Sakoma, kad pasaulis išliko todėl, kad juokėsi. Tokio teiginio teisingumą patvirtina seniausios pasaulio tautos - žydų - istorija. Jie juokėsi nuo neatmenamų laikų, šaipėsi iš savęs ir kitų, juokavo net juodžiausios negandos metais... Todėl žydai ir išliko iki šių dienų. O kitos garsios tautos ir civilizacijos išnyko. Nes nesijuokė! Juk žinome, kad visos kvailystės ir kiaulystės dažniausiai daromos nutaisius rimtą veido išraišką.
***
Prezidentūroje buvo surengtas visų religijų dvasininkų susirinkimas, o po to - vaišės. Jaunas kunigas, norėdamas pasišaipyti, pasiūlė rabinui:
- Gerbiamasis kolega, pasivaišinkite - štai puikiai paruoštas kiaulienos kepsnys.
- Gerai, paragausiu, bet kitą kartą.
- Na, o kada tas kitas kartas bus?
- Tada, kai tamsta, kunigėli, turėsi žmoną.
***
Icikas klausia sūnaus:
- Nagi, Liovočka, kiek bus dukart du?
- Šeši, - atsako sūnus.
- Bet juk dukart du - keturi!
- Aš žinau. Bet tu pats sakei, kad prieš susitariant reikia derėtis.
***
- Ak, nesuprantu, ko tie lietuviai tuo savo Virgilijum Noreika žavisi, - sako Sara savo draugei. - Bjauriai dainuoja, balso neturi, melodijas painioja, grebluoja...
- Tai ką, tu jo koncerte buvai?
- Ne, aš nebuvau. Bet mano Icikas buvo. Tai paskui parėjęs kai ką iš Noreikos repertuaro man padainavo.
***
Icikas grįžta iš komandiruotės ir užtinka savo Sarą su kitu vyru nuogut nuogutėlius lovoje. Vyriškis baigia reikalą, ramiai atsikelia, apsirengia ir atsidusęs išeina.
- Na ir įžūlumas! - atgavęs žadą sako Icikas.
- Tikrai, įžūlus tipas, - pritaria ir Sara. - Nei tau "labas", nei man "sudie".
***
Ateina Icikas į knesetą (Izraelio parlamentą) su šortais, sportiniais marškinėliais, sandalais apsiavęs.
- Kaip jūs drįstate taip apsirengęs į knesetą ateiti? - pasipiktino pirmininkas. - Kas jums leido?
- Kas leido, kas leido... Anglijos karalienė leido.
- Anglijos karalienė? Nesuprantu... Kaip leido?
- Na, prieš mėnesį buvau Anglijoj. Nuėjau taip apsirengęs į jų parlamento atidarymo ceremoniją. Tai karalienė mane pamačiusi ir sako: "Jūs ten savo Izraelyje galite taip apsirengęs po parlamentą vaikštinėti. O čia prašau laikytis tvarkos".
Juozas Marcinkevičius
-
