Irena ZUBRICKIENĖ
Bagotosios kaimo (Kazlų Rūdos sav., Marijampolės apskr.) gyventojas Vytautas Norkus (28 m.) Kauno apygardos teisme išgirdo jam skelbiamą nuosprendį: kalėti iki gyvos galvos! Dar prieš tai, kai apie tokią siūlomą bausmę teismo salėje prakalbo prokuroras kaltintojas, teisiamasis, iki tol ramiai sėdėjęs nuleista galva, sutriko ir net pravirko. Savo aukos, kuri, jau būdama apsmūgiuota, apnuoginta ir išniekinta, tą lemtingąją praėjusių metų rugsėjo 14-osios popietę graudžiai prašė ją paleisti, V. Norkus nenorėjo klausytis ir nesigailėjo. O savas kailis išgamai jau rūpi...
Aistra užvaldė autobuse
Tą popietę Marijampolės kolegijos pirmakursė Eitė Kuizinaitė (18 m.) po paskaitų atskubėjo į Marijampolės autobusų stotį, kad važiuotų į Opšrūtų kaime esančius namus. Mikroautobusas į Prienus, stojantis Pamargių kaimo stotelėje, jau buvo įjungtu varikliu ir uždarytomis durimis. Mergina pabeldė - vairuotojas įsileido.
Eitė, apsidairiusi, kad arti nėra laisvos sėdimos vietos, liko stovėti prie vairuotojo. Jai reikėjo važiuoti apie 15 kilometrų. Netrukus vienas keleivis šūktelėjo stovinčiai studentei, kad gale yra laisva vieta. Eitė atsisėdo prie nepažįstamo vaikino, kaip tik vėliau paaiškės - iškrypėlio žudiko V. Norkaus. Šis tądien nuo ryto be tikslo blaškėsi Marijampolėje: stoties bare kelias valandas vienas gurkšnojo alkoholį, nespėjo į autobusą savo namų link, todėl nutarė traukti į Prienus.
Į savo bendrakeleivį Eitė nekreipė jokio dėmesio. Užtat Vytautas, jausdamas itin simpatiškos merginos artumą, nerimo savo kailyje ir jau rezgė juodas mintis.
Pamargių stotelėje Eitė išlipo. Akimirksniu paskui ją iššoko ir būsimasis žudikas, nors pagal nusipirktą bilietą tebuvo nuvažiavęs mažiau nei pusę kelio. Mikroautobusui nuvažiavus, niekdarys užsirūkęs stebėjo būsimąją savo auką: matė, kaip ji perėjo per plentą ir pasuko į šalutinį kelią, savojo kaimo link. Rūkydamas išgama jau žinojo, kad jis bet kokia kaina sieks šios merginos meilės. (Vėliau ekspertai nustatys, kad V. Norkus nebuvo ir nėra psichikos ligonis, tačiau lytinis potraukis kartais jį užvaldydavo netikėtai, liguistai. Vyriškis teisėsaugininkams teigė niekada savo gyvenime neturėjęs moters, kuri būtų atkreipusi į jį dėmesį.)
Vieną nusikaltimą slėpė kitu
Vytautas, paspartinęs žingsnį, merginą prisivijo ir sustabdė. Eitei pradėjus šaukti, sugriebė ją stipriau, delnu užspaudė burną ir pradėjo tempti į pakelės krūmus griovyje. Nuo kelio niekas negalėjo matyti užpuoliko ir jo aukos, nes kelio šlaitas gana status ir gilus.
Merginai atsisakius pasimylėti, V. Norkus jėga padarė tai, ko siekė. Smulkutė mergina bandė priešintis, spyrė žagintojui, tačiau jis buvo stipresnis. Išniekinta studentė tyliai paklausė niekdario, ar jau galėtų eiti, tačiau jis atsakė neigiamai - esą pranešianti policijai. Nors Eitė tikino nesiskųsianti, žagintojas, pastebėjęs šalia nukritusią merginos rankinę, staiga vėl užgulė ją visu kūnu, prisitraukė rankinę ir nuplėšė jos dirželį. Tą dirželį kaipmat užmetė aukai ant kaklo ir pradėjo veržti. Atsisėdusi nelaimėlė bandė priešintis, tačiau pakako maždaug penkių minučių tokios nelygios kovos, ir jos rankos pradėjo svirti. Žagintojas suprato tapęs ir žudiku.
