asmuo yra privačioje valdoje, peržengti to privatumo negalima, - teigia LŽS pirmininkas.
Žurnalistų sąjungos pirmininkas mano, kad bent jau žurnalistai dirbdami savo darbą galėtų išvengti konfliktų dėl pažeisto žmogaus gyvenimo privatumo:
- Juk jeigu žmogaus atsiklausime, prisistatysime, kas esame, paklausime, ar galima įrašinėti ar fotografuoti, visada susitarsime. Tačiau kai bandoma ką nors daryti slapčiomis, ir kyla visos tos problemos.
NETURTINĖS ŽALOS DYDĮ NUSTATO TEISMAS
Tačiau praktika rodo, kad pastaraisiais metais vis daugiau žmonių suvokia, jog jie visgi turi teisę į savo privatų gyvenimą ir šią teisę, jei ji buvo pažeista, gali apginti teisme. Be to, už tokius pažeidimus pagal įstatymus galima prisiteisti ir neturtinę moralinę žalą. Pasak advokatės Liudvikos Meškauskaitės, tai numato ir šiuo metu galiojantis Visuomenės informavimo įstatymas:
- Pagal Visuomenės informavimo įstatymą ši žala yra ribojama iki dešimties tūkstančių litų.
Tiesa, advokatė Liudvika Meškauskaitė pabrėžia, kad neseniai įsigaliojęs Civilinis kodeksas panaikino neturtinės žalos apribojimus, tad šiuo metu šios žalos dydis neribojamas. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į įvairias aplinkybes, tai sprendžia teismas.
Žurnalistų sąjungos pirmininko Rimgaudo Eilunavičiaus nuomone, tai skatina kai kuriuos asmenis teismuose ne tik ginti savo privatų gyvenimą ar pažeistą garbę bei orumą:
- Matot, yra tų bylų, ir jų vis daugėja. Tačiau kartais, kai tenka susipažinti su byla, atrodo, kad garbės ieško tie žmonės, kurie jos neturi.
Tačiau žiniasklaidos baimę, kad teismai gali priteisti mokėti milžiniškas neturtinės žalos sumas už pažeistą asmens privatumą arba garbę ir orumą, advokatė Liudvika Meškauskaitė laiko ne visiškai pagrįsta. Pasak jos, šios kategorijos bylose gan sudėtinga įrodyti, kad buvo padaryta tam tikra žala. Be to, advokatės teigimu, teisės į privatų gyvenimą, vardą ar atvaizdą gynimas teismuose be kvalifikuoto teisininko nėra paprastas.
PIKTNAUDŽIAUTI NELEIS
Vakarų valstybių patirtis rodo, kad žmonės ypač aktyviai stengiasi ginti savo pažeistas teises teismuose ir kitose institucijose. Tačiau atsiranda ir tokių, kurie piktnaudžiauja įstatymų suteiktomis teisėmis ir ieško ko nepametę. Tvirtinama, kad Seimui priėmus naująjį Civilinio proceso kodeksą, turėtų būti labiau ginamos sąžiningo piliečio teisės ir neleidžiama nesąžiningam piktnaudžiauti savo teisėmis. Be to, tokio pobūdžio bylose numatomas žyminis mokestis - 3 procentai nuo ginčo sumos. Tiesa, maksimalus toks mokestis bus 30 000 litų. Tačiau kaip veiks šis mechanizmas, galima bus pamatyti geriausiu atveju tik kitų metų antrojoje pusėje, kuomet jau turėtų įsigalioti ir veikti naujasis Civilinio proceso kodeksas.
