Lapkričio 9 dieną Anykščių rajone, Romuldavos miške, netoli Inkūnų, buvo rastas Mickūnų kaimo gyventojo 17 metų Vido Kozlovo kūnas. Jo palaikai buvo užkasti apie 70 cm gylio duobėje. Kur palaidotas draugas, pareigūnams parodė Tautvydas Legas (19 m.), kuris prisipažino, kad nusikaltimą įvykdė su dviem broliais: Mariumi (22 m.) ir Giedriumi (21 m.) Baniais. Pirminiais duomenimis, V. Kozlovas mirė perdozavęs narkotikų.
Paleido po dviejų parų
V. Kozlovas dingo naktį iš lapkričio 1-osios į. Jo tėvas Ivanas Kozlovas apie dingusį sūnų policijai pranešė maždaug po savaitės. Iki to laiko vyras mėgino Vido ieškoti pats miške, su šunimi apėjęs nemažą teritoriją. Lapkričio 8-ąją policininkai vienos Panevėžio profesinės mokyklos bendrabutyje sulaikė T. Legą, kuris prisipažino su kitais asmenimis miške užkasęs draugą. T. Legas dviems paroms buvo uždarytas į areštinę. Pateikus įtarimus atėmus kito žmogaus gyvybę dėl neatsargumo, T. Legas buvo išleistas namo.
Suimtas 2 mėnesiams
Netrukus Kaune, kur gyveno kartu su motina Kristina Baniene, buvo sulaikytas pagrindinis įtariamasis - buvęs Anykščių technologijos mokyklos auklėtinis M. Banys.
M. Baniui inkriminuojami du sunkūs nusikaltimai: narkotinių medžiagų laikymas ir platinimas, už kurį gresia laisvės atėmimas iki 8 metų, bei neatsargus gyvybės atėmimas. Išsiaiškinta, jog ekstazio tablečių, dar vadinamų "ratais", į Mickūnų kaimą iš Kauno atvežė M. Banys. Šie kvaišalai populiarūs tarp jaunimo, platinami įvairiose pasilinksminimo vietose... Lapkričio 10 dieną Anykščių rajono apylinkės teismas M. Banį leido suimti 2 mėnesiams.
Prokuroro R. Juozainio duomenimis, turimi pirminiai objektyvūs duomenys neleidžia teigti, kad įtariamieji prieš V. Kozlovą naudojo smurtą.
Ieškojo telefono
Mickūnų kaime gyvenančio brolių Banių tėvo Vido Banio sodyboje taip pat buvo atlikta krata. V. Banio teigimu, pareigūnai tikėjosi rasti mirusio V. Kozlovo mobiliojo ryšio telefoną ir narkotikų.
Nusikalstamoje veikoje taip pat dalyvavęs G. Banys išskrido į Angliją, kurioje jis dirba maždaug pusantrų metų. Tėvo namus krėtę policininkai patarė susisiekti su užsienyje esančiu G. Baniu ir pranešti jam, kad grįžtų į Lietuvą.
Svaiginosi pirmą kartą?
Pasak T. Lego, jis ir V. Kozlovas ekstazio tabletes vartojo pirmą kartą. Galimybe paragauti ir pajusti narkotinių medžiagų poveikį nutarė pasinaudoti po to, kai M. Banys pasakė, jog kvaišalų galįs atvežti. "Lapkričio 1-osios vakare apie 11 valandą mes keturiese mano automobiliu nuvažiavome į Romuldavos pamiškę ir ten kiekvienas išgėrėme po tris tabletes. Po trečios ekstazio tabletės Vidas pasijuto blogai, supanikavo, užšoko Mariui ant kelių ir ėmė žiaukčioti. Kadangi jį pykino, o mes nenorėjome, kad Vidas privemtų mašinoje, už parankių jį išvedėme į gryną orą. Po akimirkos jis lyg ir atsigavo, tačiau nieko nekalbėjo. Vidą vėl pasodinome į mašiną, o mes kiti toliau bendravome. Vidas nieko nešnekėjo, galvojom, kad jis užmigo. Po kurio laiko Giedrius atsisuko ir pamatė, kad Vido galva atsilošusi, jis prasižiojęs, kilo įtarimas, kad jam blogai. Visi šokom prie draugo: "Vidai, Vidai!", tačiau jis nereagavo. Patikrinom pulsą prie kaklo, ant rankos, pridėjau savo ranką jam prie širdies, bet nejaučiau plakimo, prie burnos nesijautė jokio kvėpavimo. Pašvietėm į veidą, o jo akys kažkaip stulpu stovėjo, mėginau daryti dirbtinį kvėpavimą, tačiau suspaudus krūtinę iš burnos tik oras išėjo... Tada nusprendėm, kad Vidas jau negyvas, nes lūpos pradėjo mėlynuoti", - viską smulkiai prisiminė T. Legas. Tautvydas pažymėjo, jog blogai jautėsi ir Marius, kuris vėmė, bet jam paskui praėjo...
Užkasė miške
Prieš tai, kai "konstatavo" draugo mirtį, Tautvydas sakė siūlęs kviesti greitąją pagalbą arba pranešti Vido tėvui. "Tačiau Marius tokiam sumanymui paprieštaravo, nes jis, kaip vyriausias iš mūsų, bijojo griežtos atsakomybės už narkotikus. Negi prieš jį šakosiesi, todėl nutarėm V. Kozlovą vežti į mišką. Kai atsibodo važiuoti, sako, paliekam čia, gal už kokių 5 kilometrų nuo namų. Kūną palikom, apdengėm šakom ir grįžom namo", - toliau nusikaltimo detales dėstė T. Legas. Kitos dienos rytą vaikinai sumojo, kad draugo palaikus miške gali apgraužti žvėrys, todėl nutarė grįžti į girią ir V. Kozlovą užkasti. "Aš iš namų pasiėmiau kastuvą, visi trys nuvažiavome į tą vietą, kur gulėjo Vidas. Duobę kasėme pasikeisdami, kapą apdengėme eglės šakomis", - šiurpą keliančią istoriją toliau pasakojo T. Legas.
Jis kritiškai vertina pasklidusias žmonių šnekas, kad neva jis yra žmogžudys, užkasė savo geriausią draugą gyvą, o gal prieš tai net nušovė..." Kažin kaip mūsų vietoje jie būtų pasielgę? Juk užkasti galėjo ir mane, jeigu aš būčiau miręs nuo perdozavimo, - retorinius klausimus kėlė T. Legas. - Nejaugi mes tokie "glušiai", kad gyvą draugą užkastume?" Jei V. Kozlovas dar būtų rodęs kokius nors gyvybės ženklus, anot Tautvydo, vaikinai tikrai būtų kvietę greitąją medicinos pagalbą...