V. Norkui rūpėjo, kad niekas jo neiššifruotų, todėl pradėjo slėpti padarytą nusikaltimą. Įvertinęs, kad merginos kūną greitai gali pastebėti praeiviai, nutempė jį tolėliau - į didesnes žoles.
Rūšiuodamas nužudytosios daiktus, V. Norkus buvo pasiėmęs merginos telefoną, rankinėje rastus 200 litų ir dujų balionėlį. (Eitė kažkodėl bijodavo vaikščioti viena net ir kaimo keliu, tad buvo pasiruošusi gintis - tarsi seniai nujautė būsimą tragediją.) Į telefoną įsidėjo savo SIM kortelę, bet aparatas reikalavo PIN kodo, tad žudikas telefoną išmetė į vandens telkinį. Išgama, viską apgalvotai atlikęs, sugrįžo į kelią ir maršrutiniu autobusu sugrįžo į Marijampolę, iš kurios buvo išvykęs bemaž prieš keturias valandas. Žiaurūs įspūdžiai netrukdė dvikojam žvėriui apsilankyti pas bičiulį ir su juo girtauti iki kito ryto.
Du pusdienius - alinančios paieškos
Nužudytos Eitės mama Irena Kuizinienė iki šiol mena visas detales, lydėjusias ją beveik visą nežinios apie pradingusią dukterį parą. Vos tik Eitė nepasirodė namuose įprastu laiku, mama skambino jai, tačiau telefonas buvo išjungtas. Blogos nuojautos kamuojama moteris (Eitė visada parvykdavo iš Marijampolės laiku) sukėlė ant kojų šeimos narius, pažįstamus, kaimynus, giminaičius, dukters bendramokslius. Jiems pavyko išsiaiškinti, kad po paskaitų Eitė tikrai parvyko iki Pamargių stotelės. Visi ieškojo merginos ir toje pakelėje, kur ji buvo surasta tik kitą dieną, tačiau tuokart nematė.
Kitos dienos popietę Eitės kūną žolėse pirmasis aptiko jos mylimo vaikino tėvas. Kartu su juo vietovę "šukavo" ir Eitės tėvai, visas būrys susirūpinusių artimųjų.
- Kai supratau, kad mano mergaitę rado, net nudžiugau, - prisiminė I. Kuizinienė. - Neturėjau net minties, kad ji gali būti negyva. Tik kai pajutau, kad ji jau atšalusi, apėmė kitokios mintys.
Irena ir Kazimieras Kuizinai buvo nepatenkinti policijos pareigūnų pozicija: gavę pranešimą apie pradingusią merginą, jie neskubėjo įsijungti į paieškas - patarė palaukti kelias paras, nes jaunuolės esą dažnai "taip nutaiso"... Policijos ir prokuratūros tarnybiniai automobiliai į įvykio vietą suplūdo tik tada, kai jau buvo rastas nebegyvas Eitės kūnas.
Žagintojas - nuo 16 metų
Praėjus pustrečios paros po žiauraus nusikaltimo, pareigūnai jau turėjo savo rankose žudiką - V. Norkų jie parsivežė iš jo močiutės Levos Margevičienės namų Bagotosios kaime. Šiuo adresu buvo patraukta todėl, kad keli patyrę Kazlų Rūdos policijos pareigūnai, išgirdę apie išniekintą ir nužudytą studentę, iškart prisiminė, kad prieš penkerius metus ir anksčiau keli panašūs nusikaltimai buvo užfiksuoti jų teritorijoje. Tuos nusikaltimus buvo įvykdęs V. Norkus. Pareigūnai žinojo, kad V. Norkus, atlikęs penkerių metų bausmę, rugsėjo 2 dieną buvo paleistas iš Marijampolės pataisos namų. Kilo minčių, kad seksualiniu maniaku jau ir anksčiau vadintas niekdarys gali būti pasidarbavęs Pamargių kaimo pakelėje...
