Stresas ir nutukimas - neišskiriami draugai?
Endokrinologai tvirtina, jog dažna nutukimo priežastis - patiriamų stresų gausa, mat daug valgydamas (dažnai užkandžiaudamas tarp pagrindinių valgymų) žmogus tarsi bando "sudoroti" savo problemas, taip kovoti su apėmusiomis niūriomis nuotaikomis. Liguistas, itin padidėjęs alkio jausmas, dažnai pasireiškiantis valgymo priepuoliais, valgymas daugiau negu reikia (vis tiek nepasisotinant) - tokią būseną medikai įvardija kaip nervinę bulimiją.
Tai daugiausia moterų liga - vyrų nervinės bulimijos atvejų pasaulinėje medicinos praktikoje pasitaiko ypatingai retai. Taip, manoma, yra todėl, jog daugelio pasaulio šalių šiuolaikinė kultūra pernelyg sureikšmina moters išvaizdą. Pastaraisiais dešimtmečiais masinės informacijos priemonėse ir madų pasaulyje buvo formuojamas naujas moters grožio ir seksualinio patrauklumo idealas (ar teko matyti apkūnią manekenę?), pakitęs ir visuomenės (ypač vyrų) požiūris į grožį. Genetiškai paveldėti moters kūno formų apvalumai tapo nebe tokie patrauklūs, todėl dažna moteris, priešindamasi savo prigimčiai, visomis išgalėmis bando pakeisti savo figūrą. Ar visoms tai pavyksta padaryti - kitas klausimas.
Pasak Kauno medicinos universiteto klinikų gydytojos endokrinologės Dalės Joanos Grudzinskienės, nervinė bulimija šiuo metu Lietuvoje diagnozuojama gana dažnai. Anksčiau, kol daugelis bendrosios praktikos gydytojų apie tokį sveikatos sutrikimą žinojo nepakankamai, atrodė, kad tokių ligonių lyg ir nėra. Iš tikrųjų buvo gydomos tik ligos komplikacijos - tikroji liga dažnai likdavo neatpažinta. Šiuo metu padėtis pasikeitusi.
Poreikis daug valgyti, saiko praradimas valgant, reguliarus virškinamąjį traktą valančių procedūrų - kad neaugtų svoris - taikymas (šlapimą varančių ar vidurius laisvinančių medikamentų vartojimas, speciali mankšta, dirbtinis vėmimo sukėlimas) - štai pagrindiniai nervinės bulimijos simptomai.
Nervinę bulimiją padeda diagnozuoti ir psichologiniai simptomai tokie, kaip perdėtas ligonio rūpinimasis savo figūra ir svoriu, didžiulė nutukimo baimė. Neretai toks ligonis save nuvertina, bjaurisi savo išvaizda.
Nekontroliuojamų valgymo protrūkių metu suvalgomi didžiuliai maisto kiekiai, organizmas gauna keliagubai daugiau kalorijų nei reikėtų. Neretai maistas ryjamas mažai kramtant (ar išvis nekramtant), paslapčiomis, gėdijantis ir aplinkinių, ir net paties savęs. Besotis pyksta dėl to, kad persivalgo, tačiau neįstengia savęs kontroliuoti.
Bulimija sergantis ligonis paprastai pasirenka tuos maisto produktus, kurie turi didelę energetinę vertę (įvairius saldumynus), nors jų, siekiant išvengti antsvorio, kaip tik reikėtų atsisakyti. Dažnai persivalgoma taip, jog, staiga išsiplėtus skrandžiui, tampa sunku judėti, norisi pagulėti. Pasaulinės sveikatos organizacijos turimais duomenimis, pasitaikė atvejų, kuomet nervine bulimija sergantiems ligoniams persivalgius plyšo skrandis.
Pagrindiniai nervinės bulimijos gydymo metodai yra įvairios individualiai
parinktos psichoterapijos formos, kompleksinė psichoterapija, gydymas vaistais.
Daugelis mokslininkų, anot gydytojos endokrinologės Dalės Joanos Grudzinskienės, nervinę bulimiją sieja su depresija. Yra kelios skirtingos hipotezės, savaip aiškinančios bulimijos ir depresijos tarpusavio ryšius. Pirma - bulimija yra atipinės maskuotos depresijos formos pasireiškimas. Antra - depresija yra antrinis sutrikimas, sukeltas pačios nervinės bulimijos (kuomet po persivalgymo ligonį apima depresija, o tokia būsena įvardijama kaip "persivalgymo kančios"). Trečia - sergant depresija, kai kuriems ligoniams atsiranda nervinės bulimijos simptomų, kurie tėra tik depresijos sindromo sudėtinė dalis. Ir taip toliau.
Aprašydami genetinius tyrimus, mokslininkai pastebėjo, jog sergančiųjų nervine bulimija šeimose tarp pirmosios eilės giminaičių neretai pasitaiko sergančiųjų afektiniais (nuotaikos) sutrikimais, o neuroendokrinologiniuose testuose randama panašių patologinių pokyčių ir tiriant sergančiuosius nervine bulimija, ir sergančiuosius depresija. Yra nustatyta, jog daugelis antidepresantų sukelia teigiamą efektą gydant nervinę bulimiją, tačiau tik kai kurie iš jų turi specifinį antibuliminį poveikį. Gydant antidepresantais, antidepresinis ir antibuliminis efektas pradedamas justi maždaug po 2-3 savaičių. Yra nustatyta, kad psichotropiniai vaistai gali efektyviai reguliuoti mitybos sutrikimus, tarp jų - ir alkio bei sotumo jausmą.
