Mantas LIDEIKIS
Rukloje senbuvių nedaug
Rukla - nedidelis miestelis Jonavos rajone, nuo rajono centro nutolęs maždaug 10 kilometrų. Tai dviejų dalių gyvenvietė: viena dalis - Ruklos kaimas (jame kiek daugiau nei 100 gyventojų), antra - to paties vardo miestelis (apie 2500 gyventojų), daugiau žinomas kaip buvusi sovietinės, o dabar - Lietuvos kariuomenės dislokacijos vieta. Ruklos kaimas yra įsikūręs Neries upės pakrantėje, o miestelis - ant aukšto šlaito.
1930 metais Rukloje buvo įkurta Lietuvos kariuomenės stovykla. Prasidėjus sovietmečiui, čia įkurdinta SSRS armijos tankų brigada, pėstininkų batalionas ir aviacijos dalinys. Po karo įsikūrė sovietinės armijos bazė. Daugiabučių namų Ruklos miestelis statytas jau tarybiniais metais ir buvo skirtas sovietų karininkų šeimoms. Anuomet miestelis buvo uždaras - paprastas mirtingasis į jį patekti negalėjo.
Ruklą garsina Lietuvos kariuomenė: čia yra įsikūrę net keturi kariniai daliniai, sudarantys Ruklos įgulą - Lietuvos kariuomenės didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas, Artilerijos batalionas, kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas, kurio sudėtyje yra ir brigada "Geležinis vilkas".
Deja, paskutinį dešimtmetį dėl pradėjusio kurtis civilių gyventojų kontingento atitinkamos socialinės padėties Rukla įgavo prastą šlovę. Pasitraukus sovietinei kariuomenei, į buvusius karininkų butus ėmė kraustytis spalvingos asmenybės iš visos Lietuvos. Daugiausia tai buvo visiškai nusigyvenę Kauno miesto gyventojai. Bet yra ir tokių, kurie nepasitraukė su išvykstančia tarybine armija ir liko čia. Tad didžioji dauguma šio miestelio gyventojų - atvykėliai.
Dėl pasirinkto gyvenimo būdo, nesėkmingai susiklosčiusio likimo ne vienas kaunietis, praradęs butą didmiestyje, atvyko čia, susiviliojęs labai žemomis parduodamų butų kainomis. Pasivaikščiojęs po miestelį ir pasikalbėjęs su žmonėmis, gali išgirsti įvairiausių istorijų. Rasime čia ir vyresnių žmonių, kuriuos Rukloje apgyvendino jų turėtus butus Kaune pardavę giminaičiai ir netgi vaikai. Tokie senukai, visiškai pamiršti ir apleisti, čia stumia paskutines dienas.
Alkaniems - labdaros pietūs
Dėl didelės socialiai remtinų žmonių koncentracijos miestelis tapo plačiai žinomas ir po šiai dienai kelia galvos skausmą tiek Ruklos seniūnijos darbuotojams, tiek Jonavos rajono savivaldybei bei komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms.
Ypač Ruklą slegia didelis nedarbas. Gana atokiai nuo rajono centro esantis miestelis darbo pasiūlyti beveik negali. Kai kurie rukliečiai įsidarbina seniūnijoje, dešimtmetį čia veikiančiame Pabėgėlių priėmimo centre, kariuomenėje, Ruklos Jono Stanislausko vidurinėje mokykloje ar darželyje. Vienas kitas darbo randa čia įsikūrusiose nedidelėse privačiose įmonėse, keliose parduotuvėse ar baruose. Kiti, norintys dirbti, važiuoja į Jonavą, įsidarbina rajono pramonės gigante - azotinių trąšų gamykloje "Achema".
Tačiau didelė dalis gyventojų mieliau leidžia dienas be jokio užsiėmimo. Todėl niekas ir nesistebi, kai kiekvieną dieną į Ruklos parapijos išlaikomą "Carito" valgyklą nemokamai pavalgyti ateina vyrai, moterys ir vaikai. Ši valgykla jiems - tai vienintelis būdas nelikti visiškai tuščiu pilvu. Pasak "Carito" vadovės Virginijos Noreikienės, valgykloje kasdieną pamaitinami apie 80 vaikų ir 30 - 40 suaugusiųjų. Valgyklą remia parapijos kunigas, karo kapelionas Arnoldas Valkauskas, šefuoja kai kurie Jonavos rajone gyvenantys verslininkai.
Jau dešimt metų seniūnijoje dirbanti socialinio darbo organizatorė Audronė Gerdvilienė kiekvieną dieną susiduria su sunkiai ir labai sunkiai besiverčiančiais rukliečiais. Pasak jos, miestelio daugiabučiuose gyvena 29 probleminės šeimos, kurioms pagrindinis ir vienintelis pajamų šaltinis - vaikų išlaikymui ir priežiūrai valstybės skiriami pinigai. Daugelio Ruklos gyventojų skolos už komunalines paslaugas yra astronominės. Ne vienam namui jau seniai nutrauktas šilto vandens tiekimas, kai kurie butai neturi elektros.
