Irena ZUBRICKIENĖ
Rūdelės kaime (Kalvarijos savivaldybė, Marijampolės apskritis) vienkiemį įsigijęs ir vertingų sendaikčių prekyba besiverčiantis kaunietis Laimius Levickas (34 m.) patraukė nusikaltėlių dėmesį. Pavakare įsiveržusi kaukėtų jaunuolių grupė išdaužė namo langus, sumušė šeimininką, pagrobė rastus pinigus ir mobiliojo ryšio telefoną, o išeiti plėšikai neskubėjo - laužė baldus, gadino sodybos patalpų duris, pjaustė kelių automobilių padangas, išmušė mašinų langų stiklus. L. Levickui prireikė medikų pagalbos, o nusikaltėliai pradingo tamsoje.
Šeimą turintis L. Levickas pastaruoju metu vis dažniau laiką leisdavo už Kalvarijos turimoje sodyboje, nes nuolatinio darbo Kaune neturėjo. Ir tą vakarą vyriškis namuose buvo vienas, sėdėjo prie televizoriaus ir lūkuriavo iš Kalvarijos atvažiuojant draugo. Staiga išgirdęs, kad vienu metu dūžta bene visi namo stiklai, Laimius apsižvalgė ir pastebėjo prie langų besidarbuojančius kelis vaikinus, veidus slėpusius tamsiomis kaukėmis, žvelgusius pro akims paliktas skyles, apsiginklavusius beisbolo lazdomis. Supratęs, kad jis, kaip tas karys, mūšio lauke lieka vienas, puolė šuoliais į antrąjį namo aukštą, iš kur vylėsi visai pabėgti pro langą. Tačiau vienas iš kaukėtųjų, vilkėjęs maskuojančių spalvų striuke, jau atsidūręs namo viduje, pastebėjo sprunkantį šeimininką ir nukreipė į jį kažkokį ginklą. Grasindamas nušauti, liepė sugrįžti atgal. Kiek padvejojusį Laimių jis pats nuo pusės laiptų grubiai nutraukė žemyn. Tuomet aplink kaunietį sušoko, anot jo, ar penki, ar net septyni kaukėti jaunuoliai ir pradėjo daužyti. Kai nuo smūgių Laimius nukrito, užpuolikai jį tvatino kojomis. Kiekvieną naują smūgį palydėdavo reikalavimas pasakyti, kur laikomi pinigai. Nelaimėlio teigimu, vaikinai bandė kalbėti rusiškai, tačiau jiems tai sunkiai sekėsi.
Įsibrovėliai surišo savo aukai kojas ir rankas. Vienas nusikaltėlis paguldytą šeimininką laikė užspaudęs koja ir vis stipriau mynė. Laimius iš pradžių bandė suklaidinti plėšikus, tačiau supratęs, kad jie tuščiomis nepasitrauks, pasakė, jog pinigus jis pasidėjęs vonios kambarėlyje, ir nurodė tikslesnę vietą. Užpuolikų grobiu tapo 800 litų, 700 Vokietijos markių ir 300 zlotų. Tuomet kaukėtieji pradėjo versti kambarius, matyt, ieškojo vertingesnių daiktų, bet Laimius jų veiksmų negalėjo stebėti, nes tebebuvo laikomas paguldytas ir surištas. Jis tik pagal garsus sprendė, kad, apvertę ir išdaužę kambariuose buvusius baldus, daiktus, barbarai darbavosi lauke, lyg būtų ko paslėpto ieškoję ir niršę, kad neradę - buvo girdėti daužomų kluono, tvarto ir garažų durų trenksmai, dužo automobilių stiklai. Kai pagaliau garsai aprimo ir pasišalino "sargybinis", Laimius, dar kiek lukterėjęs, atsisėdo ir pradėjo narpliotis iš pančių.
Skubiai paskambinti į policiją vyriškis negalėjo, nes plėšikai išsinešė mobiliojo ryšio telefoną, o namų telefono laidus buvo nupjovę. Nevažiavo ir nė vienas iš keturių Laimiaus turimų automobilių - visi stovėjo supjaustytomis padangomis. Iki artimiausio kaimyno sumuštasis patraukė pėsčiomis. Jis išsikvietė policiją, o grįžęs į nusiaubtus namus rado jau atvykusį draugą. Vėliau medikai L. Levickui nustatė viso kūno sumušimus ir galvos bei veido sužalojimus - buvo sulaužyta nosis, smarkiai sutinęs veidas.
Kas barbariškai apiplėšė L. Levicką, kol kas neišaiškinta. Pats nukentėjusysis tikino neturįs jokių skolų, niekam nesąs priešas, su niekuo nekonfliktavęs. Jo nuomone, tai eilinis apiplėšimas, tikintis pasipelnyti. Įvykį pradėję tirti pareigūnai dvejoja, ar vien plėšimą planavę nusikaltėliai būtų gaišę tiek daug laiko daužydami langus ir duris, pjaustydami mašinų padangas. Spėjama, kad L. Levickas gali būti įsivėlęs į kokį nors nelegalų verslą ar suktis tuo besiverčiančiųjų aplinkoje. Beje, tuoj po įvykio taip pat pastebėta, kad iš sodybos mįslingai dingęs po kiemą lakstydavęs Laimiaus vilkšunis - šeimininkui jo nepavyko rasti nei užmigdyto, nei nužudyto.
