Albertas ONIŪNAS
Mūsų valstybė, matyt, yra pakankamai turtinga, kad galėtų remti nelegalią čečėnų, irakiečių, afganistaniečių ir kitų musulmoniškų šalių nelegalius migrantus, svajojančius patekti į Vakarų šalis. Jie sugaunami, kai bando pereiti Lietuvos - Lenkijos sieną, po to ilgus mėnesius ar net kelerius metus yra valstybės pilnai išlaikomi, kol gerai pailsi ir sukaupia jėgų naujam startui į Vokietiją. Tokia nelegalių migrantų poilsio bazė įsikūrusi Jonavos rajone, Ruklos gyvenvietėje. Ji vadinasi Pabėgėlių priėmimo centru.
Humaniškas statusas
Šiame centre laikomi asmenys, kurie buvo sulaikyti kaip nelegalūs migrantai, o po to paprašė jiems suteikti pabėgėlio statusą. Dažniausiai toks statusas nėra suteikiamas, tačiau kol klausimas svarstomas, kol teismas priima sprendimą, kuris dar būna apskundžiamas, praeina mėnesiai ar net metai. Migrantams kur kas dažniau suteikiamas humanitarinis statusas. Tai reiškia, kad jie gauna leidimą laikinai gyventi ir dirbti Lietuvoje. Toks leidimas galioja vienerius metus, o po to gali būti pratęsiamas. Šiuo metu Ruklos centre 80 procentų gyventojų yra čečėnai. Iš jų - 25 šeimos su vaikais, 22 viengungiai vyrai ir viena moteris, kurios vyras kažkur pasimetęs. Likusieji, pasak centro direktoriaus pavaduotojo Alfredo Nezabitausko, yra atvykę iš Irako, Afganistano ir kitų musulmoniškų šalių. Centre migrantai gauna nemokamą butą su patogumais, higienos reikmenų ir po 150 litų pašalpą vienam šeimos nariui. Tokiu būdu vidutinė čečėnų šeima su 4 vaikais gauna iš biudžeto po 900 litų per mėnesį. Taip pat dažnos yra vienkartinės Raudonojo Kryžiaus draugijos išmokos. Kai šiems žmonėms suteikiamas pabėgėlių statusas, jie išeina gyventi į Jonavą arba Kauną. Tada išmokama įsikūrimo pašalpa ir butpinigiai, už kuriuos galima nuomotis butą. Centre veikia lietuvių kalbos kursai, vykdoma migrantų integracijos į Lietuvos visuomenę programa.
Bėga nuo rusų
Visa tai yra labai gražu. Gražūs, tvarkingi kambariai, švarūs, nusiskutę migrantai. Dažnas jau moka lietuviškai pasisveikinti ir dar kelis žodžius. Bet ar jie patenkinti? Čečėnas Muslimas sako, kad dabar jo tautiečiai savo tėvynėje gyvendami, o ypač vyrai kiekvieną dieną rizikuoja būti nušauti, dingti be žinios arba žūti nuo pro langą įlėkusio artilerijos sviedinio. Vyras bandė ieškotis darbo Kazachstane, Ukrainoje, Rusijoje, bet niekur negavo. Rusijos VRM davusi neoficialų įsakymą niekur nepriimti čečėnų į darbą. Lietuvoje yra gerai, niekas nešaudo. Tik darbo ir čia nėra, o gyventi už gaunamas pašalpas Muslimas nenori - mažai tų pinigų.
Vacha Dudukovas pasakoja, kad rusai nužudė penkis jo giminaičius. Dabar iš Grozno kartais paskambina motina ir prašo jokiu būdu negrįžti į tėvynę. Vyksta "čistkos" - kai ieškomi ir žudomi vyrai, nepriklausomai nuo to, ar jie dalyvauja karo veiksmuose. Vachai taip pat mažai skiriamų pašalpų. Jis mano, kad žmonės iš centro bėga į Vokietiją, nes čia negauna darbo.
O štai Bildas Šatajevas giriasi atsivežęs 6 000 JAV dolerių, todėl dabar turįs pinigų cigaretėms "Klaipėda".
Rukloje gims juodukų
Šivano Zunherio Alzuhario istorija verta atskiro dėmesio. Tai - kurdas iš Irako. Pabėgo, nes jo tėvas buvo nužudytas, o ir pats Šivanas kurį laiką praleido kalėjime, buvo persekiojamas. Sugautas Lietuvoje ir atsidūręs Pabradėje, o po to - Rukloje, vyrukas jau penkis kartus bandė bėgti į Lenkiją, bet nepavyko. Kartą girtas peiliu puolė centro budėtoją. Buvo nuteistas už chuliganizmą, atliko bausmę ir dabar toliau gyvena centre. Labai mėgsta vietines moteris ir neilgai trukus Rukloje gims mažiausiai du mažieji irakiečiai. Šivanas jau 6 metai Lietuvoje. Jis bene vienintelis iš visų kalbintų migrantų neslepia, kad jo tikslas - Vokietija, į kurią anksčiau ar vėliau vis tiek nusigaus. Dabar Šivanas ruošiasi vesti lietuvaitę. Taip išbandys dar vieną būdą legalizuotis ir pasiekti Vakarus.
