Giedrė POTELIŪNAITĖ
Šakių rajone gyvenantis 45 metų Gintas R. viešėjo pas savo buvusią žmoną ir vaikus viename Kazlų Rūdos savivaldybės kaime. Po pietų jis namuose liko tik su savo mažamečiu sūnumi. Kambaryje pastebėjęs didelę širšę, čiupo šlepetę ir ja pritrenkė vabzdį. Pamanęs, kad širšę užmušė, paėmė ją už sparnelio ir ketino išmesti. Tačiau nešamas vabzdys staiga atsipeikėjo ir įgėlė savo skriaudikui į pirštą. Po akimirkos Gintui R. pasidarė bloga. Jį išpylė karštis, ėmė temti sąmonė. Vyras mirė savo mažamečio sūnaus akivaizdoje - atvykusiems medikams teliko konstatuoti mirtį. Manoma, kad jį pakirto anafilaksinis šokas.
Galvos į maišą nekiša
"Praėjusią savaitę širšių naikinti vykome jau 8 kartus. Jos ypač aktyvios ir agresyvios tampa esant dideliems karščiams, todėl pats darbymetis mums - liepa ir rugpjūtis", - sakė Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyr. inspektorius Rolandas Pavalkis. - Štai iš Plokščių kaimo, Nemuno gatvės, paskambinę neblaivūs asmenys pranešė, kad namo palėpėje širšės susikrovė 2 lizdus. Ir nežinai, žmogus, ar vaidenasi jiems tos širšės, ar tikrai skraido virš galvų, bet vis tiek vykstame į kiekvieną iškvietimą", - juokėsi inspektorius.
Į įvykio vietą išskubėjo vienas iš budinčių skyrių - du žmonės, "apsiginklavę" bitininkų tinkleliais, pirštinėmis, kombinezonais ir polietileniniais maišais. "Jeigu širšių lizdą įmanoma nuimti, tai prieš sudėdami širšes į polietileninius maišus, apipurškiame nuodais ir taip širšes apsvaiginame. Jeigu jos įsikuria kokiame sunkiai prieinamame plyšyje, pripurškiame tų pačių nuodų, tačiau jų iš ten nekrapštome, o tą plyšį tiesiog užtaisome. Į politieleninius maišus sudėtos apsvaigintos širšės gana greitai nudūsta. Jeigu girdime kokį ūžesį, tikrindami galvos tikrai nekišame. Maišus su nebegyvomis širšėmis į šiukšlių konteinerį išmeta kitą dieną atėjusi pamaina", - pasakojo R. Pavalkis.
"Dažniausiai į iškvietimą dėl širšių vysktame nedelsdami, tačiau jeigu ekipažas išsiųstas gaisro gesinti, o širšės tūno palėpės kamputyje niekam nesukdamos grėsmingų ratų virš galvos, atidedame jų sunaikinimą iki vakaro. Tačiau buvo ir taip, kad per šiuos vabzdžius žmonės į namus patekti negalėjo, nes jos susimetė prie durų slenksčio. Tada širšes naikinti vykome iškart. Būna, kad žmonės pasiskambina ir pasiteirauja, kokiais nuodais širšes apipurkšti ir kokiais būdais geriausia jų atsikratyti, o gavę informaciją susitvarko patys, bet jei kyla nesklandumų - mes visada pagelbėjame", - šypsojosi inspektorius.
Medikai buvo bejėgiai
Susidūrimas su širše ne vienam žmogui jau yra kainavęs gyvybę. Štai prieš savaitę Lenkijoje, Lodzės vaivadijos Zapolicių miestelyje, vietos savanoriškos ugniagesių komandos vadas stebėjo, kaip jo pavaldiniai bando išnešti iš garažo širšių lizdą. Vyriškis vienintelis iš visos komandos operacijos metu buvo be specialaus kostiumo, nes manė, kad stovint atokiau jam pavyks išvengti pavojaus. Tačiau dvi širšės, suerzintos invazijos į jų valdas, įgėlė vyriškiui. Ugniagesiui pasidarė negera ir jis susmuko ant žemės, tačiau į darbą įsitraukę pavaldiniai nepastebėjo ant žemės be sąmonės gulinčio vado. Nugabentas į ligoninę po 10 minučių vyras numirė.
Pernai Lietuvoje viešėjusiam Vokietijos piliečiui Antonui Nošui (41 m.) bitės įkandimas irgi kainavo gyvybę. Alerginį šoką patyrusio užsieniečio nepavyko išgelbėti - jo širdis sustojo greitosios pagalbos automobilyje prie pat Kauno apskrities ligoninės, praėjus maždaug pusvalandžiui po įkandimo.
