Virginija DZVANKAUSKAITĖ
Panevėžio apygardos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Rokiškio rajono Sirutiškio kaime registruotas, o Kėdainių mieste iki suėmimo gyvenęs Raimondas Bružas (34 m.) ir Garliavos (Kauno r.) gyventojas Vidmantas Grigaliūnas (29 m., šiuo metu už kitą padarytą nusikaltimą atliekantis bausmę Vokietijos respublikos Butzbacho įkalinimo įstaigoje) buvo kaltinami... gero draugo Vilando Balniaus tyčiniu nužudymu iš savanaudiškų paskatų, bendrininkavimu organizuotoje nusikalstamoje grupuotėje bei tyčiniu svetimo turto sunaikinimu.
Nei R. Bružas, nei V. Grigaliūnas neprisipažino nusikaltę. Tiek per ikiteisminį tyrimą, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu abu įtariamieji pateikė alibį - prisiekinėjo draugo Vilando Balniaus žūties dieną apskritai nebuvę Kėdainių rajone - laiką leidę Ukmergėje ir Utenoje.
Ikiteisminį tyrimą atlikusiems Policijos departamento prie LR VRM Kriminalinės policijos biuro Organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnams prisiėjo gerokai paplušėti, kol po kruopelę buvo surinkti įrodymai, nenuneigiamai patvirtinantys šių banditų kaltę.
Lavonas ir sudegintas automobilis - skirtingose vietovėse
2003 metų gruodžio 28-osios pavakarę Kėdainių rajone, Vencgalių kaimo melioracijos griovyje, buvo aptiktas vyro lavonas. Aiškiai matėsi, kad nelaimėlis - sušaudytas (šautinės žaizdos žiojėjo ne tik kojose, bet ir nugaroje, taigi žmogų kulkos, matyt, pakirto bėgantį; į galvą paleistas dar ir kontrolinis šūvis). Iššniukštinėję pievas aplink lavoną kelių šimtų metrų spinduliu, kriminalistai surado krepšelį, kuriame buvo įkištos panaudotos guminės pirštinės. Kaip vėliau paaiškės, šis radinys tapo vienu iš ypatingai svarbių įrodymų, nustatant žudikus...
Tą patį vakarą pavyko išsiaiškinti, kad nušautasis - tai rajono gyventojas Vilandas Balnius. Apie jo nužudymą iškart sužinojo motina Danutė Balnienė, kuri baisią naujieną perdavė marčiai, Vilando žmonai Modestai.
Netrukus, tiesa, jau Radviliškio rajone, atokiame Vakarų kaimo miškelyje, buvo rastas sudegintas Vilando Balniaus motinai priklausantis automobilis "MB 220" (šia transporto priemone motina buvo leidusi naudotis sūnui). Netoli automobilio "griaučių" mėtėsi kamštis nuo plastikinės talpos, kuris skleidė benzino kvapą. Tai tik sustiprino pareigūnų įtarimus, kad automobilis sudegė ne nelaimingo atsitikimo metu, o buvo padegtas... Nieko nelaukę kriminalistai ėmėsi aiškintis, kas visa tai galėjo padaryti.
Įtarimai krito ant draugų
Kadangi pareigūnai turėjo operatyvinės informacijos, kad iki žūties Vilandas Balnius kartu su prastos reputacijos draugužiais užsiiminėjo narkotikų kontrabanda, ir kad tos veiklos geografija buvo pasiekusi ne vieną Vakarų Europos šalį, viena iš pagrindinių žmogžudystės versijų ir buvo ta, jog, nepasidaliję gautu pelnu ar dėl ko nors susipykę, su V. Balniumi galėjo susidoroti jo "verslo" partneriai. Greitai buvo išsiaiškinta, kad paskutiniosiomis gyvenimo valandomis V. Balnius mobiliuoju telefonu bendravo su Raimondu Bružu, Vidmantu Grigaliūnu ir Edvinu Dambrausku. Užčiuopę siūlo galą, pareigūnai lengviau atsiduso. Kamuolys ėmė vyniotis dar greičiau, kai pavyko prakalbinti Edviną Dambrauską. Šio vyruko atvirumo dėka žmogžudystės organizatoriai ir vykdytojai buvo greitai demaskuoti. Tiesa, ikiteisminį tyrimą baigus ir bylą perdavus į Panevėžio apygardos teismą, E. Dambrauskas pirmajame teismo posėdyje nepasirodė. Teisminis bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, o po kelių dienų paaiškėjo, kad prapuolėlis E. Dambrauskas rastas nusižudęs...
