Irena ZUBRICKIENĖ
Kalvarijos miestą (Marijampolės apskr.) Lietuvoje neseniai išgarsinęs kriminalinis skandalas, kai teisėsaugininkai, norėdami užkirsti kelią užsakytai žmogžudystei, inscenizavo smurtinį nusikaltimą ir sėkmingai sulaikė suplanuotos žmogžudystės užsakovą, labiausiai išjudino Kalvarijos gyventojus, besidominčius savo kraštiečių likimo vingiais. "Tokie įvykiai galimi tik Kalvarijoje", - po sėkmingos operacijos su žurnalistais šmaikštavo šio nedidelio provincijos miesto policijos viršininkas Romualdas Kubilius (beje, gyvenantis Marijampolėje), vertindamas faktą, kad policijai žinomas Brazavo kaimo gyventojas Algirdas Vasiliauskas (44 m.), vedamas pykčio ar keršto jausmų, ketino svetimomis rankomis už 1 000 JAV dolerių (gana pigiai!) nužudyti savo tikrą pusbrolį kalvarijietį Algirdą Geležių (29 m.). Pastarasis - aktyvus Kalvarijos savivaldybės tarybos narys, liberaldemokratas, tad viena iš pirmųjų versijų, A. Geležiui "dingus", buvo politiniai motyvai. Lygiagrečiai buvo minima ir kita versija - A. Geležius tapęs keršto auka dėl to, kad prieš dešimt metų mįslingai pradingo du jauni Kalvarijos gyventojai, kurių likimas nežinomas iki šiol. Pastaroji versija paskatino "Akistatą" prisiminti šią gandais apaugintą istoriją.
Išvažiavo automobiliu VAZ...
Trijų vaikų šeimoje užaugęs Raimundas Akelis (24 m.) ir taip pat daugiavaikės šeimos atžala Zenius Valinčius (19 m.) - abu dabar būtų dešimtmečiu vyresni - buvo seni pažįstami, geri draugai. Kalvarijos pareigūnai, dabar paklausti, ar jiems tuokart buvo pažįstami šie jauni vyrai, tiesaus atsakymo išvengė - esą tokiame nedideliame mieste visi vienas kitam yra daugiau ar mažiau pažįstami. Kaip dabar neslepia ketveriais metais už Zenių vyresnis jo brolis Vitas Valinčius, gyvenantis Kalvarijoje, jauni vaikinai norėjo itin sparčiai ir pastebimai praturtėti, todėl užsiiminėjo viskuo, kas "neša greitus pinigus". Draugų "biznis" buvo rinkti ir parduoti metalo laužą, bet daugiausia pelno jiedu gaudavo realizavę kazeiną - pieno miltelių produktą, tuomet gamintą vienoje Kalvarijos įmonėje. Kalvarijiečių teigimu, pačių darbuotojų iš šios įmonės masiškai vogti ir nešti pieno milteliai tuomet daugeliui buvo tarsi aukso gysla, garantavusi sočią ir prabangią kasdienybę.
Raimundą ir Zenių, kaip rodo Marijampolės policijoje saugoma surinkta tyrimo medžiaga, artimieji paskutinį kartą matė 1994-ųjų balandžio 19-ąją. Marijampolėje su sugyventine gyvenęs Zenius tądien buvo atvykęs į Kalvariją, kur iki šiol tebegyvena jo namiškiai, ir susitiko su Raimundu Akeliu. Yra liudininkų, mačiusių, kaip abu draugai, vakare stoviniavę prie vieno jų tėvų namų, susidomėjo pro šalį važiavusiu ir stabtelėjusiu automobiliu VAZ. Esą po trumpučio pokalbio su mašinos ekipažo dalyviais Raimundas greitai įsėdo į tą VAZ-ą, o Zenius kartu įlipo lyg ir nenoromis. Viskas. Tai buvo paskutinis vaizdas, apie kurį dabar kalba pradingusių vyrų artimieji. Beje, automobilis VAZ, kuriuo į nežinią tuokart nuvažiavo du draugai, bemaž po keturių mėnesių, kai buvo oficialiai pradėtos tirti vaikinų dingimo versijos, sudegė stovėdamas jo savininko kieme. Kalvarijiečiai teigė, kad liepsna turėjusi sunaikinti buvusio nusikaltimo pėdsakus, o mašinos savininkas pareigūnams aiškino, kad automobilis užsidegė netikėtai, dėl kažkokio gedimo - esą kas gi būtų specialiai jį deginęs nedideliame namų kieme, kai šalia stovėjo dar viena mašina...
