Dabar gydytojai tiksliai žino, kad užsikrėsti opa galima per neplautus (prastai išplautus) indus, ypač šaukštus, šakutes, stiklines, taip pat per vadinamąjį gilų erotinį bučinį. Dar XX amžiaus devintajame dešimtmetyje mokslininkai sėkmingai patvirtino, kad viena iš pagrindinių skrandžio ir dvylikapirštės žarnos uždegimo, opaligės ir piktybinių ląstelių atsiradimo gleivinėje kaltininkių - infekcija. Tiksliau - ligą sukeliantis mikroorganizmas helicobacter pylori (HP). Jį turėjo 98 proc. visų mokslininkų ištirtų ligonių, sergančių opalige ar gastritu (skrandžio uždegimu). Beje, daugiau kaip 80 proc. žemės gyventojų kenčia nuo gastritų ir duodenitų (dvylikapirštės žarnos uždegimų), taip pat erozijų ir opaligių. Labai rūgščioje skrandžio terpėje HP ir daugybė kitų neigiamų veiksnių sutrikdo skrandžio gleivinės apsaugą nuo savęs pačios virškinimo ir agresyviųjų faktorių. Pasekmė - opaligė, erozija, uždegimas. Beje, erozija - tai negilus skrandžio ar dvylikapirštės žarnos gleivinės pažeidimas, opa - daug gilesnis. Pats HP sukelia tik gastritą, o opaligė ir skrandžio vėžys išsivysto iš gastrito, o ne iš HP. Įdomu, kad ši bakterija gyvena tik rūgščioje skrandžio terpėje, bet opos išsivysto būtent dvylikapirštėje žarnoje - į jos normalią terpę užnešama daugybė rūgščių salelių.
GASTRITAI
Gastritas - tai skrandžio gleivinės uždegimas, kylantis dėl įvairių priežasčių. Šia liga susergama labai dažnai, nes visų mūsų mityba nėra ideali. Mes nevalgome sriubų ir sultinių. Tapome tokie išrankūs! Ar niekada nesusimąstėte, kodėl visi mūsų proseneliai valgė srėbalą nuo pirmykštės bendruomeninės laikų? Žmonių, kurie gyvena po šimtą metų, pagrindinis maistas yra sriuba. Nepavalgę sriubos jie nepasisotina. Todėl jų skrandžiai yra daug sveikesni, nei mūsų nuo sumuštinių su dešra. Sriubos mums reikalingos normaliai fermentų, virškinimo sulčių ir skrandžio rūgšties gamybai. Kas antram ligoniui, besiskundžiančiam virškinimo trakto sutrikimais, nustatoma lėtinio gastrito diagnozė. Ir tai nenuostabu. Tai vis lėtinio gastrito rizikos faktoriai: nereguliarus maitinimasis paskubom, sausas maistas, ilgos pertraukos tarp pusryčių, pietų ir vakarienės (arba iš viso valgoma 2 kartus per dieną), daug konservų, pusfabrikačių ir per mažai baltymingų produktų, vaisių, daržovių, natūralių sulčių. O dar nuolatinis stresas ir įtampa darbe, alkoholis ir cigaretės. Nenuostabu, kad lėtiniu gastritu sergančių žmonių daugėja, o jų amžius jaunėja. Vis dažniau tokia diagnozė nustatoma jau vaikystėje. Su gastritu susijęs ir skrandžio sulčių rūgštingumas: vienų žmonių jis padidėjęs, o kitų - sumažėjęs. Daugelis skundžiasi gastritu, bet net nežino, koks yra jų rūgštingumas. Kodėl svarbu tai žinoti? Sergant gastritu ir esant sumažėjusiam rūgštingumui, padidėja tikimybė susirgti skrandžio vėžiu. Vėžinės ląstelės sumažėjusio rūgštingumo terpėje vystosi greičiau. Žmonių, kurių skrandžio sulčių rūgštingumas sumažėjęs yra