Viską gerai suplanavo, bet...
Edvinas Dambrauskas per ikiteisminį tyrimą patvirtino, esą jis su "chebra" jau kuris laikas vertėsi narkotikų kontrabanda iš Olandijos į Vokietiją. 2003 metų pabaigoje vienas iš šio "verslo" partnerių V. Grigaliūnas esą iš kažkur sužinojo ir ėmė tvirtinti, neva kolega V. Balnius į nusikalstamą, bet labai pelningą narkotikų kontrabandos verslą planuojąs įtraukti savo draugus iš Šiaulių, o jį (Grigaliūną) ir kitus tuometinius kompanionus iš šio biznio išmesti. E. Dambrauskas, V. Grigaliūnas ir R. Bružas susitiko ir viską gerai apsvarstę nusprendė, jog Balnių reikia "gerai pamokyti": už pinigus, gautus užsiiminėjant narkotikų kontrabanda, pirktą Vilando mersedesą - atimti, o patį Vilandą - primušti.
Egzekucijai buvo pasirinkta gruodžio 28-oji. Ankstų rytą E. Dambrauskui paskambino V. Grigaliūnas ir pranešė, jog R. Bružas su V. Balniumi sutarę susitikti Kėdainiuose, vidurdienį. Nurodytoje vietoje nurodytu laiku atsirado ir Edvinas. Nors pastarasis pasiūlė lukterėti kitų "verslo" partnerių, buvo nuspręsta viską "pasitvarkyti" be papildomos pagalbos.
E. Dambrauskas ir V. Grigaliūnas ilgokai slampinėjo prie Nevėžio upės, kol sulaukė atvykstančių R. Bružo ir, savo nelaimei, nieko apie rezgamą sąmokslą nenutuokiančio V. Balniaus. Pripliurpę, neva yra kažkokių neatidėliotinų verslo reikalų ir kad reikia tuojau pat kažkur nuvažiuoti, vyrai paprašė, kad kartu vyktų ir V. Balnius. Šis sutiko. R. Bružo nurodymu vyrų pilnas automobilis sustojo Vencgalių kaimo šalikelėje, laukuose, visai prie pat melioracijos griovio.
Nieko nelaukę, būsimieji žmogžudžiai V. Balnių ėmė pulti - paaiškink, girdi, visus savo planus į bendrą bizniuką įtraukti kažkokius draugelius šiauliečius... V. Balnius tik akimis suklapsėjo - girdi, nieko panašaus neplanavęs!
Susimirksėję E. Dambrauskas ir V. Grigaliūnas iš automobilio išlipo - jame liko tik V. Balnius ir R. Bružas. Lauke V. Grigaliūnas garsiai mestelėjo: "Viskas, gana, Balnių laikas "versti" (tai yra nužudyti - red.), nes priešingu atveju jis mus išžudys..." Išgirdęs tokius draugų ketinimus, V. Balnius skubiai iššoko iš automobilio ir pasileido per laukus... Įkandin jo - ir R. Bružas. Jis bėglio pusėn paleido du šūvius (R. Bružo turėtasis pistoletas buvo su duslintuvu, tad nesigirdėjo jokio garso). Kulkos V. Balnių sužeidė, jis suklupo. Tada prie sužeistojo pribėgo V. Grigaliūnas ir iš savojo pistoleto paleido į galvą kontrolinį šūvį (irgi be garso). V. Balniaus lavonas buvo nutrenktas į melioracijos griovį (taip darydamas V. Grigaliūnas naudojosi guminėmis pirštinėmis, kurias vėliau čia pat išmetė).
