Irena ZUBRICKIENĖ
Kybartų specialiojoje internatinėje mokykloje (Vilkaviškio r.), kurioje yra ir globos grupė be tėvų priežiūros likusiems vaikams, - unikali situacija: pirmą kartą šios įstaigos gyvavimo istorijoje čia įkurdinta nepilnametė našlaitė su gyvu "kraiteliu" - su dviejų mėnesių dukrele Gabriele. Šešiolikmetė Inga Valentaitė po svetima pastoge atsidūrė praėjus vos kelioms dienoms po netikėtai mirusios motinos laidotuvių. Dabar nepilnametė mama su savo atžalėle iš valdiškos įstaigos išeitų tik vieninteliu būdu - susituokusi.
Dygūs praeities prisiminimai
Savo tikrąjį tėtį ir Inga, ir metais jaunesnė jos sesuo Irma, kuri dabar taip pat įkurdinta Kybartuose, menkai teprisimena - jis miręs prieš aštuonerius metus. Anot seserų, dar prieš mirtį šeima gyveno piktumų ir nesutarimų krečiamoje kasdienybėje, todėl tėvai santuoką užbaigė skyrybomis. Ingos teigimu, po skyrybų tėtis pardavė turėtą būstą, buvusią žmoną ir dukras palikdamas be pastogės, todėl abi mažametes pats perdavė auginti valstybei - abi sesės tuose pačiuose Kybartų globos namuose jau yra gyvenusios apie pusantrų metų. Tiesa, tai buvę gan seniai, tad Inga net buvusių auklėtojų vardų ar veidų nebeprisimena - darbuotojos pačios neseniai parodė šešiolikmetei senoką nuotrauką, kurioje atrado ir ją. Taigi prisiminimai apie tėvą Ingai - ne patys mieliausi.
Kai Violeta Valentienė pagaliau susigrąžino dukteris į susirastą naują būstą, anot mergaičių, gyvenimas tekėjo "spalvinga" vaga - buvo ir šviesesnių, ir tamsesnių dienų. Liūdniausia, kad Violeta vis labiau garbino svaigalus ir kompanijas. Nedaug moterį tepristabdė ir prieš penkerius metus pasaulį išvydęs pagrandukas Algirdas - sugyventinio, Ingai ir Irmai tapusio patėviu, sūnus. Seserų teigimu, patėvis buvo linkęs į gyvenimą žvelgti kur kas blaivesnėmis akimis nei motina, todėl namuose būdavę rimtų konfliktų. Galiausiai ir šis Violetos Valentienės bandymas gyventi šeimoje baigėsi skyrybomis - pastaruoju metu sugyventiniai jau ėjo skirtingais keliais: vyras liko Opšrūtų kaime, o Violeta su visais trimis vaikais įsikūrė Pilviškiuose, kur gyvena ir Violetos brolis.
Savotiška motinos meilė
Kalbėdama apie mamą Inga neslėpė liūdesio ir pabrėžė, kad visus savo vaikus ji tikrai buvo apgaubusi meile - rasdavo laiko ir pasikalbėti, ir pamokyti, ir net palepinti. Tik kurčia būdavusi dukterų prašymams nebegerti. Apie Violetos bėdą žinojo ir Pilviškių seniūnijos darbuotojai, tačiau problemine šeima nelaikė, nors retkarčiais aplankydavo - juk vis dėlto buvo svarbu, kaip šiuose namuose auga trys nepilnamečiai vaikai, kai jų motina "nuklysta". Seniūnijos darbuotojai džiaugėsi, kad Violetos dukterys - jau gana savarankiškos: ir mažėliu broliu pasirūpindavo, ir valgyt ne tik nupirkdavo, bet ir pačios viską pagamindavo, ir pačios mokesčius už elektrą sumokėdavo. Už kokius pinigus? Ogi Inga jau kurį laiką tiesiog atimdavo iš motinos jos gaunamus pinigus (pašalpas) ir leisdavo juos savo nuožiūra. Esą keturių šimtų litų per mėnesį, namų biudžetui vadovaujant Ingai, visai pakakdavo. Motinai tekdavę prireikus pinigų kaulyti iš savo "namų buhalterės".
- Visko buvę, kai neduodavau mamai pinigų buteliui nusipirkti, - lyg didžiuodamasi šyptelėjo Inga. - Ji ir pykdavo, ir rėkdavo, ir net pakumščiuodavo, tačiau aš niekada jai nenusileisdavau - arba sakydavau, kad pinigų jau nėra, arba vaizduodavau, kad esu labai kietai įmigusi.
