Visi grybai yra valgomi, tačiau kai kurie - tik vieną kartą
Kauno medicinos universiteto klinikų gydytojas, klinikinis toksikologas Jonas Šurkus teigia, jog apsinuodijimas - tai liga, kurią sukelia įvairios nuodingosios medžiagos (bet kuris perdozuotas vaistas, visi riebaluose ar vandenyje tirpstantys chemikalai ir t. t.). Šiuo metu, kai miškai dosniai vilioja savo gėrybėmis, reikia būti itin atidiems ir atsargiems. Gaila, jog kartais išsiblaškėliai pamiršta, kad yra nemažai nuodingų grybų. Kai kuriuos, prieš tai atitinkamai paruošus, galima valgyti, tačiau nesilaikant griežtų reikalavimų, galima sunkiai apsinuodyti. Štai čia labai tiktų gydytojo J. Šurkaus pajuokavimas, jog visi grybai yra valgomi, tačiau kai kurie - tiktai vieną kartą...
Musmirės labai pavojingos
Pagal nuodingumą grybai skirstomi į keletą rūšių. Nors raudonoji musmirė yra tikrai nuodingas grybas, ji nebūtinai nuvaro žmogų į kapus. Gydytojas J. Šurkus prisiminė vieną atvejį, kuomet ligonis, norėdamas nusižudyti, išėjo į mišką ir prisivalgė raudonųjų musmirių. Vis dėlto medikai jam numirti neleido. Raudonoji musmirė sukelia sąmonės, psichikos sutrikimus, ja apsinuodijus gali išsivystyti įvairių komplikacijų. Už raudonąją žymiai nuodingesnės yra blyškioji ir žalsvoji musmirės. Blogiausia, jog jos žymiai vėliau leidžia pajusti apsinuodijimo požymius (pavyzdžiui, apsinuodijimas raudonąja musmire gali paaiškėti labai greit - kartais net per pirmąją valandą, nuo kitų nuodingų grybų, sukeliančių virškinamojo trakto sutrikimus, paprastai susergama per kelias valandas, o žaliosios musmirės nuodai gali pasireikšti tiktai po 6-8 valandų, kartais netgi po vienos ar dviejų parų) ir suardo kepenis. Medikams žinoma situacijų, kuomet žmogus grybų suvalgo vieną dieną, o suserga kitą, net nesuvokdamas, kodėl taip atsitiko. Bandant tai išsiaiškinti, jis ima vardyti visai kitas priežastis. Kartais suvalgius net ir labai mažą žalsvosios musmirės gabalėlį, žmogus gauna pakankamai didelę nuodų dozę, kuri sukelia labai sunkias pasekmes. Visų pirma, nuodų veiksmingumas priklauso nuo organizmo jautrumo. Kuo vėliau ligonis kreipiasi į medikus, tuo mažiau turi šansų išlikti gyvas. J. Šurkus patikino, jog ne visais atvejais, net kuomet į medikus kreipiamasi laiku, pavyksta ligonį išgelbėti. Tačiau tai nereiškia, jog gydytojai - bejėgiai. Klinikinio toksikologo teigimu, per vienerius metus į klinikas buvo pakliuvę net septyni žalsvąja musmire apsinuodiję pacientai ir visų jų gyvybes pavyko išgelbėti. Galbūt nulėmė tai, jog visi jie į ligoninę atvyko laiku.
Blogai, kai sutrinka atmintis
Žmonės labai dažnai vartoja vaistus, nežinodami jų poveikio; radę išgeria įvairių skysčių; vis dar perka degtinę ne parduotuvėse ir dėl to apsinuodija alkoholio surogatais... Yra daugybė atvejų, kuomet žmogus netyčia apsinuodija medikamentais. Sakykim, išgeria raminamųjų. Paprastai šie vaistai veikia ne taip greitai ir ne taip stipriai. Tuomet žmogui atrodo, jog vaistai nepadėjo, ir jis išgeria dar ir dar. Būna taip, kad vaistai jau pradeda veikti, o žmogus neprisimena, kiek jų iš viso išgėrė... Jausdamas nerimą, tą dozę dar padidina ir taip netyčia sunkiai apsinuodija.
Daugiausia žmonių apsinuodija vaistais norėdami nusižudyti. Jie geria bet kokius po ranka pasitaikiusius vaistus, kurie pasitaiko po ranka. Kartais gyvenimo prasmę praradę asmenys žudosi iš tiesų trokšdami numirti, tačiau neretai norėdami vien pagąsdinti artimuosius arba kitus vienaip ar kitaip su jais susijusius žmones. Todėl išgeria vaistų, kurie atrodo visiškai nekenksmingi. Pavyzdžiui, aspirino. Tačiau nuo pakankamai didelio šio vaisto kiekio galima arba numirti, arba visam gyvenimui prarasti sveikatą.
