Giedrė POTELIŪNAITĖ
Skaudi nelaimė įvyko Kauno rajone, Babtų miestelyje buvo sunkiai sužeistas su tėvais kartu į mišką išėjęs dešimtmetis. Ketvirtaklasis Babtų vidurinės mokyklos mokinys atsistojo per arti įjungto diskinio pjūklo, tas sugriebė berniuko kelnių kraštą ir įtraukęs sutraiškė koją. Atvykę medikai vaikui suleido nuskausminamųjų ir išgabeno į Kauno klinikas. Berniukas buvo skubiai operuotas, bet kadangi koja buvo ne nupjauta, o sutraiškyta, jos prisiūti medikams nepavyko. Rūpestingi tėvai kelias dienas nesitraukė nuo Reanimacijos skyriuje gulinčio vaiko lovos.
Prieš mėnesį kojytės neteko ir trečiokėlė Giedrė iš Vilniaus. Su klase atvykusi į ekskursiją po Kauno 1-ąjį fortą, mergaitė užkliudė smėlio krūvoje gulėjusį sprogmenį. Aktyvi ir šokti labai mėgusi mergaitė luoša liko visam gyvenimui - sprogimo sudarkytos kojos prisiūti irgi nebuvo įmanoma.
"Šiedu atvejai yra labai skaudūs, bet, laimei, labai reti, - sakė Kauno klinikų Vaikų intensyvios terapijos skyriaus vadovas doc. Rimantas Kėvalas. - Kai žmonės kalba, kad gydytojai dirba blogai, nes nesugeba prisiūti vaikams nutraukų galūnių, pirmiausia reikėtų sužinoti, ar jos nurėžtos, ar sutraiškytos. Pastaraisiais abiem atvejais vaikų kojos buvo sutraiškytos, o tokiu atveju prisiūti galūnės neimanoma. Kas kita, jeigu galūnė nurėžta - tada, greitai suteikus pagalbą, beveik visais atvejais galūnę galima prisiūti".
Gydytojas pasakojo, kad pastaruoju metu jį lydi bloga sėkmė - tik papasakoja spaudai apie kokią nelaimę, tuojau tokių nelaimių pasipila ištisa virtinė. "Prieš keletą savaičių pasakojau apie vaikų nudeginimus. Po straipsnio spaudoje pasipylė apdeginti vaikai. Kai dabar kalbame apie tai, kai per nelaimingus atsitikimus netenkama galūnių, tikiuosi, kad tokių dalykų nebus. Juolab kad jie išties labai retai pasitaikantys", - sakė R. Kėvalas.
Gydytojas apgailestaudamas sakė, kad Lietuva pagal Europos duomenis smarkiai pirmauja ne tik avarijų, savižudybių skaičiumi, bet ir vaikų sužalojimais, nudegimais, kitomis traumomis. "Dažniausiai pasitaikanti trauma - nudegimas. Į ligoninę nudegę patenka ne tik vaikai, bet ir kūdikiai. Pusantrų metų dirbau Australijoje, o per tą laiką mačiau tik vieną apdegusį vaiką - ir tas buvo iš gaisro, - sakė R. Kėvalas. - Negaliu jums atsakyti, kodėl pas mus taip yra. Galbūt dar nesuaugome, nesubrendome, nemokame rūpintis vaikais? Toje pačioje Australijoje, jeigu aš su vaikais būčiau išvažiavęs dviračiais be šalmų, ne tik būčiau gavęs nemažą baudą, bet į mane dar būtų žiūrėtą kaip į visišką beprotį. O Lietuvoje ar daug matėte vaikų su šalmais?"
Vaikų klinikos vadovą gąsdina ir lietuvių vairavimo kultūra. Jis sako, kad negali ramiai žiūrėti į mobiliu telefonu kalbančius, dažnai dar ir rūkančius vairuotojus, kurių automobilyje vaikas tuo metu daro ką nori. "Juk visi puikiai žino, kur turi būti vaikas važiuojančiame automobilyje - tam yra skirtos specialios kėdutės. Tačiau dažniausiai tenka matyti, kad vaikas, atsistojęs nuo galinės sėdynės ir įsispraudęs tarp priekinių, stebi kelią arba šnekina tėvus. Pamenu atvejį, kai į kliniką buvo atgabentas 5 metų vaikas, kuriam jau nieko negalėjome padėti. Jis irgi, tėvams važiuojant iš sodo, stovėjo tarp priekinių mašinos sėdynių. Pavakaryje į kelią išėjo girtas žmogus, tėvas, vairavęs automobilį, staigiai stabdė ir vaikas skrido į priekį..." - prisiminė R. Kėvalas.
