Ieva ŽUTAUTAITĖ
Redakcijai parašė vieno Lietuvos rajono gyventoja Jurgita (laiško autorės prašymu tikrojo jos vardo ir pavardės nenurodome). Šešiolikmetė mergina trumpai papasakojo savo gyvenimo istoriją. Pasak Jurgitos, ne per seniausiai ji sužinojo, kad žmogus, kurį visą savo gyvenimą ji laikė tėvu ir kuris neseniai pasimirė - ne tėvas! Kas atskleidė šią didžiąją paslaptį, mergina neparašė, tik užsiminė kelias dienas verkusi, kol viską iš motinos iškvotusi. Paaiškėjo, kad tikrasis Jurgitos tėvas - netoliese turtingai gyvenantis vyriškis, beje, turįs savo šeimą. "Tik dabar supratau, kodėl šis "dėdė", pro jo namus man einant į mokyklą, taip įdėmiai nužiūrėdavo, nulydėdavo akimis", - savo laiške rašė Jurgita.
Motina Jurgitai dar prasitarė, kad tikrasis tėvas puikiai žinojo apie jos atėjimą į šį pasaulį, bet nei Jurgitai gimus, nei vėliau jos motinai nesuteikė nė menkiausios materialinės paramos.
Po kurio laiko mergautinę dukterį auginusi motina ištekėjo ir jos vyras Jurgitą įsidukrino. Taip gyvenimas ir tekėjo įprasta vaga. Tik štai įvyko didelė nelaimė - Jurgitos įtėvis pasimirė. Jurgita - dar moksleivė, motina - bedarbė, tad iš gaunamos kelių dešimčių litų socialinės ir kiek daugiau nei šimto litų pašalpos netekus maitintojo, kaip toliau savo laiške rašė Jurgita, pragyventi yra labai sunku. Mergina sakė labai norinti sužinoti, ar yra galimybių jai - kol sulauks pilnametystės - bent nedidelę materialinę paramą išsireikalauti iš tikrojo tėvo.
Pasikalbėjome su kelių vaiko globos institucijų atstovais. Deja, beveik visi tvirtino, kad kito tėvo įdukrinta Jurgita dabar jau neturi jokių teisių reikalauti paramos iš savo tikrojo tėvo. Ir štai kodėl.
Pasak Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos tarnybos vyr. inspektorės Irenos Kierienės, Jurgita kadaise buvo įdukrinta, vadinasi, jos biologinis tėvas į dukterį prarado ir visas teises, ir visas pareigas. Kitaip sakant, tikrasis tėvas Jurgitai šiuo metu yra visiškai svetimas žmogus - kaip ir bet kuris kitas vyriškis... Jau seniai jis, kaip galima spręsti iš laiško turinio, sukūręs kitą šeimą, galbūt augina vaikų, todėl lįsti į svetimą šeimą, o gal net tokia naujiena šią šeimą išardyti, vyr. inspektorės įsitikinimu, būtų ne tik neteisinga, bet ir amoralu.
- O ar moralu tikrajam Jurgitos tėvui žinoti, kad Jurgita - jo dukra, kad jai - sunku, tačiau prasilenkti su ja tarsi su nepažįstama? - pasiteiravau.
- Tokių tėvų - tūkstančiai, - Irenos Kierienės tai nė kiek nenustebino. - O kur buvo Jurgitos motina, kai registravo dukters gimimą? Kaip tik tada Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojams ir reikėjo pasakyti, kas esąs dukters tėvas, viską tinkamai įforminti. Po tiek metų imti kapstytis po svetimos šeimos pamatais - ne laikas! Dabar Jurgita - mirusio tėvo duktė, tik tiek.
Kauno miesto vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojos šiuo klausimu buvo ne tokios kategoriškos nuomonės. Anot jų, teoriškai galbūt būtų galima iš Jurgitos tėvo (įtėvio) atimti tėvystės teises į dukterį ir tik tada bandyti per teismą nusistatyti tėvystę. Gal nagrinėjant tokią civilinę bylą tikrasis Jurgitos tėvas tėvystę ir pats pripažintų - nereikėtų jokių tyrimų... Tačiau kaip tai padaryti, jei Jurgitos įtėvis jau miręs, o be šio teisinio akto (išvaikinimo) neįmanoma žengti kito žingsnio - tėvystės nustatymo?
Įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Giedrė Žentelytė paaiškino, jog pagal šiuo metu galiojančius įstatymus nėra jokios galimybės panaikinti įvaikinimą. Net tada, kai įvaikį auginančioje šeimoje kyla rimtų bendravimo problemų? Įvairių problemų, anot tarnybos direktorės, gali kilti bet kuriai šeimai - ne tik auginančiai įvaikį, todėl kuo greičiau įvaikiu atsikratyti - ne pats teisingiausias kelias. Pasak Įvaikinimo tarnybos direktorės, kai kuriais itin sudėtingais atvejais gali būti siūloma teismo keliu apriboti įtėvių valdžią įvaikiui, tačiau tik tiek.
Jurgitos atvejis, pasak Giedrės Žentelytės, - dar komplikuotesnis. Mat jos įtėvis jau numiręs. O tai reiškia, kad Jurgita, kaip ir jos motina, gauna valstybės paramą - maitintojo netekimo ir socialinę pensijas. Vadinasi, Jurgita neturi jokios teisės reikalauti materialinės paramos iš savo biologinio tėvo. Nebent jis savanoriškai sutiktų dukrelei padėti. Žinoma, motina tokį prašymą Jurgitos tėvui turėtų perduoti slapta - kad nepakenktų jo šeimos interesams.
Kad šiuo metu šalyje gana daug vienišų motinų, auginančių nežinia kieno vaikus, Vaikų teisių apsaugos tarnyboms - jokia paslaptis. Pasak Kėdainių rajono vaikų teisių apsaugos tarnybos vadovės Vilimos Jasevičiūtės, pastaruoju metu moterys pamečiui nuo to paties sugyventinio gimdo kūdikius, tačiau sąmoningai nuslepia, neužregistruoja, kas esąs šių vaikų tėvas. Mat turėdamos vienišos motinos statusą, tokios motinos gauna kur kas didesnę valstybės paramą. Deja, šios moterys visiškai nepagalvoja apie ateitį. Mat jei kada nors tokių sugyventinių porelė susipyks, su krūva vaikų likusios "vienišos motinos" praras bet kokias galimybes iš vaikų tėvo išsireikalauti alimentus. O kaip teko girdėti, netolimoje ateityje ruošiamasi pateikti Seimui svarstyti naujo įstatymo projektą, pagal kurį motinos, nenusistačiusios savo vaikų tėvystės, nebus šelpiamos ir valstybės. Tada "vienišų motinų" turėtų ženkliai sumažėti.
