Lietuvos rinkėjai patikėjo Liberalų demokratų partijos pirmininko, Seimo nario Rolando Pakso rinkimų kampanijoje duotais pažadais įvesti Lietuvoje tvarką, atgaivinti tikėjimą ir viltį.
Preliminariais duomenimis iš beveik visų rinkimų apylinkių, Liberalų demokratų partijos pirmininkas Rolandas Paksas užtikrintai laimėjo prezidento rinkimus.
Tai rodo balsavimo rezultatai, gauti iš visų 2015 Lietuvoje esančių rinkimų apylinkių.Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, už 46 metų R.Paksą balsavo 54,91 proc. rinkėjų, už 76 metų V.Adamkų - 45,09 proc.
R.Paksas laimėjo beveik visoje Lietuvoje, V.Adamkus daugiau balsų nei varžovas gavo Kauno, Palangos, Birštono ir Vilniaus miestuose bei Kauno rajone. Sekmadienį vykęs antrasis prezidento rinkimų turas prasidėjo 7 valandą. Balsavimo apylinkės užsidarė 20 valandą.
Pasamdęs gabią viešosios nuomonės formuotojų komandą, R.Paksas vykdė agresyvią rinkimų kampaniją, politologų teigimu, neretai dalindamas su prezidento galiomis nesusijusius rinkimų pažadus. R.Pakso kampanijos arsenale buvo pažadų "įvesti tvarką", diktatoriškais metodais kovoti su nusikalstamumu, ištraukti iš skurdo pensininkus ir kitas socialiai pažeidžiamas gyventojų grupes, sutvarkyti sveikatos apsaugos sistemą.
Nors R.Paksas nekvestionavo Lietuvos užsienio politikos prioritetų, jis žadėjo santykius su Europos Sąjunga grįsti naudos Lietuvai principu, o uždarant Ignalinos atominę elektrinę - reikalauti, kad ES kompensuotų visus uždarymo kaštus.46-erių metų R.Paksas, per neilgą politinę karjerą spėjęs pakeisti kelias partijas, dukart pabuvojo Lietuvos ministru pirmininku ir Vilniaus miesto meru. Dabar jis taps septintuoju nuo Lietuvos nepriklausomos valstybės sukūrimo 1918 metais ir trečiuoju nuo nepriklausomybės atkūrimo 1990-siais prezidentu.
Tampant prezidentu, jam teks atsistatydinti iš pernai sukurtos Liberalų demokratų partijos pirmininko posto, išstoti iš partijos bei atsisakyti Seimo nario mandato. 2000-siais, būdamas Lietuvos liberalų sąjungos pirmininku, jis buvo išrinktas parlamentaru Vilniaus miesto Antakalnio vienmandatėje apygardoje.
R.Paksas gimė 1956 m. birželio 10 d. Telšiuose. 1979 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar - Vilniaus Gedimino technikos universitetas) ir įgijo pramoninės ir civilinės statybos inžinieriaus specialybę. 1984 m. baigė Leningrado (dabar - Sankt Peterburgo) civilinės aviacijos akademiją ir įgijo inžinieriaus piloto specialybę.
Rinkimų kampanijoje jis intensyviai išnaudojo savo, kaip profesionalaus lakūno, įvaizdį. Apskridęs Lietuvą iš Kauno bendrovės "Avia Baltika" išnuomotu sraigtasparniu, savo "aviacinę" kampaniją R.Paksas vainikavo savo ir dar dviejų lakūnų akrobatų kolektyviniu skrydžiu po tiltu per Neries upę, o savo partijos logotipu R.Paksas pasirinko sparnus išskleidusį erelį. Dėl pastarojo simbolio, primenančio nacių emblemą, R.Paksas pelnė nemažai kritikos.
R.Paksas sovietmečiu buvo Sovietų Sąjungos akrobatinio skraidymo rinktinės, Lietuvos aukštojo pilotažo rinktinės narys. Daugkartinis Lietuvos akrobatinio skraidymo čempionas, lėktuvų sporto tarptautinių varžybų nugalėtojas. 1979-1985 m. dirbo lakūnu instruktoriumi. 1985-1992 m. - Vilniaus S.Dariaus ir S.Girėno aeroklubo viršininkas, Savanoriškosios krašto apsaugos aviacijos junginio vadas.
1992-1997 m. R.Paksas vadovavo statybos uždarajai akcinei bendrovei "Restako", kuri nemažai užsakymų atliko Rusijoje.
Rimtą politinę karjerą R.Paksas pradėjo 1997 metais, kai pagal Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) sąrašą jis buvo išrinktas Vilniaus miesto tarybos nariu ir tapo sostinės meru, vadovavo Lietuvos savivaldybių asociacijai.
1999 metų gegužę R.Paksui sutikus tapti konservatorių vyriausybės premjeru, jis atsistatydino iš Vilniaus savivaldybės mero pareigų. 1999 metų birželį R.Paksas buvo prisaikdintas premjeru, o liepos viduryje - buvo išrinktas ir į vieną aukščiausių partijos postų - Tėvynės sąjungos valdybos pirmininkus vietoje pasitraukusio ekspremjero Gedimino Vagnoriaus.