Šitaip "auklėdama" mamą Inga turbūt pasijuto labai suaugusi ir savarankiška, todėl jau seniai metė mokslus - nors pagal amžių turėtų būti dešimtokė, tėra baigusi šešias klases. Kas rytą su knygomis išeidavo į mokyklą, tačiau nenueidavo - likdavo pas draugę, o po pietų lyg niekur nieko sugrįždavo į namus. Vėliau panašiai pradėjo elgtis ir jaunėlė sesuo Irma, todėl šiuo metu irgi yra mažamokslė. Rimčiau pasidomėti dukterų mokslais Violetai trukdė ne tik jos pomėgis alkoholiui, bet ir, kaip dabar jau aišku, sparčiai progresavusi liga, kurios moteris nesigydė. Per vėlai Vilkaviškio ir Kauno medikų globon patekusi Violeta Valentienė (37 m.) galiausiai atsisveikino su šiuo pasauliu - moters širdis neatlaikė dar vieno pasilinksminimo girtaujant su savo broliu.
Globos namai - laikina pastogė?
Iškart po Violetos laidotuvių Ingą ir Irmą aplankę Pilviškių seniūnijos ir Vilkaviškio vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai nurodė našlaitėms su mažąja Gabriele vykti į Kybartų globos įstaigą. Patikėti dvi nepilnametes ir kūdikį nuolat girtaujančiam dėdei, mirusios Violetos broliui, su kuriuo pastaruoju metu gyventa, darbuotojai nesiryžo. Inga ir Irma labai nenorėjo palikti namų, bandė įtikinti, kad jos pajėgios gyventi savarankiškai, tačiau nesipriešino. Esą vis tiek kitaip nebus, jeigu taip jau nuspręsta. Laimei, penkiametį Algirdą pasiėmė tikrasis jo tėvas, seserų patėvis, todėl berniukas išvengė "valdiško vaiko" likimo. Iki šiol negalėdama suprasti, kodėl nebuvo leista namuose savarankiškai pagyventi esą bandomąjį laikotarpį, Inga vis dėlto dėkinga pareigūnėms, kad ji, motina, nebuvo atskirta nuo dukrelės Gabrielės - juk galėjusios lengva ranka kūdikį įkurdinti kuriuose nors kūdikių namuose, o seseris Ingą ir Irmą - Kybartuose.
- Važiavau į globos įstaigą nesipriešindama tik todėl, kad esu įsitikinusi, jog čia - tik laikini mano namai, - sakė Inga. - Kai tik mano draugas Saulius pasidarys asmens dokumentus, mes susituoksime ir visa trijų asmenų šeima gyvensime pas jo motiną. O kai man sukaks aštuoniolika, tapsiu oficialia sesers Irmos globėja ir atsiimsiu ją iš Kybartų - dabar tegul dar nusiteikia pagyventi čia, - dalijosi planais jaunoji mamytė.
Globos įstaigos darbuotojos patikino, kad greitai Ingos svajonės iš dalies gali ir išsipildyti - Gabrielės tėčiu vadinamas Saulius dažnai aplanko Ingą ir dukrelę, su jomis praleidžia po gerą pusdienį, todėl tikėtina, kad vaikinas jų neapleis.
Būti mama moko svetimi
- Kad laukiuosi, sužinojau gana vėlai - iki gimdymo buvo belikę trys mėnesiai, - atviravo Inga. - Pati labai išsigandau, bet dar labiau bijojau pasakyti mamai. Žinojau, kad ji mane bars - jau anksčiau ne kartą buvo sakiusi, kad tik pirma laiko nebūtų vaikų. Keturias dienas prasinešiojau paslaptį, o paskui pasakiau - negi turėjau laukti, kol mama pati pastebės didėjantį pilvą? Žinoma, neapsidžiaugė. Bet kai gimė Gabrielė, mama atrodė nebepykstanti ir jau nuolat sakydavo, kad mergytę užauginsime.