Per savo praktiką gydytojui dažniausiai teko gydyti nudegimus. Anot R. Kėvalo, tai be galo ilgas ir skausmingas gydymas. "Aš vis neatsistebiu tėvais. Pasidaro puodelį kavos, pasistato ant stalo, tada ant kelių pasisodina vaiką... Juk mažas vaikas be galo smalsus, jam rūpi viską paliesti, paimti į rankas. Dažniausiai jie stveria puodelį su verdančia kava ir apsipliko ne tik veiduką, bet ir krūtinę - nudega 10-15 procentų kūno, o tai mažam vaikui yra labai daug. Dar labai dažnai pasitaiko, kad vaikas priėjęs traukia verdantį arbatinuką už laido ir vėlgi smarkiai apsipliko verdančiu vandeniu", - sakė R. Kėvalas.
"Nors po nelaimės praėjo jau nemažai laiko, tačiau pamiršti tokio įvykio, turbūt išvis neįmanoma, - sakė Asta U. (25 m.), prieš 12 metų netekusi sesutės. - Nuvažiavusios pas senelius į kaimą, mes visada gaudavome laisvę dūkti ir išdykauti, nes tėvai palikdavo mus močiutės globai, o ši nebuvo labai griežta. Tądien močiutė ruošėsi vakuoti daržoves - užvirino vandenį ir nukėlusi didžiulį puodą pastatė virtuvėje ant grindų. Mes su Ievute, kuriai tada buvo 6 metai, įlėkėme į virtuvę stumdydamosi ir šokinėdamos. Net nepastebėjau, kai ji įkrito į puodą su verdančiu vandeniu... Kurį laiką stovėjau šoko ištikta, net nešaukiau močiutės. Ligoninėje gydytojai nebegalėjo nieko Ievutei padėti - ji nudegė per daug kūno ir dar įvyko kraujo užkrėtimas. Po paros ji mirė".
Gydytojas R. Kėvalas pabrėžia, kad mažus vaikus reikia nuolat prižiūrėti, o nelaimės jų gali tykoti ten, kur mes net nepagalvojame. R. Kėvalas sako, kad nereikėtų manyti, jog asocialiose šeimose vaikai nukenčia dažniau. Iš tiesų gal netgi atvirkščiai.
Per šias šventes sulaukta mažiau nukentėjusių vaikų, nors apskritai nuo 1995 metų vaikų traumų skaičius smarkiai kyla. "Per šventes petardomis ir visokiausiais sprogmenimis dažniausiai susižaloja neblaivūs asmenys. Vaikai tokių traumų patiria nedaug, ir tai džiugina", - sakė R. Kėvalas.
Paklaustas, ką daryti, jeigu vaiką ištiko nelaimė, gydytojas sakė nesiimti jokių savo sugalvotų gydymo medotų. Nusideginus - geriausiai padeda šaltas vanduo - nederėtų trinti aliejumi ar barstyti druska. Įvykus bet kokiai traumai, būtina nedelsiant skambinti medikams ir suteikti pirmąją pagalbą, kurią, anot gydytojo, suteikti turi mokėti visi. "Jeigu ne tik vairuotojai, bet absoliučiai visi turėtų išklausyti mokymą apie pirmąją pagalbą, mirčių sumažėtų", - sakė R. Kėvalas. Gydytojas prisiminė ir prieš keletą metų įvykusią berniuko mirtį Sabonio sporto centre. Anot Vaikų skyriaus vadovo, jeigu būtų buvusi suteikta tinkama pirma pagalba, berniukas galėjo išgyventi.
"Gal mes kaip kinai tame anekdote manome - milijonas šen, ar milijonas ten...? Nemanykime taip, o saugokime save ir savo vaikus", - palinkėjo R. Kėvalas.
1