Nežinion pastūmėjo laikas
Dviejų kalvarijiečių dingimą tuo metu tyrę teisėsaugininkai dabar sako, kad dingusiųjų paiešką iš karto apsunkino prarastas laikas, nes dėl prapuolusių vyrų jų artimieji į policiją kreipėsi tik praėjus daugiau nei dviem mėnesiams. Štai R. Akelio namiškiai pareigūnams teigė iš pradžių nemanę, kad Raimundas pradingo ar pradangintas - vis laukė pargrįžtančio, todėl ir nesikreipė į policiją pagalbos. Esą tuo metu Raimundas ketino pirkti namą ir turėjo sumokėti rankpinigius. Tam jis iš draugų pasiskolino 2 000 JAV dolerių, tačiau sutartu laiku negalėjo skolos atiduoti. Buvo manoma, kad vyriškis dėl to paprasčiausiai pradėjo slapstytis.
Po kelių mėnesių teisėsaugininkams pradėjus rimčiau domėtis, kur prapuolė Raimundas ir Zenius, buvo nustatyta, kad automobilis VAZ, į kurį lemtingąjį vakarą įsėdo abu draugai, priklausė jų geram pažįstamam kalvarijiečiui Algirdui Geležiui, tuo metu besimokiusiam tuometiniame Kauno kūno kultūros institute. Pareigūnų apklaustas studentas Algirdas tikino negalįs prisiminti, ar nurodytą vakarą (prieš kelis mėnesius) jis galėjęs vežti Raimundą ir Zenių. Tiesa, vienas liudininkas tai patvirtino, nes buvo važiavęs kartu, tačiau jis pateikė prieštaringus prisiminimus. Iš pradžių jis teigė pats išlipęs iš mašinos greičiau, tad negalįs žinoti, kur nuvažiavę ar išlipę Raimundas su Zenium, o vėliau jau aiškino "prisiminęs", kad jie visi trys išlipo kartu, tačiau kaipmat išsiskirstė kas sau...
Pradingusiųjų artimieji, per netrumpą slegiančios nežinios laiką patys susitikę ne su vienu Raimundo ir Zeniaus draugu, įtarė, kad daugiausia apie dingusius vyrus policijai turėtų pasakyti Algirdas Geležius. Mat šis studentas pastaruoju metu, kaip sakoma, griežė dantį Raimundo ir Zeniaus adresu. Esą prieš keturis mėnesius jis buvo pasigedęs iš motinos namų dingusių 3 000 JAV dolerių ir savo automobilio techninio paso. Algirdas įtarė, kad dėl vagystės kalti jau minėti draugai: Zenius žinojęs, kur Algirdas laikė pinigus, o Raimundas - kur padedami Geležių namo raktai. Tikėdamasis pats "išrišti" vagystę Algirdas kelis kartus grasino įtariamiesiems. Kai apie tai tapo žinoma policijoje, anot Algirdo, jis liovęsis grasinti.
Apie boksininku tituluoto sportininko Algirdo grasinimus Zeniui ir Raimundui žinojo pastarųjų aplinkos žmonės. Zeniaus sugyventinė pareigūnams pasakojo, kad Algirdas, vos tik Zenius pradingo, kitą dieną buvo atvykęs su draugu į jos namus ir viską apieškojo. Moteris neslėpė žinojusi, kad Zenius turėdavęs skolų ir tai, kad Algirdas įtarė Zenių dėl vagystės ir buvo grasinęs. Be kita ko, ji tvirtino, kad Zenius tikrai neėmęs tų pinigų, nes nei praturtėjęs, nei ką įsigijęs. Kiti liudininkais tapę asmenys pareigūnams pasakojo taip pat žinoję, kad kartą Algirdas prievarta vežęsis Zenių į Kauną ir ten jį mušęs dėl skolų. Esą šitaip studentas elgęsis ne pirmą kartą - mušęs ir Zeniaus draugą Renatą V., kuris dėl 200 JAV dolerių skolos vėliau atidavęs skolintojui automobilį "Citroen". Pareigūnus pasiekė ir kalvarijiečio Arūno R. liudijimas, kad Algirdas Geležius skriaudęs ir Raimundą Akelį - esą už pavogtus šovinius. Terorizuotas Raimundas kartą beviltiškai prataręs Arūnui: "Viskas - arba gyvas liksiu aš, arba Geležius". Marijampolietis Mindaugas M. yra paliudijęs, kad kartą matė, kaip A. Geležius su draugais grubiai stumdė Raimundą ir Zenių, tačiau neišlipo peštukų išskirti, nes esą nenorėjo tapti jų nesutarimų liudininku...
