Seimo narį pribloškė žinia apie jo padėjėjo sukčiavimą Buvęs žurnalistas bei juristas įtariamas tamsiais darbais
Daiva NORKIENĖ
Seimo nariui Antanui Baurai teko skubiai atšaukti savo visuomeninio padėjėjo Roberto Bilkevičiaus įgaliojimus ir leidimą patekti į Seimo rūmus. Tai jis padarė po to, kai pasikalbėjo su "Akistatos" žurnalistės nurodyta jauna vilniete. Buvusį kelių dienraščių žurnalistą, juristą R. Bilkevičių vilnietė kaltina iš jos apgaule išviliojus pinigų.
Karjera
Robertas Bilkevičius 1996 metais baigė Anykščių žemės ūkio mokyklą, kur, be vienos žemdirbiškos specialybės, įgijo ir traktorininko teises. Štai tada jis pirmąkart ir išvydo dabartinį Seimo narį Antaną Baurą. A. Baura tuomet triūsė Anykščių rajono Žemės ūkio skyriuje ir kelerius metus buvo minėtos mokyklos egzaminų komisijos pirmininkas. Pavasarį seimūnui tekdavo maloni ir garbinga pareiga įteikti žemės ūkio mokyklos absolventams diplomus ir, "palydint į savarankiško gyvenimo kelią", kiekvienam paspausti ranką. Spaudė dešinę ir jaunajam R. Bilkevičiui, tik sakosi jo neįsiminęs. A. Baurai tada ir į galvą negalėjo ateiti mintis, kad po kelerių metų tas niekuo neišsiskyręs jaunuolis jam taps nemažu galvos skausmu.
Baigęs žemės ūkio mokyklą Robertas dirvonų arti neketino. Kelerius pastaruosius jo gyvenimo metus galima laikyti karjeros ir skandalų metais. "Lietuvos žinių" laikraštyje iki 1999-ųjų dirbo Teisėsaugos skyriaus reporteriu, naudojosi tarnybiniu automobiliu. Tačiau tai truko neilgai: iškilus tam tikriems konfliktams, darbą turėjo palikti. Problemos, kaip galima įtarti, buvusios nemažos: mat kai prieš kelias dienas "Akistatos" žurnalistė minėtame laikraštyje pasiteiravo apie šį buvusį darbuotoją, gavo patarimą "nuo to žmogaus laikytis kaip galima atokiau".
Vėliau R. Bilkevičius su pertraukomis triūsė "Lietuvos aide". Iš pradžių - žurnalistu, vėliau, laikraščio savininku tapus A. Pilveliui, - laikraščio juristu. Leidinio vyriausiasis redaktorius Aurimas Drižius "Akistatai" patvirtino, jog R. Bilkevičius gavo savininko leidimą atstovauti laikraščiui teismuose.
- Tada R. Bilkevičius pasikabino ant durų lentelę "Juriskonsultas" ir ėmėsi "atstovauti": teismo dieną, būdavo, išeina iš redakcijos "į posėdį". Grįžęs praneša, jog teismas atidėtas. Po kurio laiko sužinome, kad teisme nesulaukta nė vieno mūsų atstovo. Žinoma, už tokį "darbą" vaikinas buvo atleistas, - pasakojo A. Drižius.
Beje, redakcijos vadovas negalėjo pasakyti, ar tuometinis jų juristas turėjo bent minimalų teisinį išsilavinimą. "Lietuvos aidą" R. Bilkevičius paliko 2000-ųjų rugsėjo 27-ąją, tačiau, redaktoriaus teigimu, negrąžino tarnybinio pažymėjimo ir dar ilgokai, prisistatydamas kaip "Lietuvos aido" atstovas, lankydavosi LR Seime.
- Negalėdami susigrąžinti tarnybinio pažymėjimo, Seimo saugos tarnybai pranešėme, jog toks žmogus pas mus nedirba, ir jo pastaruoju metu ten nebeįleisdavo, - prisimena A. Drižius.