R.Pakso klestėjimo laikotarpis Tėvynės sąjungoje truko vos kelis mėnesius.1999 m. spalio 27 dieną R.Paksas paliko premjero kėdę, nepritardamas Lietuvos Vyriausybės sutarčių su JAV bendrove "Williams International" dėl naftos įmonės "Mažeikių nafta" pasirašymui. Po kelių dienų R.Paksas atsistatydino iš konservatorių valdybos pirmininko pareigų, o 1999 m. lapkritį - ir iš partijos.
Netrukus prasidėjo R.Pakso "liberalusis periodas" - kartu su grupele bendraminčių atėjęs į tuomet dar neįtakingą liberalų partiją, jis buvo išrinktas LLS pirmininku bei tapo prezidento V.Adamkaus patarėju ypatingiesiems pavedimams, kuruojančiu energetikos klausimus.
Po 2000-ųjų kovą įvykusių savivaldybių tarybų rinkimų pirmuoju LLS sąrašo numeriu į Vilniaus miesto tarybą išrinktas R.Paksas balandžio 3 d. antrąkart buvo išrinktas Vilniaus meru.
2000-ųjų spalį per Seimo rinkimus R.Paksas buvo išrinktas į Seimą ir netrukus Seimas jį patvirtino ministru pirmininku.
2001-ųjų vasarą žlugus valdančiajai Naujosios politikos koalicijai, R.Paksas atsistatydino iš ministro pirmininko pareigų.
Dalis LLS narių kaltino R.Paksą sužlugdžius koaliciją su Naująja sąjunga (socialliberalais), todėl tarp liberalų užvirė arši vidaus partinė kova. Rugsėjį daugumos partijos tarybos narių reikalavimu R.Paksas buvo priverstas atsistatydinti iš partijos pirmininko posto.
2001-ųjų gruodį R.Paksas, teigdamas, jog "pavargo nuo vidaus intrigų ir "partinės diktatūros", kartu su dešimtimi savo šalininkų pasitraukė iš opozicinės Liberalų frakcijos Seime.
Tačiau netrukus jis tapo suburtos Nepriklausomos frakcijos (dabar - Liberaldemokratų frakcija) nariu, o 2002-ųjų kovą buvo išrinktas Liberalų demokratų partijos pirmininku.
Kaip savo pomėgius R.Paksas nurodo akrobatinį skraidymą, važinėjimą motociklu, lauko tenisą. Sukeldamas daug rūpesčių apsaugos karininkams, R.Paksas neatsisakė pilotavimo net ir būdamas premjeru, o naktimis mėgsta motociklu perlėkti per miegantį Vilnių.
Žmona Laima - inžinierė ekonomistė, namų šeimininkė. Paksai augina du vaikus - pilnametę dukrą Ingą ir moksleivį sūnų Mindaugą.
Savo pareigas R.Paksas pradės eiti po vasario 26 dieną numatomos priesaikos Seime.Pagal Konstituciją išrinktas prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus buvusio prezidento kadencijai, po to, kai Vilniuje, dalyvaujant Seimo nariams, prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.
Tuo metu kadenciją baigiantis prezidentas toliau eina savo pareigas, dirba parlamentas ir jo pasitikėjimą turinti vyriausybė, kurią formuojant dalyvavo šalies vadovas.
Per šį laikotarpį kadenciją baigiantis prezidentas tebėra valstybės vadovas. Jam priklauso visi pagal Konstituciją valstybės vadovui suteikti įgaliojimai.Naujai išrinktas Prezidentas nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo iki priesaikos davimo valstybės vadovo įgaliojimų dar neturi.
Vyriausybė, kurią sudarant dalyvavo kadenciją baigiantis prezidentas, toliau vykdo savo įgaliojimus.
Prisiekus naujajam prezidentui, nutrūksta buvusiojo prezidento įgaliojimai, kartu nutrūksta ir Vyriausybės ryšys su valstybės vadovu, kuris taip pat ją formavo.Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Vyriausybė privalo grąžinti įgaliojimus naujai išrinktam prezidentui prisiekus ir pradėjus eiti pareigas.
Vyriausybei atsistatydinus ar grąžinus įgaliojimus, prezidentas ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Seimui svarstyti ministro pirmininko kandidatūrą.
Konstitucinis Teismas dar 1998 metų pradžioje pažymėjo, kad Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo po prezidento rinkimų konstitucinis reguliavimas Lietuvoje šiek tiek primena Prancūzijos Trečiosios Respublikos laikų konstitucinę tradiciją, kai vyriausybė atsistatydindavo tiek po parlamento, tiek po prezidento rinkimų.
Atsistatydinimas po prezidento rinkimų buvo vadinamas "mandagumo atsistatydinimu". Po "mandagumo atsistatydinimo" vyriausybė vėl būdavo patvirtinama iš naujo. Teigiama, kad ši procedūra prasminga dėl vyriausybės ryšio su valstybės vadovu ir kad ji atspindi tam tikras valdymo modelio raidos tendencijas.
BNS