mažiau, nei žmonių su padidėjusiu rūgštingumu. Dažnai žemas hemoglobino kiekis yra susijęs su padidėjusiu rūgštingumu, nes esant dideliam skrandžio sulčių rūgštingumui, kalcis neįsisavinamas, todėl dėl geležies trūkumo išsivysto anemija. Geležies organizmas neįsisavins, kiek jos begertumėte, kol nenormalizuosite skrandžio sulčių rūgštingumo. Ligoniams kuriems sumažėjusia skrandžio sekrecija, reikia pasistengti suaktyvinti virškinimo liaukų funkciją, bet nepakenkti gleivinei, dėl to rekomenduojama: * neriebi mėsa ir žuvis, paukštiena (patiekalai turi būti virti arba lengvai pakepinti, bet be džiūvėsėlių ar miltų); * natūralus pienas (tik patiekaluose), rūgštūs pieno produktai, varškė, skystai virti kiaušiniai, omletas; * ilgai virtų kruopų košės, virti makaronų patiekalai; * virtas šviežias jautienos kumpis, neaštrus sūris, išmirkyta kapota silkė; * kepti ir virti obuoliai, apelsinai, mandarinai, vynuogės, braškės, avietės, minkštos kriaušės; * arbata su cukrumi arba medumi ir citrina, šviežios vaisių ir uogų sultys, erškėtrožių nuoviras, kisieliai, visų vaisių ir uogų kompotai; * balta vakarykštė duona, džiūvėsiai, neriebūs sausainiai. O nerekomenduojama: * aštrūs, kepti, sūrūs patiekalai; * mėsos, žuvies konservai; * šviežia duona, miltinės tešlos gaminiai; * ledai, šalti gėrimai su ledu; * alkoholis, cigaretės.
Ligoniams, kuriems padidėjusia skrandžio sekrecija, reikalingas maistas, neaktyvinantis skrandžio sekrecijos, todėl rekomenduojama vartoti: * natūralus pienas - jis nedaug mažina skrandžio sekreciją ir jame yra optimalus santykis visų organizmui reikalingų nepakeičiamų amino rūgščių (jei organizmas natūralų pieną blogai toleruoja, galima pabandyti gerti jį po pusę stiklinės po valgio, praskiedžiant silpna šilta arbata); * grietinėlė, nerūgšti varškė; * virtos, troškintos daržovės; * visos kruopų košės, išskyrus sorų; * patiekalai iš makaronų; * neriebi mėsa, žuvis, paukštiena; * nerūgštūs obuoliai, kriaušės, bananai. Nepatartina vartoti: * produktų, skatinančių skrandžio sulčių išsiskyrimą (koncentruoti ir riebūs mėsos, žuvies, ypač grybų sultiniai); * žalios daržovės, raugintų ir marinuotų daržovių patiekalai, aštrūs užkandžiai; * bet kokie rūkyti produktai; * miltinės tešlos gaminiai, pyragai, juoda duona; * ledai, šalti gėrimai, alkoholis. Sergant hiperacidiniu gastritu rekomenduojami šarminiai mineraliniai vandenys. Jie geriami tik šilti, dideliais gurkšniais, po pusę ar tris ketvirtadalius stiklinės 1 val. prieš valgį. Šiltas mineralinis vanduo, patekęs į skrandį, slopina skrandžio sulčių išsiskyrimą. Jei liga paūmėjo, mineraliniai vandenys rekomenduojami praėjus 1 savaitei po profilaktinio recidyvų gydymo - po 1/2 stiklinės 2 kartus per dieną 1-1,5 val. prieš valgį. Tiems ligoniams, kuriuos vargina rėmuo, patartina 30 minučių po valgio papildomai išgerti po ketvirtadalį stiklinės mineralinio vandens. Gydymo kursas - 1 mėnuo. Po 3-4 mėn. kursą kartokite.