Mažąja anūkėle Violeta džiaugėsi vos mėnesį. Per tą laiką ji suspėjo Ingą pamokyti, kaip dukrelę maitinti krūtimi, kaip apčiupinėti noselę ir rankutes, kad būtų aišku, ar kūdikiui nešalta, kaip laikyti galvelę paėmus mažylę ant rankų. Anot Ingos, mama mokė ir nagus nukramtyti Gabrielei (esą pati taip dariusi visiems savo vaikams!), tačiau Inga tokia "pamoka" nesusigundė - dukrelei nagučius pasiryžusi karpyti, kai tik kas nors padės pirmąjį kartą.
Tai ir visi Violetos, itin jaunos senelės, pamokymai šešiolikmetei gimdyvei Ingai - daugiau moteris nebesuspėjo. Dabar jaunąją mamą kūdikio priežiūros moko Kybartų globos įstaigos slaugytojos Jolanta Kanopienė ir Petrutė Sabaliauskienė. Moterys stebėjosi, kad mažoji Gabrielė per mėnesį namuose dar buvo nemaudyta, apleista, nerodyta gydytojams. Inga kol kas tik stebi, kaip dukrelę reikia maudyti, kantriai išklauso visų patarimų. Savo kūdikį šešiolikmetė dabar jau maitina pieno mišinėliais, kuriuos pagamina pati. Ji nenoriai paklūsta darbuotojų nurodymui nemiegoti vienoje lovoje su Gabriele, kad neįvyktų tragedija. Šiek tiek įkyriai Ingai atrodo ir pagalbininkių nuolatiniai perspėjimai, kad mažylė per šiltai ar per vėsiai aprengta. Kita vertus, Inga džiaugiasi, kad kartu su dukrele apgyvendinta atskirame miegamajame, kur jų ramybę mažai kas trukdo - darbuotojos ateina tik tada, kai Inga jas kviečiasi arba pačios išgirsta kūdikį grėsmingai rėkiant. Jaunajai mamai smagu ir dėl to, kad pačiai nereikia gamintis maisto, nereikia skalbtis drabužių - tai darančios globos įstaigos darbuotojos, besirūpinančios pulku globotinių.
Motinystė subrandina
- Mūsų Ingutė labai sparčiai "mamėja", - užkalbinta džiaugėsi slaugytoja Jolanta Kanopienė. - Nors praėjo tik mėnuo, pastebime, kad jaunoji mamytė pasikeitusi - daugiau supranta, turi atsakomybės jausmą, pareiginga. Bet ne iš karto ji buvo tokia - vadinasi, atveždami merginukę pas mus pareigūnai nesuklydo.
Pati Inga linkusi manyti, kad kūdikio priežiūros ji būtų išmokusi ir namuose - esą visko išmokstama, kai nėra kur dingti, o čia, globos įstaigoje, ji jaučiasi tarsi prievarta būtų sugrąžinta į vaikystę, nes yra nuolat prižiūrima suaugusiųjų. Didžiausia Ingos mokytoja namuose prižiūrint dukrelę, anot jos, būtų tapusi 22 metų draugė, pati auginanti beveik metukų kūdikį. Savo jėgomis labai pasitikinti Inga sakė, kad motinos instinktas ir didžiulė meilė savo vaikui joje prabudo dar tada, kai tokios pat nepilnametės draugės siekdavo uždėti ranką ant besilaukiančios Ingos pilvo, kad pajustų spurdančio vaisiaus judesius.
Ar nesiilgi Inga nerūpestingų vakarų ir neplanuotų linksmybių su bendraamžiais? Šešiolikmetė sakė, kad visas jos gyvenimas - tai kelios draugės ir Gabrielės tėtis Saulius. Esą visi jie - jokia kliūtis rūpintis mažąja Gabriele. Jokių šokių Ingai, pačios teigimu, nereikia - kai užsimananti pašokti, tai ir šokanti su Gabriele ant rankų.
- Visi laiko mane dar vaiku, bet aš manau, kad gimęs kūdikis viską kaipmat pakeičia - nesvarbu, kiek metų jo motinai, - garsiai samprotavo Inga. - Va, jeigu man padėtų mama, tai, ko gero, tikrai dar jausčiausi esanti vaikas. O dabar... Aš labai laukiu, kai galėsim su Saulium "susirašyti" ir visa šeima išvyksime į savo namus. Būdama čia aš ilgiuosi savo paliktų draugių ir... pamėgtų televizijos serialų...
Rimanto VENCLOVO nuotr.:
- Su kūdikiu patekusi į globos įstaigą šešiolikmetė Inga tikina prievarta buvusi sugrąžinta į vaikystę