Miestelis garsėjo nelaimėmis
Nedarbas, nuolatinis pajamų stygius ir besaikis alkoholio vartojimas ne vieną šio miestelio gyventoją paskatina nusikalsti. Jonavos rajono policijos komisariato suvestinėse Rukla dažnai minima kaip apiplėšimų, vagysčių iš butų bei girtų muštynių vieta. Čia yra įvykę ir visą šalį sukrėtusių incidentų. Pernai nuskambėjo tėvo ir sūnaus Svečkariovų tragedija. Sunkiai besiverčiančios Svečkariovių šeimos galva 39-erių metų Nikolajus su 8-mečiu sūnumi Valentinu praėjusių metų birželį prasmuko į šalia Ruklos esantį Gaižiūnų poligoną. Ieškodami metalo laužo, aptiko nesprogusį sviedinį, kur ir ardant ar tiesiog išsprūdus iš rankų nuo smūgio į žemę detonavo ir sprogo. Labai sunkiai sužalotas vyras mirė vietoje, o vaiko gyvybę išgelbėjo netrukus po sprogimo poligone buvę kariškiai. Vėliau paaiškėjo, jog, neturėdami kito pajamų šaltinio, tėvas su sūnumi dažnai eidavo į poligoną ieškoti metalo, kurį pardavę gaudavo šiek tiek pinigų. Prieš kelerius metus poligono apylinkėse esančiame miške nuo paklydusios kulkos žuvo 34 metų grybaujanti miestelio gyventoja.
Praėjusį pavasarį visą miestelį sukrėtė ir sutuoktinių Bartkevičių tragedija. Mirus žmonai, tą pačią dieną nusižudė ir jos vyras. 56-erių metų moters, gulinčios lovoje, ir 60 metų pasikorusio vyro kūnai aptikti praėjus jau ne vienai dienai.
Smulkių vagysčių, chuliganizmo išpuolių prieš kaimynus čia pasitaiko beveik kiekvieną dieną. Jonavos rajono policijos komisariatas, vesdamas kasmetinę nusikaltimų statistiką, Ruklą, nors tai yra viena iš devynių rajono seniūnijų, tradiciškai išskiria į atskirą grafą. Rukla - vienintelė Jonavos rajono seniūnija, turinti nuolat dirbančią policijos nuovadą su areštine.
Čia prasideda pabėgėlių pažintis su Lietuva
Nemažai įtakos miestelio įvaizdžiui turėjo ir Pabėgėlių priėmimo centras, beveik dešimtmetį kasmet čia apgyvendindavęs po kelis šimtus iš savo šalių emigravusių užsieniečių - afganų, čečėnų, netgi Nigerijos piliečių. Šie žmonės sukeldavo nemažai incidentų ir tarpusavyje, ir su vietiniais Ruklos gyventojais. Padėtis pasikeitė tik paskutiniaisiais metais, kai buvo pakeista Pabėgėlių priėmimo centro pagrindinė funkcija, ir iš užsieniečius apgyvendinančios įstaigos jis tapo pabėgėlius integruojančia į mūsų visuomenę. Dabar čia atvyksta tik leidimą Lietuvoje gyventi gavę žmonės, kurie keletą mėnesių yra mokomi lietuvių kalbos, profesijos, supažindinami su šalimi, kurioje ketina gyventi, o vėliau perkeliami į kitus pabėgėlių integracijos programoje dalyvaujančius miestus. Pasak centro direktoriaus Algimanto Dieninio, šiandien čia gyvena 65 užsieniečiai. Dauguma jų - čečėnų tautybės asmenys.
Vis garsiau šnekama, jog gyvenimas Lietuvoje gerėja. Tačiau ar jis gerėja ir Rukloje? Seniūnijos socialinio darbo organizatorė A. Gerdvilienė sako, jog, lyginant su tuo vaizdu, kuris čia buvo prieš dešimtmetį, teigiami ženklai pastebimi. Nors ir pamažu, po truputį čia įsikuria ir padorūs žmonės: kariškiai, mokytojai, gydytojai. Tačiau paprasti miestelėnai gyvenimo gerėjimu labai abejoja. Kai kurie puse lūpų nedrąsiai prasitarė, kad, nakčiai gerai užsirakina duris ir neretai dreba, kai už sienos girdi girtų kaimynų tarpusavio barnius, o tamsiose laiptinėse šlitiniuoja neaiškios žmogystos. Deja, ne vienas ruklietis, net ir norėdamas, negali nieko pakeisti - išsikraustyti kitur neturi jokių galimybių.
O apsilankius miestelyje į akis ypač krinta kontrastas tarp suremontuotų ir tvarkingų kariuomenės, Pabėgėlių priėmimo centro pastatų ir daug kur "sulopytų", apleistų paprastų rukliečių daugiabučių bei vietomis tiesiog kalnais riogsančių niekam nebereikalingų statinių griuvėsių.
Nuotraukos:
2111, 2113, 2114 - kai kurių daugiabučių laiptinės primena karo zoną - apgriuvusios, be durų, lentomis ir celofanu užkaltais langais;
2117, 2121 - Pabėgėlių priėmimo centras įsikūrė buvusiose kareivinėse;
2127, 2129 - Griuvėsiai - įprasta detalė Ruklos panoramoje;
2137 - Kadaise tai buvo kariškių postas - praleidžiamasis punktas
2138 - Modernios Algirdo bataliono kareivinės;
2144 - Ruklos parapijos "Carito" valgykloje.