Visi šie teiginiai taip ir teliko užfiksuoti pareigūnų surinktoje medžiagoje. Jų įrodyti nepavyko. Ir nors A. Geležius buvo suimtas bei areštinėje praleido dešimt parų kaip įtariamasis dėl dviejų asmenų neteisėto laisvės atėmimo, teisėsaugininkai negalėjo įvardinti jį esant kaltininką dviejų kalvarijiečių dingimo istorijoje. Toks pat likimas ištiko ir kitus tuokart įtartus bei buvusius sulaikytus kalvarijiečius.
"Visi viską žino. Ir policija"
Zeniaus Valinčiaus brolis Vitas nelinkęs prisiminti dešimties metų senumo įvykių. Anot jo, visi - neišskyrus nė Kalvarijos bei Marijampolės policininkų - viską žino, tik tai nepaskelbiama viešai.
- Žinau, kad brolis nužudytas, žinau, kas ir dėl ko tai padarė, tik nežinau, kur užkastas kūnas, - nenoriai ir kiek ironiškai bendravęs su korespondente teigė Vitas. - Nėra lavono - nėra įkalčio - nėra kaltininko. Niekam neįdomu, niekas nenori kišti nagų, nes Kalvarijoje visi vienas kitą pažįsta, o garbingų pažinčių grandinė nusitęsia ir toliau. Tokiuose tyrimuose "plaukioja" dideli pinigai, o mes tokių neturime. Beje, pinigai ir buvo priežastis, dėl kurios brolis su draugu pradanginti. Bet nerašykit tokių nesąmonių, nes nieko nenustebinsit - tik prajuokinsit. Juk pas mus nėra teisingumo. Kai Geležius buvo paskelbtas dingusiu ar net nužudytu, nepatikėjau nė vieną minutę. Buvo labai juokinga, kai daugelis įtarinėjo mane - esą atkeršijus už brolį. Aš negyvenu kerštu.
Vitas įsitikinęs, kad dėl brolio liūdno likimo kaltas A. Geležius ir dar vienas jo parankinis. Vyras nelinkęs nuolat varstyti pareigūnų kabinetų durų ir ieškoti teisybės: esą jeigu niekam nebuvo svarbu "išrišti" paslaptį prieš dešimt metų, tai dabar - ne tik nebesvarbu, bet ir jau nebeįdomu. Vitas pripažino, kad nežinomybė dėl brolio ir besaikis laukimas be laiko susendino keturis vaikus užauginusią jų motiną Izabelę Valinčienę, dabar jau ligotą pensininkę (Valinčių tėvas mirė dar gerokai prieš pradingstant Zeniui).
- Atleiskite, bet man juokingas jūsų klausimas, ar būtų lengviau, jeigu turėčiau brolio kapą, - nesistengė būti diplomatiškas Vitas. - Tas kapas yra, tik jis man nežinomas. Apskritai nebenoriu kalbėti šia tema - laikausi principo, kad atviras kalbėjimas - prastas lošimas. Kuo mažiau šneki, tuo ramiau gyveni. Galiu tik pasakyti, kad brolis tais laikais pasirinko netinkamus savo veiklos partnerius. Labai norėčiau, kad ši istorija pagaliau būtų baigta.
Motina sūnaus tebelaukia...
"Akistatos" aplankyta pradingusiojo Raimundo Akelio sesuo Vida, pripažinusi, kad brolio likimas jai yra itin skaudi tema, vis dėlto labai apsidžiaugė, kad korespondentė namuose nerado jų motinos Aldonos Akelienės ir neprivertė moters dar kartą išgyventi skaudžių praeities prisiminimų, kankinančių dešimt metų. Anot Vidos, motina ir šiandien kaskart tebelaukia Raimundo grįžtant gyvo... Trijų vaikų šeimą užauginusio tėčio nebėra štai jau šešeri metai - vyras miręs. Liūdniausias įspūdis Vidai - kad tėtis pražilęs per vieną naktį, kai tik supratęs, jog Raimundas pradingo.
