Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Neseniai Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija paskelbė nuosprendį kauniečiams Sergejui Kuznecovui (35 m.), Vitalijui Archipui (26 m.) ir Rimantui Šarkui (32 m.). Šie vyrukai pernykštį lapkritį Kauno apygardos teismo buvo pripažinti esą kalti dėl sunkių nusikaltimų ir griežtai nuteisti, tačiau du pirmieji savo kaltės nepripažino ir kauniečių teisėjų skirtąjį nuosprendį apskundė apeliaciniam teismui. Prašė išteisinti! Lietuvos apeliacinis teismas bylą išnagrinėjo iš naujo, tačiau sadistų neišteisino - tik kiek sušvelnino bausmes.
Buvo meilė netikra...
Nors drauge su S. Kuznecovu bei V. Archipu teisiamųjų suole (kai byla buvo nagrinėjama Kauno apygardos teisme) sėdėjęs Rimantas Šarkus nusikalstamoje veikoje užėmė "antraeiles pozicijas" (sunkiausius nusikaltimus įvykdė jo bendrai), galima drąsiai sakyti, kad visos nelaimės ir bėdos kauniečių šeimą užgriuvo būtent per šį tipą.
Viena iš nukentėjusiųjų, Jūratė I. (28 m., vardas pakeistas), sutiko atvirai pabendrauti su "Akistatos" žurnaliste ir drauge paieškoti atsakymų į klausimus, kodėl jai ir jos invalidei motinai teko išgyventi tiek daug fizinio ir dvasinio skausmo...
- Su Rimantu susipažinau viename vakarėlyje, - daugiau nei penkerių metų senumo biografijos faktus žurnalistei ėmė dėstyti Jūratė I. - Pajaučiau jo įdėmų žvilgsnį, tačiau tąvakar mūsų pažintis apsiribojo tik trumpu nereikšmingu pokalbiu... Sužinojau, kad jis gyvena Kaune, nuomojamame bute, o anksčiau glaudėsi Nakvynės namuose...
Po kurio laiko Jūratė vėl atsitiktinai sutiko Rimantą. Keli susitikimai, ir pora apsigyveno drauge... Iš pradžių abu glaudėsi nuomojamame kambarėlyje, dar po kurio laiko persikraustė pas Jūratės motiną į privatų namą Kaune, Brolybės gatvėje.
Kelerius metus, anot Jūratės, viskas jų neoficialioje šeimoje klojosi lyg ir neblogai. Rimantas turėjo darbą (prekiaudavo kaimo vietovėse), sugyventinei buvo geras ir dėmesingas. Jūratei, žinoma, rūpėjo, ką draugas veikęs anksčiau, ar turėjęs šeimą, tačiau Rimantas apie savo praeitį vengė plačiau kalbėti. Tik užsiminė kadaise buvęs vedęs, turįs vieną vaiką, tačiau su žmona, girdi, jau seniai nutraukęs visus ryšius; prisipažino buvęs teistas, tačiau tvirtino atsėdėjęs nekaltai - prisiėmęs kaltę už žmoną...
Kai Jūratė pasijuto besilaukianti, visų pirma šia džiugia naujiena pasidalijo su sugyventiniu. Tačiau Rimantas, kaip pasirodė būsimai mamytei, nė kiek dėl to neapsidžiaugė. Nepaisant to, Jūratė jau buvo tvirtai apsisprendusi gimdyti. 1999-ųjų rudenį sugyventinių pora susilaukė sūnelio...
Netrukus Rimantas, anot Jūratės, ėmė keistis į blogąją pusę. Pradėjo vis dažniau išgėrinėti, o būdamas neblaivus tapdavo be galo piktas, priekabus. Baimindamasi smurto Jūratė įsigudrino per sugyventinio pykčio priepuolius stverti ant rankų sūnų - tuomet įtūžęs vyras negalėjo vartoti jėgos... Jūratės galvoje vis dažniau ėmė kirbėti mintys apie išsiskyrimą su vaiko tėvu, tačiau ir po ilgiausių svarstymų viršų galiausiai paimdavo jausmai - Jūratė Rimantą labai mylėjo ir viską jam atleisdavo...