Po kruvino susidorojimo R. Bružas sėdo prie ką tik nužudyto V. Balniaus mersedeso vairo ir pasuko Vilniaus gatvėje (Kėdainiai) veikiančios benzino kolonėlės link. Kažkiek litrų degalų papildę mersedeso kuro baką, dar penkis litrus benzino banditai įsipylė į atskirą talpą. Ir po gero pusvalandžio visi sustojo jau Radviliškio rajonui priklausančiame miškelyje.
Mersedesą padegė V. Grigaliūnas. Beje, gan nemokšiškai - liepsnos grybštelėjo ir jo paties veidą, apsvilino plaukus... Dar kiek pasivažinėję (dėl visa ko pamėtę pėdas), E. Dambrauskas, V. Grigaliūnas ir R. Bružas sugrįžo į Kėdainius. R. Bružas čia ir pasiliko, o kiti du bendrai pasuko Kauno link. Beje, prieš išvažiuodamas iš Kėdainių E. Dambrauskas dar užsuko į šio miesto Tilto gatvėje veikiančią vaistinę veidą apsideginusiam V. Grigaliūnui nupirkti vaistų nuo skausmo.
E. Dambrauskas prisipažino apie įvykdytą žmogžudystę nepranešęs policijai vien dėl to, kad bijojęs R. Bružo ir V. Grigaliūno keršto - panašaus susidorojimo ir su juo pačiu.
Neprisipažino
Net ir išgirdę E. Dambrausko parodymus, R. Bružas ir V. Grigaliūnas teisme atkakliai neigė savo kaltę. Antai R. Bružas pareiškė, neva tą dieną jis iš tiesų Kėdainiuose buvo susitikęs su "geru draugu" V. Balniumi, abu važinėjęsi po miestą, paskui dar gavęs pasiūlymą kur nors pasilinksminti, bet atsisakęs. Nes atseit buvo sutaręs, kad tą vakarą pas jį atvažiuos į svečius Šiauliuose gyvenanti draugė Asta. R. Bružas minučių tikslumu prisiminė Astą pasitikęs Dotnuvoje ir iškart abu išvykę į Ukmergę, naktį praleidę viešbutyje. Kitą dieną jam kažkas paskambinęs ir pranešęs, kad Kėdainių rajono laukuose rastas nužudytas Vilandas Balnius. Tokia naujiena R. Bružą esą šokiravusi - "iš nervų" net išgėręs degtinės...
Savo nekaltumą prisiekinėjo ir V. Grigaliūnas. Jis pareiškė pas R. Bružą atšventęs Kalėdas, o po stiprių išgertuvių kelias dienas "vadavęsis mirtimi", iš namų Garliavoje nekėlęs kojos... Gruodžio 28-ąją jis tvirtino nebuvęs nei Kėdainiuose, nei Kėdainių rajone, nebendravęs ir su draugais R. Bružu, E. Dambrausku ar V. Balniumi. Deja, telefoninių pokalbių išklotinės rodė ką kita.
Žmona nežinojo, kuo užsiiminėjo vyras
Nužudytojo žmona Modesta Balnienė teisme tepaaiškino žinojusi, kad vyras artimai bendravo su R. Bružu ir V. Grigaliūnu, kad kartu užsiėmė "kažkokiu verslu", tačiau ką konkrečiai šie vyrai veikė, sakė net nenutuokusi. Gruodžio 28-osios rytą V. Balnius esą su kažkuo pasikalbėjo telefonu ir, nesakęs kur, išvažiavo. Nesulaukusi vyro iki pavakarės, Modesta neiškentusi paskambino jam į mobilųjį. Telefonas buvo išjungtas. Dar po kelių valandų žmona vėl rinko vyro telefoną, ir vėl nepavyko su Vilandu susisiekti. O vėlai vakare Modestai paskambino anyta ir pranešė, kad vienturtis jos sūnelis Vilandas (Modestos vyras) rastas Kėdainių rajono laukuose, nušautas, o automobilis - Radviliškio rajone, sudegintas.