Nuo R. Bilkevičiaus išėjimo iš darbo tebuvo praėję pora mėnesių, kai "Lietuvos aido" patalpose įvyko negražus incidentas. Vėlų 2000-ųjų lapkričio vakarą redakcijos patalpose R. Bilkevičių sulaikė ir policiją iškvietė "Lietuvos aido" darbuotojai. Kaip įtariama, jaunuolis devintą valandą vakaro nepastebėtas čia įslinko... vogti kompiuterio. Redaktoriaus kabineto tarpduryje jį tuo metu užtiko dizainerė Salomėja Rinkevičienė. Vyrukas suokalbiškai prisidėjo pirštą prie lūpų - taip paprašė, jog moteris tylėtų. Tačiau dizainerė į pagalbą pasitelkė atsakingąją sekretorę Aldoną Jekentienę ir ėmė apžiūrinėti kabinetą. Kai moterys išvydo, jog ant stalo nebėra kompiuterio, monitoriaus, spausdintuvo, o visas tas turtas sukrautas į kabineto kampe stovinčius krepšius, ėmė šaukti į pagalbą vyrus. R. Bilkevičius nelaukė, spruko laiptais, tačiau buvo sugautas ir perduotas policijai. Šį incidentą abi pusės traktuoja skirtingai: A. Bilkevičius tvirtina ėjęs pro šalį, užsimanęs į tualetą ir užsukęs redakcijon. Su kompiuteriu nieko bendro neturįs. Tuo tarpu buvę bendradarbiai jį laiko kleptomanu ir tikina, kad šiam išėjus liovėsi paslaptingos vagystės iš redakcijos darbuotojų rankinių ir stalčių.
Išviliojo pinigų
Kai mūsuose meistriškai apšaunamas koks žmogus, nuo tokių istorijų pervargę teisininkai išvardija šimtus patarimų: nereikėjo pasitikėti nepažįstamuoju, reikėjo kreiptis į specialistą ir galvoti galva... Dvidešimtmetė vilnietė Jolita Latvelytė gali patvirtinti, jog susidūrus su kai kuriais asmenimis, šie patarimai neveikia. Mat ji ir kreipėsi į "specialistą". Ir ne bet kokį, o į "teisininką, žurnalistą ir juristą" viename asmenyje! Prieš kurį laiką Zarasuose po automobilio ratais žuvo jos tėvas Jonas Latvelis. Su netektimi vis dar negalinčios susitaikyti žmona ir duktė vietos pareigūnų sprendimą nekelti dėl įvykio bylos laiko nepagrįstu. Jolita trokšta, jog "tėtę suvažinėjęs vairuotojas būtų nubaustas ir kompensuotų laidotuvių išlaidas". Taigi šeima nutarė teisybės ieškoti padedant spaudai. Ir štai bendradarbė (jos vyras su R. Bilkevičiumi yra kartu dirbęs) supažindina ją su mūsų rašinio herojumi. Tai buvo praėjusį rudenį, lapkričio pradžioje.
- Jis pasisakė dirbąs "Lietuvos aido" redakcijoje, - prisimena pirmąjį susitikimą J. Latvelytė. - Man net neatėjo į galvą juo netikėti - taip svariai prisistatė. Jis sakėsi esąs žurnalistas, juristas, teisininkas. Sakė, kad mums būtinai padės. Beje, man dažnai skambindavo iš Seimo rūmų (ragelyje girdėdavosi posėdžiams būdingi garsai), sakydavo turįs labai svarbių reikalų Seime, bendraująs su dideliais žmonėmis.
O R. Bilkevičius tuo metu jau du mėnesius nedirbo "Lietuvos aide". Dienraštyje buvo išspausdinta R. Bilkevičių kompromituojanti informacija, visa įtariamai rengtos vagystės istorija paskelbta laidoje "Be tabu".
- Robertas Bilkevičius buvo nuvykęs į Zarasus ir atliko žurnalistinį tyrimą. Mums su mama jis žadėjo išspausdinti straipsnį "Lietuvos aide". Dar žadėjo padėti parengti civilinį ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Mano mama sumokėjo jam už kelionę, davė penkiasdešimt litų smulkioms išlaidoms. Niekada nesusidūrusios su spaudos darbuotojais, ypač kai jie dar ir teisininkai, nežinojome, kaip atsilyginti. Mama Robertui pasakė, kad jei jis padės įrodyti tiesą apie tėvelio žūtį, parduosime butą ir jam skirsime pusę pinigų.
Bėgo dienos, Jono Latvelio našlė jau pavargo kiekvieną rytą lėkti prie spaudos kiosko - "Lietuvos aide" straipsnio vis nebuvo.
- Vieną sausio dieną apsireiškęs R. Bilkevičius paprašė už rašinį sumokėti pinigų. Esą jis privaląs į laikraščio kasą įnešti keturis šimtus trisdešimt litų, tada būsiąs išspausdintas mūsų užsakomasis straipsnis, - prisimena J. Latvelytė. - Dar Robertas minėjo, kad susipyko su laikraščio savininku, išėjo iš darbo, bet rašinį išspausdinsiąs svetima pavarde. "Tu nesijaudink, taip daroma!" - sakė jis. Beje, ta jo prašoma suma man pasirodė įtartina: visai neseniai žurnalistas man buvo minėjęs, kad tiek iš jo reikalauja nuomojamo buto šeimininkė. Pinigų turėjau mažai - tik 150 litų, bet visus atidaviau Robertui.
