Kadaise, senais laikais, kai gyvenimas vyko už „geležinės uždangos“, kai nebuvo kabelinės, skaitmeninių fotoaparatų ir „budget airines“, tais laikais zoologijos sodas buvo ypatingai viliojanti atrakcija.
Tais nuobodžiais laikais, kai dar buvo naiviai tikima moderniuoju racionalizmu, universaliomis grožio, gėrio ir gerumo kategorijomis, zoologijos sode tradicinės šeimos su tradiciniais vaikais leisdavo tradicinį laisvalaikį.
Tais laikais žmonės noriai paklusdavo tvarkai, drausmindavo savo instinktus - taip, pasak Norberto Elias, civilizuodavosi. Kiekvienas norėjo būti mandagus, civilizuotas ir normalus. Mažyliai, žiūrėdami į laukinius padarus, suprasdavo, kaip nereikia elgtis: juk jie - žmonių vaikai, todėl čiaudint privalu prisidengti burną. Zoologijos sodas buvo populiarus.
Kartu su Berlyno sienos griuvimu mus pasiekė nauji laisvės vėjai ir naujos mados. Gyvenimo ir galvojimo mados. Paaiškėjo, kad žmogų reikia išlaisvinti, o ne disciplinuoti. „Mano tikslas - parodyti žmonėms, kad jie yra kur kas laisvesni, negu įsivaizduoja“, - rašė M. Foucault, knygų „Seksualumo istorija“, „Kalėjimo gimimas“, „Disciplinuoti ir bausti“ ir kt. autorius.
Taip ilgai drausmintas ir disciplinuotas žmogus atranda savo vidinį ilgai slopintą potencialą, poreikius, impulsus ir instinktus. „Kadaise norėjau tapti keliautoju, atradėju kaip Kolumbas, - prisipažįsta psichiatras E. M. Remarque'o knygoje „Juodasis obeliskas“, - bet vėliau supratau, kad didžiausi atradimai slypi čia, smegeninėje“.
Ir tie atradimai tokie žavūs ir svaiginantys, - be abejo, verti viešumos, visuotinio susidomėjimo. Šitaip gimsta realybės šou - nieko nėra įdomesnio už patį žmogų, už jo ambicijas, emocinius poreikius, aistras, principus ir/arba klastą. TV vasaros programų tinklelis - vienas realybės šou po kito. Žmonės įsimyli, mylisi, dirba barmenais, stato namą, vadovauja korporacijoms - yra kur atsiskleisti, nustebinti savimi tiek aplinkinius, tiek save patį.
Žmonės - žavūs, gabūs, protingi - patys veržiasi į stiklinį namą, į barą, į viešbutį - į tam tikrą narvą, kur juos stebės budri kameros akis. Argi pilkas, lėtas ir bežodis begemotas gali jiems prilygti?
Simptomiška, kad realybės šou „Domus galerija. Direktorius“ dalyviai gavo užduotį - rasti rėmėjų ir surinkti lėšų Kauno zoologijos sodui. Dar daugiau, po užduoties realybės šou dalyviai apkaltino zoologijos sodo administraciją dėl prastai organizuojamos rinkodaros ir reklamos.
Zoologijos sodo administracijos atstovas tylėjo. O ką jis galėjo pasakyti?
Juk nepasakysi: „Tai kad jūs, realybės šou dalyviai, nukonkuravote mūsų žvėris!“
Tekste panaudotas nuotraukos iš Kauno zoologijos sodo (www.zoosodas.lt) tinklapio fragmentas.