Kas per daug, tas... mirtina
Medikai dažnai svarsto, ar girtumas yra apsinuodijimas? Išgėręs alkoholio surogatų (pavyzdžiui, medžio spirito, nuo kurio galima Apakti; antifrizo, kuris gali visiškai sustabdyti inkstų veiklą) žmogus tikrai laikomas apsinuodijusiu, tačiau jis gydomas ir tuo atveju, jeigu išgėrė tinkamo alkoholio, tačiau pernelyg didelį kiekį. Paprastai, jei nėra pašalinių problemų, tokie ligoniai greitai išgydomi, bet išgėrus net tinkamo alkoholio, tačiau didžiulį kiekį, galima ir numirti. Jis ypač pavojingas vaikams.
Anksčiau, kuomet žmonės patys dažniau remontuodavosi automobilius, keitėsi akumuliatorių skystį, garažuose laikydavo sieros, azoto rūgšties atsargas, patys automobilių aušinimo sistemą papildydavo antifrizu, tokių apsinuodijimų būdavo žymiai daugiau, tačiau jų pasitaiko ir dabar. Gydytojas J. Šurkus pataria nelaikyti tokių medžiagų joms nepritaikytuose induose, neklijuoti ant jų etikečių, kurios gali nukristi arba nusitrinti jų užrašas... Pavyzdžiui, žmonės nusiperka etilenglikolio, pasidalija, susipilsto į butelius nuo degtinės. Paskui netyčia paima ir gurkšteli, manydami, jog tai paprasčiausia degtinė. Vienas Klinikose gydytas pacientas apsinuodijo sieros rūgštimi, kuri buvo supilta į butelį nuo limonado. Laimei, vyras nemirė, tačiau sveikatai labai pakenkė. Reikėtų priminti, jog tiek vaistus, tiek chemikalus bei kitas kenksmingas medžiagas reikėtų ypatingai saugoti nuo vaikų.
Dujos - nuodingos
Labai skaudūs atvejai, kuomet apsinuodijama kanalizacijos šuliniuose susitelkusiomis nuodingomis dujomis. Žmonės, kuriems tenka dirbti vietose, kur gali būti susitelkę nuodingų dujų, turi naudotis specialia įranga, kvėpavimo aparatais, nepažeisti saugumo technikos reikalavimų. Šį darbą turi atlikti tam pasirengę asmenys. Kartais, prireikus išvalyti kokį kanalizacijos šulinį, taupumo sumetimais nesamdomas specialistas, atitinkamos tarnybos darbuotojai. Žmogus šį darbą bando atlikti pats. Tačiau jeigu įlipęs į šulinį jis numiršta, o toks pat likimas ištinka ir jį gelbėti atskubėjusį kaimyną, jokiais pinigais jų gyvybių įvertinti negalima. Todėl žmonės, prieš žengdami tokį žingsnį, turėtų gerai jį apsvarstyti ir įsitikinti, ar negresia pavojus sveikatai arba gyvybei.
Pagalba skirtinga
Kalbėti apie pirmąją pagalbą apsinuodijimo atvejais gana sudėtinga, nes ji labai skirtinga, todėl būtina paprasčiausiai įsiminti vienintelį patarimą - reikia kuo greičiau kreiptis į medikus, nes būna situacijų, kai vienokia ar kitokia pagalba ligoniui gali tik pakenkti. Pavyzdžiui, jeigu žmogus išgėrė acto esencijos, jokiu būdu negalima jam sukelti vėmimo, o duoti išgerti stiklinę vandens, kad būtų atskiedžiama nuodingos medžiagos koncentracija ir ji kuo mažiau pažeistų organų gleivinę. Kas tinka apsinuodijus viena medžiaga, netinka kitai. Vienomis tabletėmis galima "išprovokuoti" vėmimą, o išgėrus kitų vaistų gali prasidėti traukuliai ir netgi sustoti širdis. Žinoma, visada lengviau gydyti ligonį, jei žinoma, kuo jis apsinuodijo. Toksikologiniai tyrimai (netgi užsienio šalyse) yra labai brangūs, visų medžiagų ištirti neįmanoma, o kai kurių tyrimas užima labai daug laiko. Todėl jei ligonis, apimtas tokios būsenos, jog negali pasakyti, kuo apsinuodijo, reikia artimiesiems patiems ieškoti "įkalčių" - paimti buteliukus, iš kurių ligonis gėrė kažkokių skysčių ar vaistų, likusias tuščias vaistų pakuotes ir t. t.
Apsinuodijimus Lietuvoje gydo įvairių specialybių gydytojai, nes toksikologų yra tiktai Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Bet tai nereiškia, jog kitose ligoninėse nuo apsinuodijimų negydoma. Lietuvoje, kaip ir visose normaliose pasaulio šalyse, yra nuodų informavimo biuras. Jis įsikūręs Vilniuje. Todėl kiekvienas žmogus gali kreiptis telefonu (8*523) 6 20 52 ištisą parą ir iš ten budinčių specialistų sužinoti patarimą, kur reikėtų kreiptis, ką daryti apsinuodijimo atveju.
