Kartą gyveno senutė. Kiekvieną rytą vis tuo pačiu metu ji braudavosi su savo krepšiais į perpildytą autobusą ir važiuodavo į kitame miesto pakraštyje esančią turgavietę prekiauti savo per vasarą surinktomis žolelėmis.
Buvo žiema. Senutė į savo kailinių kišenę susipildavo saują smulkių pinigėlių (juk grąžą reikės pirkėjams atiduoti!) ir važiuodavo. Po kurio laiko ji pastebėjo, jog tų pinigėlių kišenėje kažkaip vis mažiau lieka. Iš pradžių manė, jog pamiršo namie, bet paskui suprato, kad ją, vykstančią į turgavietę, autobuse apšvarina kišenvagiai. Nors ir sulaukusi gražaus amžiaus, senutė buvo gudri ir išradinga. Nusprendė pati kišenvagį sugauti. Tam reikalui ji nusipirko paketėlį mažyčių žvejybos kabliukų ir prisiuvo į kailinukų kišenės vidų.
Jau kitą rytą senutė pati "atlydėjo" kišenvagį į policiją, mat vagišius, įkišęs ranką į senutės kišenę, ištraukti nebegalėjo: mažučiai kabliukai, traukiant ranką atgal, stipriai susmigo.
