Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) diagnozuojama nustačius apatinės stemplės dalies susitraukimų sutrikimą, kuomet skrandžio kartais - ir dvylikapirštės žarnos turinys nuolat patenka į stemplę. Toks reiškinys ir vadinamas refliuksu. Refliuksas kaip tik ir sukelia rėmenį - deginantį, graužiantį skausmą už krūtinkaulio. (Tiesa, kartais žmogų gali varginti vadinamasis rėmens ėdimas, tačiau tai nebūtinai turi būti gastroezofaginio refliukso liga.)
Jei refliuksas dažnai kartojasi, sukeliamas stemplės uždegimas (refliuksinis ezofagitas).
Anot kaunietės gydytojos gastroenterologės Rasos Kačinskienės, refliukso liga yra gana plačiai paplitusi. Maždaug 44 procentai suaugusių šalies gyventojų skundžiasi rėmeniu bent kartą per mėnesį, apie 20 procentų - bent kartą per savaitę. GERL diagnozuojama, jei rėmuo vargina du ar daugiau kartų per savaitę ir sukeliami klinikiniai simptomai, turintys įtakos gyvenimo kokybei.
Toje vietoje, kur stemplė pereina į skrandį, yra storesnis jos raumenų sluoksnis, vadinamasis apatinis stemplės raukas. Jis trukdo skrandžio turiniui patekti atgal į stemplę. Jei šis raukas per daug atsipalaiduoja, arba, kitaip tariant, sumažėja jo tonusas, arba raukas atsipalaiduoja ne laiku (ne rijimo metu), rūgštus skrandžio turinys patenka į stemplę ir sukelia rėmenį.
Gydytojų gastroenterologų praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai refliuksas ir rėmuo atsirado moters nėštumo metu, padidėjus antsvoriui (nutukus), po skrandžio ar stemplės operacijų. Bet dažniausiai stemplės apatinio rauko atsipalaidavimo ir nepakankamo priežastis būna neaiški.
Be to, rėmenį gali išprovokuoti ir kai kurie veiksniai, pavyzdžiui, darbas pasilenkus, persivalgymas, riebus ir saldus maistas, alkoholis, kava, rūkymas, kai kurie augalai ir vaistai (pavyzdžiui, nitroglicerinas, atropinas ir kt.). Toks negalavimas žmogų gali pradėti varginti, jei po gausaus valgymo jis iškart atsigula į lovą.
Liga pasireiškia daugeliu simptomų. Tai ir pilvo pūtimas, nemalonaus skonio ar rūgšties jutimas burnoje, ir skrandžio pilnumo jausmas, pykinimas, riaugėjimas oru, skausmas duobutėje po krūtinkauliu, maisto atpylimas, be abejo, rėmens ėdimas ir kt.
Gastroezofaginio refliukso ligos eiga ir ligonio būklės sunkumas esti įvairių formų. Kartais tokiais negalavimais besiskundžiančiam ligoniui pakanka pakeisti mitybos įpročius, ir rėmens ėdimas išnyksta. Kartais pagelbsti ir nedidelės vaistų dozės. Sunkesniais atvejais, kai liga sunkiai pasiduoda gydymui ar organizmas išvis nereaguoja į skirtus medikamentų derinius, gali prireikti operacijos.
Kai skirtas gydymas būna neefektyvus, ligos simptomai gali atsinaujinti.
Anot gydytojos gastroenterologės, dažnai pasikartojantis gastroezofaginis refliuksas sukelia stemplės uždegimą - tyrimo metu ant paviršinės stemplės gleivinės pastebimos žaizdelės (erozijos). Kai pažeidimas esti gilesnis, susiformuoja net opos.
Miegant dėl refliukso gali atsirasti naktinis dusulys, kosulys, rytais - prikimimas, o kartais net išsivysto aspiracinis plaučių uždegimas (kai į plaučius patenka atpilto skrandžio turinio).
Kartais stemplė dėl refliukso susiaurėja, sutrumpėja. Gali pradėti kraujuoti iš erozijų ar opų. Viena sunkiausių komplikacijų yra stemplės epitelio pasikeitimas (iš plokščio į cilindrinį) - tai priešvėžinė būklė. Na ir pati pavojingiausia ligos komplikacija - stemplės vėžys.
Pasitaiko ir kitokių ligos komplikacijų. Tai stomatologinės (dantų emalio erozija, seilėtekis, burnos gleivinės pažeidimai), otolaringologinės (ausų ar ryklės uždegimas, laringitas ir kt.).
Kai skundžiamasi rėmeniu, maisto bei rūgštaus turinio atpylimu, ligos diagnostika nėra sunki. Kartais liga diagnozuojama tik atlikus atitinkamus tyrimus - endoskopinį, rentgenologinį, stemplės manometriją ar kt.
Lengvos formos gastroezofaginis refliuksas gydomas skrandžio rūgštį neutralizuojančiais ar skrandžio rūgšties išsiskyrimą slopinančiais vaistais. Esant sunkesnei ligos formai gydytojas gali paskirti ir vaistų derinius. Kartu su minėtais medikamentais gali būti skiriami ir stemplės motoriką veikiantys vaistai.
Jei, būklei pagerėjus ir gydymą nutraukus, rėmuo ir stemplės uždegimas po kurio laiko vėl atsiranda, būtina skirti ilgalaikį gydymą rūgšties išsiskyrimą slopinančiais medikamentais.
Kaip minėta, jei skiriamos didesnės vaistų ar jų derinių dozės nepadeda, jei medikamentinis gydymas neefektyvus, operuojama.
Gydant gastroezofaginį refliuksą svarbų vaidmenį vaidina ne tik vaistai (kurie turi būti paskirti gydytojo), bet ir mitybos įpročių bei gyvenimo būdo pakeitimas. Tai yra pirmuosius ligos simptomus pajutęs ligonis pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį į savo maitinimąsi. Patartina valgyti 5-6 kartus per dieną, jokiu būdu neperkrauti skrandžio, nepersivalgyti, atsisakyti maisto iki miego likus 2-3 valandoms. Medikai nepataria vartoti riebaus maisto, šokolado, alkoholio, alaus, aštrių prieskonių, mėtų. Neigiamą poveikį gali turėti ir kava, rūkymas.
Sergantieji gastroezofaginiu refliuksu turėtų miegoti pakėlę galvūgalį, nedirbti pasilenkus, nedėvėti juosmenį stipriau veržiančių drabužių.
Pajutus rėmens "ėdimą" galima išgerti rūgštį neutralizuojančių vaistų, kurių vaistinėse galima įsigyti be recepto.
Na o jei tokie negalavimai kartojasi vis dažniau ir pradeda varginti, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Beje, gydytojų gastroenterologų praktikoje yra pasitaikę ligonių, kuriems tradicinis gydymas nepadėjo, tačiau labai palengvėjo po psichoterapeuto konsultacijos.