Rimantas darėsi vis agresyvesnis, ėmė daug bendrauti su neaiškios reputacijos draugais (kurių dauguma buvo ką tik sugrįžę iš kalėjimo), metė darbą, o pinigų svaigalams reikalavo iš vaiko pašalpos. Jam buvo nė motais Jūratės motinos atsargūs priekaištai, jog reikėtų bent šiek tiek pasirūpinti šeima - sunkiai serganti, nedidelę invalidumo pensiją gaunanti moteris neturėjo galimybių išlaikyti ir save, ir moksleivį sūnų, ir suaugusią dukterį Jūratę, ir šios vaikelį, ir dar dukters sugyventinį... Tokie priekaištai Rimantui, be abejo, labai nepatiko.
Kerštui pasitelkė draugus
Rimantas, anot Jūratės, dar labiau supyko, kai motina kartą tiesiai šviesiai paprašė, kad jis išsikraustytų. Užuot taip ir padaręs, vyriškis, pasikvietė draugus, Vitalijų Archipą ir Sergejų Kuznecovą. Svečiai svetimoje troboje jautėsi kaip šeimininkai - išsitraukė butelį, pradėjo gerti. Staiga kitame kambaryje sėdėjusi Jūratės motina kad suklyks nesavu balsu! Pro praviras duris Jūratė tespėjo pamatyti, kaip kažkuris iš svečių motiną pagriebė už plaukų ir ėmė trankyti galvą į stalą... Dukra puolė motinos ginti, tačiau Rimantas sugyventinę kumščiais nubloškė šalin... Dar po akimirkos Jūratei kažkas taip tvojo taburete per galvą, jog aptemo akyse (beje, tuo metu Jūratė buvo antrą mėnesį nėščia, ir tai jos sugyventinis puikiai žinojo).
- Kai atsipeikėjau, supratau, jog guliu motinos kambaryje, - prisiminė Jūratė. - Šalia dejavo siaubingai sumušta, visiškai nuoga motina... O tie banditai reikalavo greičiau pasakyti, kur laikomi pinigai...
Vienu metu Jūratei pavyko nukreipti chuliganų dėmesį, o jos motina pasinaudojusi proga iššoko per langą ir klykdama nubėgo pas kaimynus pagalbos. Tada nieko nelaukdami spruko lauk ir užpuolikai. Išsinešdindami jie pagriebė magnetofoną ir keliasdešimt litų...
Jūratės motina dėl sudėtingos galvos traumos pateko į ligoninę. Medikų iškviesti pareigūnai, anot Jūratės, nuleido rankas, vos tik išgirdo, kad tai - šeimyninis konfliktas. Niekas esą nesusidomėjo ir tuo, kad motina patvirtino į jos namus įsibrovusių vyriškių buvusi išžaginta.
Be medikų neapsiėjo ir Jūratė - jai buvo operuota sulaužyta nosis. Teko atsisveikinti ir su būsimuoju kūdikiu...
Nepaisant tokių skaudžių konflikto pasekmių, Jūratė netrukus susitaikė su savo sugyventiniu ir, pažadėjusi pamiršti visas skriaudas, nutarė pradėti lipdyti šeimyninį lizdelį iš naujo...
Pasijuto nebaudžiami?
Po šio negražaus nutikimo Rimantas, anot Jūratės, buvo kaip švelni vilna. Tačiau netrukus įvyko nepalyginti didesnė tragedija.
- Vakare ėjau su Rimu gatve ir priešais pamačiau Sergejų bei Vitalijų, - toliau dalijosi prisiminimais Jūratė I. - Viduje net užvirė - kas dabar bus? Dar labiau išsigandau vieno jų rankose išvydusi nemažą peilį...
Kaip tuomet Jūratei pasirodė, Sergejus Kuznecovas tarsi buvo vartojęs narkotikų - akys apsiblaususios, lyg stiklinės. Trumpai šnektelėjęs su Rimantu Sergejus šiam esą paliepęs eiti namo, o Jūratei įsakė lukterėti. Ir pateikė reikalavimus: "Arba eini su mumis lytiškai pasantykiauti, arba sugyventinio gyvo daugiau nepamatysi..."