OPALIGĖ
Opaligė ypatinga tuo, kad ja dažniausiai suserga darbingo amžiaus žmonės. Tie, kurie valgo pusfabrikačius arba sumuštinius, o sriubos lėkštę mieliau išmaino į cigarečių pakelį ir nekreipia dėmesio į pasikartojančius viršutinės pilvo dalies skausmus. Vyrams dvylikapirštės žarnos opų atsiranda 3-4 kartus, o skrandžio - 2-3 kartus dažniau negu moterims. Mokslininkai pastebėjo, kad opa ypač dažnai išsivysto stresą patiriantiems žmonėms. Egzistuoja ir genetinis polinkis sirgti opalige. Taip pat šia liga linkę sirgti pirmą (O) kraujo grupę turintys žmonės Sergant dvylikapirštės žarnos opalige, skirtingai nei skrandžio, pavalgius skausmas nurimsta, tačiau naktį arba badaujant opa įkyriai primena apie save ("alkio skausmas"). Gali pasireikšti ir kitų simptomų, pvz. pykinimas, vėmimas, atsirūgimas rūgščiu turiniu ir pan. Neretai sergančiuosius dvylikapirštės žarnos opalige vargina ir vidurių užkietėjimas. Neteisinga manyti, kad sergantieji skrandžio opalige linkę badauti. Priešingai, moksliniai tyrimai įrodė, kad neretas ligonis paūmėjimo metu valgo daugiau nei įprasta. Dar vienas pastebėjimas - šiems žmonėms odontologai neretai diagnozuoja parodontozę, jiems dažnai tenka valyti greitai susidarančius dantų akmenis. Padidėjęs rūgštingumas - blogai, nes tokiu atveju gresia ši liga. Jeigu patiriate aukščiau išvardintus simptomus, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Tiksliausiai ši liga diagnozuojama atliekant endoskopinį tyrimą. Taip, "žarnelės" rijimas - ne pati maloniausia procedūra, bet užtat jūsų skrandis matomas taip, tarsi būtų išverstas. Patarimai * Nekankinkite savo skrandžio persivalgydami. Badauti - taip pat negerai. Valgykite po truputį, mėgaudamiesi šiuo malonumu 5-6 kartus per dieną. * Prisiminkite mamų ir močiučių patarimą - valgykite sriubas. Ir pasirinkite ne "čili", o ką nors švelnesnio. * Negalima valgyti daug žalių, nepertrintų vaisių ir daržovių. Būtina pašalinti vaisių kauliukus, grūdelius ir žievelę. * Geriausia pasirinkti virtą, troškintą arba pertrintą maistą. Pamirškite, kad yra toks daiktas kaip keptuvė. Negalima valgyti sūraus, labai šalto arba labai karšto maisto. * Pirkite tik negazuotus gėrimus. * Ir nepamirškite: sergantiesiems opalige labai sveika valgyti avižinę košę. * Gyvenkite sveikai - nepradėkite arba meskite rūkyti, o alkoholio butelį pastatykite atgal į barą. Taip saugiau. Nors... naujausi moksliniai tyrimai parodė, kad nestiprūs alkoholiniai gėrimai, t.y. vynas arba alus, gali ir sumažinti opaligės riziką. Tiesa, alaus reikėtų gerti ne daugiau kaip pusę bokalo, o vyno - vos vieną taurę per dieną. * Nevartokite nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (pvz., aspirino ir pan.), kad ir kaip skaudėtų dantį ar galvą. Verčiau apsilankykite pas odontologą, o galvos skausmą numalšinkite ne tokiais pavojingais metodais. * Vartokite gydytojo paskirtus vaistus ne tol, kol pasijusite geriau, bet tiek, kiek paskyrė jūsų gydytojas (gydymas paprastai trunka ilgiau nei norėtųsi).
Paruošė Sandra PUTRŪNAITĖ