Sulaikytas V. Norkus neneigė padaręs itin žiaurų nusikaltimą. Keturis kartus teistas vyras (du kartus - dėl išžaginimų, dėl kelių pasikėsinimų išžaginti, dėl plėšimų, vagysčių ir chuliganizmo) elgėsi ramiai ir gana santūriai. Iš pažiūros jis atrodė nė kiek nepanašus į galintį nužudyti žmogų.
Kazlų Rūdos pareigūnai prisimena, kad 2000-ųjų vasaros pabaigoje V. Norkus per porą savaičių, vedinas iškrypėliškos lytinės aistros, užpuolė mažiausiai keturias įvairaus amžiaus moteris, kurių tykodavo prie geležinkelio bėgių Bebruliškės kaime, prie stotelės, bene už dešimties kilometrų nuo savo gyvenamosios vietos. Tomis dienomis jis kaip Tarzanas gyvendavo miške. Vieną merginą iškrypėlis tuokart išniekino, o kitas tris tik kėsinosi išžaginti, nes jos arba pačios išsisuko (viena suvaidino astmos priepuolį), arba joms į pagalbą atskubėjo artimieji. Kai siaubūnas buvo išaiškintas ir sulaikytas, paaiškėjo, kad visas savo aukas jis smaugė, spaudė joms kaklą, grasino peiliu. Beje, tada V. Norkus irgi ką tik buvo grįžęs iš įkalinimo vietos (mažiau nei prieš mėnesį), kur kalėjo už vagystes. Seksualiniu maniaku jis "pakrikštytas" ne be reikalo: dar 1993-aisiais, kai tebuvo 16-kos, jis jau buvo įkliuvęs į teisėsaugininkų rankas, nes išžagino vieną savo kaimo moterį. Už šį nusikaltimą vaikinas už grotų prabuvo vos per dvejus metus, nes nepilnamečiui pasitarnavo amnestija.
Studentė buvo ne pirma auka
Eitės Kuizinaitės laidotuvių dieną jos artimieji, sužinoję apie išaiškintą ir sulaikytą žudiką, galėjo kiek ramiau atsikvėpti, kad teisingumas bus įvykdytas.
- Žagintojas - nuo šešiolikos metų! Kur tik ėjo, ten paliko visam gyvenimui išgąsdintas ir suterštas merginas bei moteris - iš savo klaidų nesimokė. Kiek dar aukų jis nuskriaus? - piktindamiesi po įvykio kalbėjo E. Kuizinaitės šeimą pažįstantys žmonės. - Arba jį iškastruotų viešai, arba, grąžinus Lietuvoje mirties bausmę, nuteistų myriop - tik taip jis daugiau neitų per gyvenimą niekindamas ir žudydamas. Laimei, kad gana greitai buvo sulaikytas, nes netrukus galėjo būti ir daugiau Eitės likimo aukų, kaip buvo prieš penkerius metus Bebruliškėje.
Šie žmonės dar nežinojo, kad išgama, prieš nužudydamas Eitę, Kaune išžagino iš pasalų užpultą panašaus amžiaus pirmakursę studentę ir kėsinosi išniekinti 40-metę moterį. Jos abi savo skriaudėją atpažino iš nuotraukų laikraščiuose, rašiusiuose apie Eitės tragediją. Paaiškėjo, kad pirmąją auką V. Norkus išžagino rugsėjo 2-ąją - tą pačią dieną, kai prieš kelias valandas buvo užvėręs Marijampolės pataisos namų vartus ir su bičiuliais atvykęs į Kauną pašvęsti. Vyresniąją auką, skubėjusią į darbą, maniakas užpuolė ankstyvą rugsėjo 7-osios rytą. Ši kaunietė buvo tik apiplėšta (niekšas atėmė rankinę). Žagintojas neįvykdė savo kėslų iki galo tik todėl, kad auka aktyviai pasipriešino - išgamai į akis papurškė dujų ir pabėgo.
Abu šie įvykiai dar nebaigti tirti Kauno miesto Panemunės rajono policijoje.