J. Latvelytės teigimu, R. Bilkevičius po to ėmė skambinėti nuolat. Reikalaudavo likusių pinigų. Jolitos bendradarbės net sunerimo, kad ši nebūtų apgauta. Jos patarė daugiau pinigų nekišti. Tačiau Jolita neklausė.
- Kartą jis man pasakė, kad liepčiau savo mamai atsiųsti tėvo nuotrauką ir dar pinigų. To reikią jau baigiamam straipsniui. Labai susirūpinau. Juk žinojau, kad mama neturi, o pati irgi vos suduriu galus. Kai tai pasakiau Robertui, jis prašė duoti nors septyniasdešimt litų reikią įnešti kason. Atidaviau savo paskutinį šimtą, - pasakojo Jolita.
Taip per trumpą laiką nesamam straipsniui "išspausdinti" vaikinas gavo tris šimtus litų. Galimas dalykas, jog planavo susirinkti dar daugiau, nes prižadėjo ne tik rašinį, bet ir reportažą televizijos laidoje "Srovės".
- Jis sakė, kad "Srovėms" irgi reikia mokėti pinigų. Sykį papasakojo, kad su šios laidos darbuotojais buvo nuvažiavęs į Zarasus ir kad davė pinigų "Srovių" vairuotojui, už ką aš vėliau irgi turėsianti atsiskaityti, - neatsistebi R. Bilkevičiaus "organizuotumu" pašnekovė.
Kad yra apgauta, ji suprato ėmusi skambinėti į "Lietuvos aido" bei "Srovių" redakcijas. Pastarojoje išgirdo, jog reportažai ruošiami nemokamai, o žurnalistai į Zarasus tikrai nevažiavę. "Lietuvos aide" niekas nė girdėti nebuvo girdėjęs apie jokio Jono Latvelio mirtį, juo labiau į kasą neva įneštus pinigus.
Dangstėsi Seimo nariu
Maždaug prieš mėnesį R. Bilkevičius Jolitai kalbėjo netrukus pradėsiąs dirbti Seime. O prieš trejetą savaičių patvirtino tapęs "vieno Seimo nario iš Anykščių padėjėju". Guodėsi esąs baisiai užimtas, lakstąs į teismus, padedąs Seimo nariui juridiniuose reikaluose. Dėl to užimtumo esą nespėjęs pakontroliuoti rašinio spausdinimo reikalų. J. Latvelytė sakosi nežinojusi, tikėti ar ne, tačiau nerimas, jog pakliuvo į apgaviko pinkles, ėmė didėti.
"Akistatos" žurnalistė su Robertu Bilkevičiumi susitiko Seimo rūmų fojė. Jis tvirtino atlikęs žurnalistinį tyrimą ir jau paruošęs rašinį apie Jono Latvelio žūtį. Straipsnį ketinąs išspausdinti "Lietuvos aide", o gal kitame leidinyje, nes esąs neetatinis žurnalistas. Jokių pinigų iš Latvelių neėmęs. Į klausimą, kaip tapo Seimo nario Antano Bauros padėjėju, atsakė:
- Mes pažįstami nuo tų laikų, kai Anykščiuose baigiau Žemės ūkio mokyklą.
Pats Antanas Baura, susirūpinęs, jog į savo visuomeninių padėjėjų ratą įtraukė "nepatikrintos praeities asmenį", "Akistatos" žurnalistei tvirtino klaidą kuo skubiau ištaisysiąs:
- Prieš kokias dvi tris savaites R. Bilkevičius atėjo pas mane ir ėmė siūlytis padėjėju. Kadangi aš jo neprisiminiau, pradėjo minėti garsių Anykščių žemės ūkio mokyklos pedagogų pavardes. Dar pateikė vieno armijos pulkininko rekomendacinį laišką. Sakėsi esąs teisininkas, galįs atstovauti teismuose. Patikėjau, įtraukiau į sąrašus, suteikiau leidimą lankytis Seime... Tačiau aš tą klaidą nedelsdamas ištaisysiu, tuoj pat išbraukiu iš savo padėjėjų sąrašų!
Beje, Seimo narys tvirtino, jog "turbūt kompensuos nuostolius" nuo jo padėjėjo nukentėjusiai vilnietei.
P. S. Robertas Bilkevičius tvirtino, jog pragyvenimui užsidirba atstovaudamas žmonėms civilinėse bylose. Anykščių žemės ūkio mokykloje su specialybe nėra įgyjamas net vidurinis išsilavinimas. Tuo tarpu R. Bilkevičius "Akistatą" tikino, kad Vilniaus universitete baigė darbo teisę.