Jūratė apsisprendė nedelsiant: geriau jau mylėsis nei praras savo mylimąjį.
S. Kuznecovas ir V. Archipas ją nusivedė į artimiausią daugiabutį. Palypėję kelis aukštus, čia pat, ant laiptų, Jūratei įsakė nusirengti. Ši dar spyriojosi, tad rūbai nuo kūno buvo nudraskyti peiliu.
Anot Jūratės, vienu metu ji laiptinėje išgirdo žingsnius, žmonių kalbas, tačiau šauktis pagalbos neišdrįso, nes pabūgo Sergejaus peilio (laiptais ten niekas nevaikščiojo, nes name yra liftas).
O kai atrodė, kad viskas pagaliau baigėsi, Sergejus Kuznecovas, nukentėjėlės teigimu, staiga išsitraukė peilį ir dūrė juo tiesiai moteriai į lytinius organus, po to keliskart - į nugarą.
Banditai išsilakstė, o krauju paplūdusi Jūratė vargais negalais pasiekė artimiausio buto durų skambutį ir prarado sąmonę...
Jūratė klinikose buvo operuojama visą naktį. Medikų teigimu, žiauriai subadyta moteris išgyveno tik per stebuklą.
Jūratės skriaudikai buvo sulaikyti tą patį vakarą. Prokuratūroje jiems buvo iškelta baudžiamoji byla už pasikėsinimą nužudyti ir išžaginimą. Prie šio tyrimo buvo prijungtas ir ankstesnis incidentas - kai skaitytojui jau pažįstama trijulė nuskriaudė Jūratės motiną bei pagrobė turto daugiau nei už 1 000 litų.
Nors teisiamieji visaip išsisukinėjo, bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas pripažino, kad visi trys kalti, ir skyrė griežtas bausmes: S. Kuznecovui už plėšimą, išžaginimą bei pasikėsinimą nužudyti - 13 metų nelaisvės, V. Archipui už plėšimą, išžaginimą bei vagystę - dešimt metų belangės, o Rimantui Šarkui už plėšimą (kai trijulė nuskriaudė Jūratės motiną) - šešeri metai už grotų.
S. Kuznecovas ir V. Archipas Kauno apygardos teismo nuosprendį apskundė.
S. Kuznecovas savo skunde rašė, jog jaučiasi esąs nuteistas per griežtai, tvirtino niekada nesiūlęs V. Archipui žaginti Jūratės motiną, taip pat neigė išžaginęs ir Jūratę - tvirtino ją tik nusivedęs į namo laiptinę, turėdamas tikslą sumušti ir nurengtą nuogą paleisti namo už tai, kad ji buvo parašiusi pareiškimą dėl jo anksčiau įvykdyto nusikaltimo.
V. Archipas irgi neigė nusikaltęs - tvirtino nežaginęs nei Jūratės, nei jos motinos, o daugiabučio laiptinėje Jūratę atseit spardęs vien dėl to, kad taip liepęs daryti S. Kuznecovas.
Apeliacinis teismas kruopščiai išnagrinėjo nuteistųjų S. Kuznecovo ir V. Archipo skundus. Teismas nusprendė, jog byloje trūksta įrodymų, kad minėti asmenys išžagino Jūratės motiną, todėl šiame epizode abu buvo išteisinti. Tačiau nepavyko išsisukti dėl Jūratės išžaginimo daugiabučio laiptinėje - ekspertizių išvados liudijo teisiamųjų nenaudai.
Atsižvelgusi į šias ir kitas bylos aplinkybes bei į tai, kad naujasis Baudžiamasis kodeksas už kai kuriuos trijulės nusikaltimus numato švelnesnę atsakomybę, teisėjų kolegija nuteistiesiems S. Kuznecovui ir V. Archipui bausmes šiek tiek sušvelnino: pirmajam skyrė kalėti 11, antrajam - 8 metus. R. Šarkui bausmė buvo sutrumpinta vieneriais metais. Beje, visi šie vyrai anksčiau jau po kelis kartus teisti.