Ne tik Šivanas "gamina" Rukloje vaikus - tai daro ir kiti migrantai. Čečėnų moterys beveik visos yra nėščios, tačiau tik nuo savų. Tuo tarpu čečėnai vyrai gali daryti, ką tik nori. Todėl tarp Ruklos gyventojų greit atsiras ne tik mažųjų irakiečių, bet ir čečėnų, afganistaniečių. Beje, kruopščiai slepiami faktai, kad pabėgėlių yra infekuotų ŽIV.
Pikti ir pavojingi
Laisvalaikiu, o praktiškai visas migrantų laikas yra laisvalaikis, vyrai mėgsta pasėdėti alubaryje. Tada vietiniai arba kareivėliai mauna lauk - geruoju nesibaigs. Girti čečėnai ieško priekabių, švaistosi peiliais ir grasina papjauti ne tik oponentą, bet ir visą jo šeimą. Į barą ne kartą buvo kviečiama policija, čečėnai ir pareigūnams bandė priešintis, tačiau gavo lazdų ir aprimo.
Centro psichologė sako, kad visi čečėnai slepia savyje agresiją, kuri išsilieja menkiausiai progai pasitaikius. Jie nemoka kitaip atsipalaiduoti, tik gerdami alkoholį, nors piktnaudžiaujančiaisiais alkoholiu jų nepavadinsi. Nuolatinė įtampa tvyro ir dėl to, kad pagal jų tradicijas vyras niekada negali turėti problemų, negali kam nors pasiguosti. Antraip jis pasirodytų esąs silpnas ir netektų autoriteto žmonos akyse. Čečėniukai mėto akmenimis į šunis ir kates, nes nepripažįsta naminių gyvūnų, stebisi, kaip lietuviai laiko namuose visiškai nenaudingus šunis. Jų akimis, gyvūnus galima arba sumedžioti, arba ignoruoti. O irakiečiui Šivanui jau neužtenka psichologo pagalbos - reikia psichiatro, pasireiškia ryškių asmenybės sutrikimų.
Nusikaltėlių gūžta?
Beje, pasak centro darbuotojų, būtų klaidinga manyti, kad visi čečėnai bėga nuo kulkų ir sunkaus gyvenimo. Šeimos - galbūt, tačiau ką Lietuvoje veikia jauni, 17-25 metų vyrukai? Daugelis jų netiesiogiai prisipažįsta, kad kariavo su rusais. Tai reiškia, kad Rusijoje jų laukia kalėjimas. O čia, Rukloje, centro šiukšlių konteineriuose, rausiasi tam tikros kategorijos vietiniai gyventojai.
Stebėtina ir vieta, parinkta centrui. Šalia yra du kariniai daliniai, ruošiamasi įkurti trečią. Kareivėliai sėdi alaus bare su migrantais, šnekučiuojasi. Pasiutusiai lengva rinkti informaciją kokiai nors užsienio spectarnybai - nereikia beveik jokių pastangų. Juolab kad niekas nežino, kokios yra tikrosios migrantų pavardės, nes patikrinti neįmanoma. Todėl kuo pasivadina, tuo ir yra laikomas. Gali būti šnipas, gali būti tiesiog kriminalinis nusikaltėlis. Jei tik Interpolas neieško, pasivadink kuo nori ir gyvenk sau ramiai. Kai per kivirčą su policininkais girtas čečėnas užbliovė: "Tu, ožy, nežinai, kiek aš žmonių papjoviau", tai nebūtinai buvo noras pasigirti. Galėjo būti ir teisybė - juk niekas nieko apie tą žmogų nežino.
Kvailių laivas
Akivaizdu, kad Lietuvai duobėtu keliu dardant į Europą, tokie pabėgėlių centrai kaip Pabradė ar Rukla yra reikalingi. Bet ar būtina suteikti šiltnamio sąlygas nežinia kam? Visokie Vachos ir Šivanai greit supranta, kad išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą sienos perėjimą galima paprašius pabėgėlio statuso. Taip ir daro. Po to vėl bando pakliūti į Lenkiją, nes už tai niekas negresia. Bando, kol pavyksta. Per pastaruosius porą metų į užsienį pabėgo 200 Ruklos centro įnamių. O prieš startą į Vakarus pailsi, pagirtauja už šalies biudžeto pinigus. Mokosi lietuvių kalbos, dalyvauja integracijos programose, tik žvilgsnis nuolat nukreiptas lenkų pusėn. O kai tarpusavy susimuša, į centrą tuojau atskuba Generalinės prokuratūros ir Valstybės saugumo departamento pareigūnai. Mat čečėnas Muslimas gal ne šiaip sau dėjo į nosį afganistaniečiui Vachai, o iš religinių, tautinių paskatų. Kitas pusprotis švaistosi peiliu, bet vis tiek nedeportuojamas, o jo statuso klausimas sprendžiamas atidžiai ir dėmesingai. Jau šešeri metai sprendžiamas. Kvailysčių karnavalas, ir tiek.