Brolio paieškos reikalais užsiėmusi būtent Vida - šeimos pagrandukas, už Raimundą jaunesnė dvejais metais. Ji, kaip ir Vitas Valinčius, mano, kad policija tik pro pirštus dirbo ir prieš dešimt metų, ir vėliau, todėl brolio dingimo paslaptis tebėra neatskleista. Moteris teigė nenorinti viešai dalintis savo spėjimais ir jausmais, tačiau neslėpė, kad sutikus Algirdą Geležių jai širdis plyšta pusiau. Šio politiko ir verslininko dingimo skandalas, kurį plačiai nušvietė žiniasklaida, Raimundo artimiesiems, Vidos teigimu, atkrapštė senas sielos žaizdas. Moteris įsitikinusi, kad pradingusiųjų mįslė būtų įspėta, jeigu tik to panorėtų teisėsaugininkai. Vida mieliau pasakojo, kad brolis turėjęs artimą draugę ir jau ruošęsis kartu su ja pradėti šeimyninį gyvenimą. Dabar toji mergina sukūrusi kitą šeimą, bet su Vida jos, kadaise iškentusios tą pačią dramą, esančios kaip tikros seserys.
Mįslės atsakymas - tik laiko klausimas?
Dingusių vaikinų likimui neabejingi kalvarijiečiai pokalbiuose dažnai mįslingai mini Kalvarijoje esančią senąją vokiečių bažnyčią, vadinamąją kirchę, kurioje pastaraisiais dešimtmečiais renkasi treniruotis boksininkai. Nors jokios iškabos, liudijančios čia esant sporto salę, nėra, sportuojančiųjų yra ir šiandien. Šioje "kirchėje" kovos paslapčių išmokęs ne vienas jaunas kalvarijietis tapo žinomas už Kalvarijos ribų. Ne vienas jų nuolat yra teisėsaugos akiratyje, nes bokso pamokas mėgsta panaudoti ne pagal paskirtį. Kalbama, kad ir anksčiau Kalvarijos sportininkai savo patalpose ne tik sportuodavę - čia vykdavę skolų suvedinėjimo "seansai" tarp jaunuolių. Esą jeigu prakalbėtų "kirchėje" skriausti asmenys ir tai matę liudininkai, greitai būtų oficialiai žinoma, kas pradangino R. Akelį ir Z. Valinčių. Kalvarijos policijos vadovas R. Kubilius linkęs tai vertinti skeptiškai. Viršininkui žinomi vos keli atvejai, kai kalvarijiečių muštynės buvo susijusios su "kirche". R. Kubilius dar labiau linkęs paneigti gandus, kad dėl dingusių kalvarijiečių "seniai visi viską žino - ir patys policininkai".
- Galiu pripažinti, kad pradėję tirti šį įvykį pareigūnai padarė klaidų, galbūt lėmusių tokią nežinomybę iki šiol, bet tai nebuvo daroma tyčia, - sakė R. Kubilius. - Ta nežinomybe, inspiruota mažo miestelio pažinčių, leiskime, gali būti suinteresuotas vienas kitas pareigūnas, bet ne visa policija. Tais metais Kalvarijoje buvo tik nuovada - įvykį tyrė Marijampolės pareigūnai. Dabar, kai jau keleri metai Kalvarijoje įkurtas policijos komisariatas ir dirba daug naujų žmonių, kaltinti visus pareigūnus dangstant "savo draugą" Geležių yra neteisinga. Manau, kad ši dešimtmečio mįslė, jaudinanti ir dominanti kalvarijiečius, bus atskleista - tai tik laiko klausimas.
- Matau tik vieną kelią, kad Geležius galėtų pagaliau ramiai gyventi, jeigu jis yra nekaltas: jis pats turėtų išaiškinti kaltuosius dėl Raimundo ir Zeniaus likimo arba bent jau labai geranoriškai bendrauti su tai tiriančiais teisėsaugininkais, - tarsi juokais, tarsi rimtai pratarė vienas "Akistatos" pašnekovas, pageidavęs jo pavardės neviešinti.
Nuotraukos iš policijos archyvo: R. Akelis ir Z. Valinčius dingę prieš dešimt metų
Rimanto VENCLOVO nuotr.: Kokias boksininkų paslaptis slepia senoji "kirchė"?