Įrodymai - nenuginčijami
Nors įtariamieji V. Balniaus nužudymu iš savanaudiškų paskatų ir toliau atkakliai tvirtino neprikišę nagų prie Vilando, surinkti įrodymai bylojo ką kita.
Labai svarbus įrodymas buvo ir tai, jog paaiškėjo, kad tiek V. Balnių kliudžiusi, tiek prieš kurį laiką R. Bružo bute Kėdainiuose į grindis paleista ir ten pasilikusi kulka išlėkusios iš to paties 7,65 mm kalibro pistoleto "Browning" vamzdžio! Pareigūnus pradžiugino ir ekspertų išvada, kurioje buvo patvirtinta, jog gumines pirštines, rastas netoli lavono, mūvėjo būtent V. Grigaliūnas (jose rasta šiam asmeniui priklausančių DNR dalelių).
Kita vertus, per ikiteisminį tyrimą E. Dambrausko duoti parodymai buvo nuoseklūs, neprieštaraujantys vienas kitam, ir visą surinktą bylos medžiagą atitiko šimtu procentų! Beje, pareigūnams pavyko surasti čekius iš E. Dambrausko nurodytų degalinės ir vaistinės, kuriose būsimieji žmogžudžiai pirko degalų (sudeginti mersedesą) ir vaistų (kaip minėta, padegdamas automobilį V. Grigaliūnas apsisvilino veidą).
Nors paaiškėjo, kad V. Balnių myriop pasiuntė V. Grigaliūno paleistas kontrolinis šūvis (R. Bružas savuoju pistoletu savo draugą buvo tik sužalojęs), teismas priėjo prie išvados, kad žudikai veikė bendrai ir organizuotai, pasiskirstę vaidmenimis, iš anksto susitarę. O tai, kad sunkus nusikaltimas buvo padarytas kilus nesutarimų dėl bendro nusikalstamo verslo, nužudymas pripažintas nusikaltimu iš savanaudiškų paskatų.
Reikalavo neturtinės žalos atlyginimo
Nužudytojo V. Balniaus motina D. Balnienė teisme sūnaus žudikams pareiškė nemenkus civilinius ieškinius: pareikalavo priteisti sūnaus laidojimo išlaidas (pustrečio tūkstančio litų), žalą už prarastą (sudegintą) automobilį (jį įvertino 50 000 litų) ir 100 000 litų - už patirtą moralinę skriaudą (esą netekusi vienturčio sūnaus, kuris tėvus nuolat remdavęs materialiai ir būtų rėmęs iki gyvenimo pabaigos).
Teismas D. Balnienės ieškinį patenkino tik iš dalies - pilnai pripažino tik ieškinį dėl automobilio sudeginimo. Na, o moters patirtą moralinę skriaudą (neturtinę žalą) įvertino keliskart mažesne suma - žudikus įpareigojo sumokėti po 15 000 litų. Mat buvo konstatuota, kad ne pastovaus darbo neturėjęs sūnus tėvus, o gana skurdžiai gyvenantys tėvai sūnų nuolat materialiai rėmė, buvo nupirkę prabangų automobilį...
Bausmės - subendrintos
Teisėjų kolegijos sprendimu, V. Grigaliūnas ir R. Bružas pripažinti kaltais dėl buvusio draugo tyčinio nužudymo iš savanaudiškų paskatų, bendrininkaujant organizuotoje grupėje, bei tyčinio svetimo turto sunaikinimo ir nuteisti galutinėmis subendrintomis bausmėmis - kalėti po 20 metų. Pirmuosius penkerius metus abu nuteistieji bausmę turės atlikti kalėjime.
Kaip minėta, į Panevėžio apygardos teismą V.Grigaliūnas buvo atvežtas iš Vokietijos kalėjimo, kur kali už toje šalyje įvykdytą nusikaltimą. Po Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio paskelbimo nuteistasis vėl grąžintas į Vokietijos kalėjimą. Tik atlikęs šios šalies teismo skirtą bausmę lietuvaitis bus perduotas Lietuvai ir toliau atlikinės Panevėžio apygardos teismo skirtą bausmę...