Jei galėtų - nulinčiuotų
Irena Kuizinienė, kalbinta teismo dienos išvakarėse, neslėpė, kad linki žvėrimi virtusiam niekdariui tik vienintelio likimo - kalėti iki gyvos galvos. Moteris atviravo, kad nebūtų prieš, jeigu dukters žudikas būtų atiduotas vadinamajam linčo teismui - esą atsirastų daug žmonių, galinčių tai padaryti!
Moteris pasakojo, kad ją ir dukterį siejo ypatingai artimas ryšys. Kiti namiškiai - Eitės tėtis, močiutė ir vyresnis brolis, gyvenantis atskirai su savo šeima, - tarsi sukosi apie dvi savo namų moteris. Artimieji vadino Eitę gyvenimo puošmena. Ji buvusi daili, dora ir tvarkinga mergina. Eitės planuose buvo bendras gyvenimas su mylimuoju, kuris per gana trumpą jų draugystės laikotarpį merginos namuose buvo kaip sūnus.
Netekusi dukters, Irena iki šiol nesusitaiko su šia realybe. Ramybės ji ieško žiūrėdama filmuotą įvairių renginių medžiagą, kur Eitė gyva, linksma, laiminga. Motina teigė tik dabar supratusi, kodėl dukters gyvenimas buvo kupinas įspūdžių ir gerų emocijų - jai reikėję skubėti patirti viską, ką kitas patiria per kelis gyvenimo dešimtmečius.
- Žinau, kad dabar reikia "paleisti" ją nuo savęs, kad ir man, ir jai būtų ramiau, tačiau kol kas negaliu, - atviravo Irena.
Iškrypėlį remia tik jo močiutė
Žiniai apie kraštietį, nuteistą kalėti iki gyvos galvos, pasiekus Bagotosios kaimą, dauguma žmonių teigė taip ir manę, kad nenuspėjamu maniaku laikytas V. Norkus laisvėje nebepasirodys - už ankstesnius nusikaltimus atliktos bausmės jo nepakeitusios. Kaimiečiai pasakojo, kad lemtingąjį rugsėjį, parėjęs iš "zonos", Vytautas paviešėjo pas močiutę, kuri juo visą laiką rūpinosi - atkalbinėjo nuo blogų darbų, lankė kalintį, siuntė siuntinius, bet ir vėl tuoj pradingo.
Vytauto santykiai su motina, gyvenančia kitame netolimame kaime, visiškai atšalę. Augdamas Vytautas nematė gero pavyzdžio, nejautė motinos šilumos ir negirdėjo jos nuoširdžių pamokymų - visa tai moteris mieliau skirdavo savo vyrams, sugyventiniams ir sugėrovams. Vytautas buvo pats prasitaręs, kad bene nuo pat pirmųjų savo gyvenimo dienų jautėsi esąs niekam nereikalingas: tėvas žuvo jam dar negimus, mama "nusivažiavo", močiutė labiau rūpinosi dvejais metais už Vytautą vyresne jo sesute. (Šioji užaugo ir tapo gana tvarkinga moterimi, tačiau prieš keletą metų, jau turėdama savo šeimą, iš gyvenimo pasitraukė savo noru.) Galima spręsti, kad motinos dėmesio stokodamas Vytautas pamažu vis labiau pradėjo nekęsti visų moterų ir buvo linkęs keršyti joms taip, kaip pats suprato.
Paskutinįkart kalėdamas Marijampolės pataisos namuose, Vytautas buvo išnaudojamas kitų kalinių, be to, vartodavo narkotikus, turėjo nuobaudų. Dabar, įkalintas iki teismo, jis nesiskundė, atrodė atsigavęs. Vyras buvo prasitaręs, kad kalėti iki gyvos galvos jam nebus skirta, nes esą pats padėjo pareigūnams ištirti Eitės nužudymo bylą, davė nuoširdžius ir detalius parodymus, buvo nuoseklus. Nuojauta V. Norkų apgavo. Tiesa, jis dar turi teisę nuosprendį apskųsti. Žudikas tegali pasidžiaugti, kad nuo jo iki šiol nenusisuko jo geroji močiutė.
Teismas, be V. Norkui paskirtos griežčiausios bausmės, dar priteisė Kuizinams ir turtinę (apie 3 000 litų) bei neturtinę (250 000 litų) žalą.