Visureigiu keliavę Vokietijos piliečiai Kaune, Suvalkėlių gatvėje, sustojo prie svečių namų "Lorda Haus" ir maisto prekių parduotuvės. Bet A.Nošas parduotuvės durų praverti nespėjo - staiga susiėmė už kaklo ir parkrito ant žemės, prasiskėlė galvą. Žinodamas, kad yra alergiškas vabzdžių geluoniui, vokietis vežiojosi vaistus ir vienkartinius švirkštus, tačiau nei jis, nei streso apimta jo 43 metų draugė Rosmari S. nesugebėjo suleisti į veną adrenalino Sugelta vieta smarkiai ištino, ėmė kristi kraujospūdis, visas kūnas pamėlynavo. Atvykusiems medikams teliko konstatuoti vokiečio mirtį.
Klaipėdos rajone, Šermukšnių kaime, pievos pjauti išsiruošęs vyras mirė nuo vienintelio širšės įkandimo. Nežinia kaip į kabiną įskridęs vabzdys įgėlė Petrui Kalikui į kairį šoną. Pas seserį vienkiemyje vasarą gyvenęs P. Kalikas turėjo nuvežti kaimyną parodyti pievas, kurias reikės šienauti. Iki lauko vyrai važiavo traktoriumi. Įgėlus širšei, Petrui po kelių minučių pasidarė silpna. Jis išlipo iš traktoriaus ir atsisėdo ant pievos liepęs kaimynui toliau važiuoti vienam. Tačiau šiam vos spėjus apsukti ratą, P. Kalikas pamėlynavęs jau gulėjo ant šono. Vyras skubiai buvo įkeltas į mašiną ir vežamas į ligoninę, tačiau jo gyvybės medikams išgelbėti nepavyko.
Puola tik užkliudytos
Širšes, kamanes ir vapsvas sieja vienas bendras bruožas - be reikalo jos nepuola. Skirtingai negu bitės, šie vabzdžiai nepalieka geluonies, todėl gali gelti daug kartų.
Priešingai nei bitės, kurios minta tik gėlių nektaru ir žiedadulkėmis, kamanės, širšės ir vapsvos minta vaisiais, uogomis, mėgsta mėsą ir žuvį, net svaigiuosius gėrimus. Todėl kartais jos įsiropščia ir į vyno taurę.
Greitosios pagalbos ligoninės Toksikologijos skyriaus vedėjas gydytojas Raimundas Purvaneckas pataria pamačius širšes ar bites nesiblaškyti, nesiskeryčioti rankomis, nepanikuoti, nes jos puola ir gelia dažniausiai tik besigindamos. Ypač svarbu elgtis ramiai prie bičių spiečių, širšių lizdų, nes vabzdžiai, pajutę pavojų, išskiria lakias medžiagas - pavojaus signalą kitiems vabzdžiams.
Anot gydytojo, labai svarbu, į kurią kūno vietą širšė įkando. Ypač pavojingi įkandimai yra į kaklo sritį, gomurį, liežuvį. Įkandimas sukelia audinių tinimą, o kadangi vieta arti balso stygų - žmogus gali uždusti. Taip pat labai svarbu, ar žmogus yra alergiškas. Dažniausiai vabzdžių įkandimamas alergiški žmonės tai žino ir turi su savimi adrenalino ampules, tačiau jeigu tai atsitinka pirmą kartą ir žmogus to nežino, įkandus širšei nedelsiant reikia kreiptis į medikus. Jei žmogus nėra alergiškas, ant įkandimo reikia dėti kompresus, gerti medikamentus ir po poros dienų įkandimas praeina.
Jei į ranką, koją įgėlė vapsva, širšė ar bitė, reikia galūnę užveržti aukščiau įkandimo vietos, kad kuo mažiau nuodų patektų į kraują.
Vapsvos ir bitės nuodai gali sukelti mirtį dėl alerginės išplitusios reakcijos, todėl R. Purvaneckas pataria bitės gėluonį ne traukti pirštais, o su peiliuku nustumti į šoną. Traukiant pirštais galima pažeisti prie geluonies viršunėlės esantį nuodų maišelį ir nuodai pateks tiesiai į organizmą.
Nors mūsų širšės ir neprilygsta afrikietiškosioms bitėms, kurios dažnai vadinamos bitėmis žudikėmis, tačiau ir vienas širšės įkandimas alergiškiems žmonėms gali kainuoti gyvybę.
