Pakyrėjusios reklaminės frazės apie mūsų kasdienybę keičiančias technologijas kartais būna visiškai teisingos. Štai kaip JAV dienraštis "The Washington Post“ (http://www.washingtonpost.com) nupiešė vaizdelį iš netolimos ateities parduotuvės, kurioje pirkėjai mokosi apsipirkinėti šiuolaikiškai.
Matuodamasi švarkelį Stephanie Greenfield įdėmiai apžiūrinėja savo atvaizdą veidrodyje, vis užmesdama akį į kairiąją jo pusę, kur rodomos jos draugių, stebinčių ją per internetinę vaizdo kamerą, žinutės.
JoanArx: apykaklė be žodžių.
BlueSky89: man regis, puikiai tinka prie rankinės.
JoanArx: pamušalas geras, o tai svarbu.
BlueSky89: ar galėtum užsidėti kokius karolius?
23 metų Stephanie išsiima ilgą auksinę grandinėlę ir prisideda ją prie kaklo. Tada atsisuka į vaizdo kamerą dešinėje, kad pasirodytų draugėms. Tuoj pat veidrodyje pasipila jų pastabos.
Taip gali atrodyti apsipirkinėjimas ateityje, o tuo tarpu jis demonstruojamas šią savaitę JAV vykstančiame kasmetiniame Nacionalinės mažmeninės prekybos federacijos suvažiavime. Daugiau nei dešimt kompanijų, įskaitant puikiai žinomas IBM ir “Cisco Systems”, specialiai šia parodai sukurtame drabužių salone pristato mažmeninei prekybai skirtus savo sprendimus, ištrinančius ribą tarp elektroninės prekybos ir įprastų parduotuvių. Šios naujovės jau pavadintos “socialine prekyba”. Šį terminą sukūrė bendrovė “IconNicholson”, nutarusi įvardyti mobiliųjų komunikacijų, internetinių forumų ir tradicinės prekybos mišinį. Pasak „The Washington Post“, tai gali pakeisti mūsų apsipirkimo įpročius.
Šiame naujame prekybos pasaulyje prie interneto prisijungę mūsų draugai visada šalia ir pasiruošę patarti, ar šios kelnės pernelyg nepadidina mūsų užpakalio. Eilės prie kasų neegzistuoja, nes peržiūrinėdami parduotuvės interneto svetainę mes perkame mobiliaisiais telefonais. Pardavėjai žino mūsų dydį ir SMS žinutėmis atsiunčia asmeninius nuolaidų kuponus, kai tik įžengiame pro jų parduotuvės duris.
Būsimos parduotuvės prototipas Mažmeninės prekybos federacijos suvažiavimo metu veikiančioje parodoje pilnas 17 – 24 metų amžiaus lankytojų, daugeliui jų gyvenimas – nepastebimai sujungta virtuali ir fizinė tikrovė. Štai hipotetinės paauglės Caitlyn istorija, kuria remdamasi IBM demonstruoja savo technologijas. Ji eina gatve ir staiga pamato patį puikiausią džinsinį sijonėlį, kokį tik galima įsivaizduoti. Ji nufotografuoja drabužėlį mobiliuoju telefonu ir mobiliuoju internetu įdeda nuotrauką į madai skirtą “blogą”. Pasaulis išvysta jos kreipimąsi:
13:34: “pamačiau va šitą nublukintą džinsinį miniaką su pažemintu juosmeniu. Ant užpakalinių kišenių geležėlės. Kur gaut tokį?”
Vos po kelių minučių kažkas pastebi jos sielos šauksmą ir atsiunčia jai į telefoną parduotuvės, kurioje galima nusipirkti tokį drabužėlį, nuorodą. Ji patikrina parduotuvės svetainėje, ar toks sijonėlis tikrai yra, ir nusiperka jį keliais telefono mygtukų paspaudimais. Arba ji gali liepti atidėti jai sijonėlį ir pati ateiti į parduotuvę, kuri jai atvykus galbūt net atsiųs nuolaidos kuponą.
„Caitlyn suteikiamas pilnas aptarnavimas, jai skiriamas visas dėmesys, kuris yra labai asmeniškas’, - tvirtina už IBM sprendimus mažmeninei prekybai atsakingas Robynas Schwartzas, padedantis kurti tam skirtą programinę įrangą.
Tačiau praeis ne vieneri metai, kol šios naujovės bus įdiegtos parduotuvėse. Nemažai priklausys ir nuo radijo dažnių identifikavimo žymų (RFID), sudarančių šių technologijų pagrindą, paplitimo. RFID žymos suteikia galimybę pardavėjams kontroliuoti prekes per atstumą, tačiau jos sukėlė nemenką privatumo gynėjų susirūpinimą. Tam skirta techninė ir programinė įranga gali brangiai kainuoti, be to, naujovių sėkmė priklausys nuo techniškai išprususių pirkėjų kiekio. Kokia prasmė gaminti interaktyvius veidrodžius, jeigu niekas tau negalės nieko parašyti?
Ir vis dėlto tokios ateities atšvaitai šen bei ten jau matyti. “Circuit City” leidžia pirkėjams užsisakyti produktus internetu, o atsiimti juos parduotuvėje. Kai kurie Masačūsetso valstijos bakalėjos tinklo “Stop&Shop” skyriai priima apsipirkinėjančių lankytojų užsakymus kulinarijos gaminiams. Jie gauna pranešimus, kuomet užsakymas būna atliktas.
Straipsnio pradžioje minėti interaktyvūs veidrodžiai, kuriuos sukūrė bendrovė “IconNicholson”, per artimiausią mėnesį debiutuos drabužių dizainerės Nanette Lepore salone.
Parodoje pristatyti jos 2007 m. rudens kolekcijos drabužiai. Kiekvienas jų – su tradicine popierine etikete, kurioje matyti dizainerės logotipas, ir RFID žyma. Tereikia nuskenuoti pastarąją, prisegtą prie žalsvai išsiuvinėto pilko sijono, ir jis pasirodys virš stovų su drabužiais įrengtame monitoriuje, kartu su pasiūlymu priderinti jį prie kitų parduodamų drabužių.
Ekrane pasirodo šilkinis topas ir užrašas: „Rinkitės pilką, kad pabrėžtumėte siuvinėjimą“. O jei norisi ko nors tamsesnio? „Vakarui rinkitės juodą“.
Greenfield pozuoja priešais interaktyvųjį veidrodį demonstruodama jo galimybes. Ji dairosi į save iš visų pusių, o jos draugės stebi virtualų drabužių matavimąsi specialiame interneto forume, kuriame gali balsuoti už vieną ar kitą jos pasirinkimą. Balsavimo rezultatai rodomi veidrodžio ekrane kartu su draugių žinutėmis (penkios palaiko jos variantą, dvi – prieš). Jos gali net pasiūlyti jai alternatyvią aprangą, kurios nuotraukos taip pat rodomos veidrodyje.
Dizainerei Nanette Lepore tai svarbus apsisprendimo dėl apsipirkimo ateities jos drabužių salone metas. Vienas toks veidrodis gali kainuoti iki 25 tūkstančkų dolerių, o vienas persirengimo kambarys gali atsieiti šimtus tūkstančių, sako “IconNicholson” vyriausiasis technologas Christopheris Enrightas. Tačiau jis neabejoja, kad greitai toks apsipirkimo būdas taps tikrove.
„Tai „tiesioginis eteris“, - sako jis, pats balsuodamas „už“ Greenfield išsirinktą drabužį. – Turint galvoje visą mažmeninės prekybos patirtį, tai bus tikra revoliucija”.
