Leonardas Valaitis
Lietuva - verteivų kraštas! Nors juo tapom neseniai, Vienas kitą žmonės taško Lyg pekloj raiti velniai.
Čia dėl sklypo šiaudadūšis Tėvą motiną parduos, O iškritusį iš grūšios Tiktai grabas išvaduos.
Ant Kudirkos ir Maironio Išsvajotos Lietuvos Sukčiai barsto naujo skonio Dustą "maksi" velniavos...
Sostinės pirmosios vietoj Prie prabočių Kernavės Prigrūmojo ekssovietai: "Sąvartynas čia stovės!"
Tai - paminklas komunizmui Ir veidmainiui A. M. B. Tęst jo kursą kirkilizmui Šiandien - didelė garbė!
Kiek dar mulkinsite tautą Apgaulingais pažadais? Tiek kankintą, tiek apgautą Priešų ir draugų vardais!
Kol Kudirkos ir Maironio Lietuva jums po padu, Tol verteivas "maksi" skonio Nuramins tik... metrai du.
"Leo" - ne "durmeo"
Vietoj prologo ir epilogo:
Užpūskime "Iljičiaus lemputes", Kurias nurungė kirkilizmo klanas. Jau greit neprigulmybės žvakutes Pakeis šiaudinės "Maximos" balanos.
Taip nusprendė prezidentas Po slaptų derybų šou. Jeigu jo naivumas šventas, Bent kol kas atsiprašau.
"Leo - Leo - Leo - Leo!" - Painūs spąstai ne kvailam. Tai gudruoliškas "durneo" Anaiptol ne asilam.
Kol biznieriai apsitrynę Valdžiai papades kasys, Mes matysim elektrinę Kaip be veidrodžio ausis.
Mat verteivoms vien tik pelnas Rūpi kaip lokiams medus. "Leo" greit numaus mums kelnes Ir draskys plikus padus.
Tad, premjere, taip netrypki Ant tautiečių įkyriai. Nes iš tamstos liks tik pypkė Ir skysti barzdos šeriai.
