Petras IVANAUSKAS
Po praėjusį savaitgalį Vilniuje siautėjusių tragiškų gaisrų ir parlamentarai prisiminė priešgaisrinio saugumo problemą. Seimo narys Vydas Gedvilas siūlo atsakingoms valdžios institucijoms peržiūrėti šalies gyventojų saugumo organizavimo sistemą. "Jei kilus gaisrui daugiabutyje nesugebėjome gelbėti žmonių, kokios pasekmės laukia, jei kiltų gaisras kurioje nors Lietuvos mokykloje ar Ignalinos atominėje elektrinėje? Jeigu mieste gaisrininkai, atvykę viena mašina, negali pasiekti gaisro vietos, tai ar iš tiesų esame pasirengę bet kurį, bet kokio masto gaisrą užgesinti?", - sakė V.Gedvilas.
Gesinimas su kliūtimis
Praėjęs savaitgalis išsiskyrė tragiškomis žūtimis ugnyje - per tris savaitgalio dienas ugnis pasiglemžė net 10 gyvybių. Kai kurių aukų buvo galima išvengti. Prie Vilniuje, Žirmūnuose, degančio daugiabučio gelbėtojai atvažiavo, kai degantys žmonės nesulaukę pagalbos šoko per langus ir užsimušė. Taip žuvo iš šešto aukšto iššokę muzikantas ir dainininkas Remigijus Audiejaitis (35 m.) ir poetas bei scenaristas Mantas Gimžauskas (31 m.). Pagalbos nesulaukė ir mirė smalkėmis apsinuodijęs buvęs Seimo narys Petras Šakalinis (58 m.), taip pat tame pačiame name gyvenę jaunuoliai Aušra Goštautaitė (22 m.) ir Tadas Steckis (21 m.). Dar vienas vyras - A.Kilčiauskas - apdegęs apie 90 proc. kūno, mirė po kelių dienų ligoninėje.
Bet ar galima dėl to kaltinti ugniagesius? Dabar dėl jų veiksmų atliekamas tyrimas, tačiau beveik aišku, kad juos galima tik pagirti. Skubėdami į gaisrą, jie turėjo brautis pro kiemuose sugrūstus automobilius, o degančiame name rado šiukšlėmis ir senais nereikalingais daiktais užverstus avarinius išėjimus.
Liguistas pomėgis - grėsmė kaimynams
Ir tai ne tik šio namo problemos. Vilniuje, Kaune, kituose miestuose priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos surengti reidai tik patvirtino niūrias, dar pernai po gaisro Rygoje, išsakytas prognozes - daugumoje daugiabučių nesilaikoma priešgaisrinės saugos reikalavimų. Žmonės užrakina ar net užmūrija avarines laiptines bei liukus, nes taip bando apsisaugoti nuo vagių, tačiau atsitikus nelaimei patys nuo to nukenčia, nes neturi pro kur pabėgti nuo liepsnų. Visuose naujuose butuose privalo būti įrengta priešgaisrinė signalizacija, tačiau dažnai naujakuriai daviklius išmeta. Turėtų būti atvirkščiai - net ir senuose butuose gyventojai turėtų įsirengti bent jau dūmų detektorių. Įsijungusi sirena pažadintų net ir kaimyną. Ugniagesiai taip pat siūlo prie daugiabučių įrengti specialias zonas, kuriose būtų draudžiama statyti automobilius. Šios zonos turėtų būti skirtos specialiųjų tarnybų automobiliams.
Dar viena bėda - liguistas pomėgis į namus tempti visokį šlamštą. Atrodo, kad ir Žirmūnų gatvės daugiabutyje gaisras kaip tik ir kilo bute, kuris iki lubų buvo užverstas šiukšlėmis ir atliekomis. Tokių landynėmis paverstų butų yra dažname daugiabutyje, tačiau jų šeimininkai ramūs. Ugniagesiai į būstus gali brautis tik gaisro atveju. Kai nėra grėsmės, šeimininkai jų gali ir neįsileisti. Tuo labiau kad dabar psichikos ligonių teisėmis rūpinamasi labiau nei sveikųjų. Dar gesinant gaisrą Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas pažadėjo kreiptis į Seimą, kad būtų keičiami įstatymai taip, kad tvarkingi žmonės turėtų teisę ramiai gyventi. Niekas negali kištis į kito asmens nuosavybę, bet iki tol, kol tai nekelia pavojaus aplinkiniams.
Pragariškos liepsnos ligoninėse
Matyt, mokytis reikia ne tik iš savo, bet ir iš kaimynų nelaimių. Pernai panašus gaisras buvo kilęs Rygoje. Gaisras greitai išplito trijų kambarių bute aštuntame aukšte. Prabudę naktį, gyventojai, jų nuomone, pasirinko vienintelę išeitį - šokti pro langą. Iššokę iš aštunto aukšto, iš karto žuvo vyras, moteris ir vienas vaikas, o dar viena mergaitė mirė ligoninėje. Taip gyvenimą baigė trisdešimtmečių šeima ir du jų ikimokyklinukai vaikai. Pasirodė, kad lemtingos buvo vos 15 sekundžių - vos žmonės iššoko pro langą, atvyko keltuvas.
Tuoj po gaisro latvių ugniagesiai sake, kad aukų būtų buvę išvengta, jeigu gelbėtojai būtų turėję daugiau keltuvų ir kopėčių. "Nėra prasmės su vienu keltuvu blaškytis po miestą, nes nuvažiavus į kitą galą, ten būna likę tik pelenai", - sakė Latvijos gelbėjimo tarnybos vadovas Ainaras Pencis.
Šiemet latviai vėl skaudžiai pasimokė. Užsiliepsnojus vienam šalies pensionatui, sudegė 25 čia gyvenę proto negalią turintys žmonės. Tai tragiškiausias gaisras per visą Latvijos istoriją. Visi žuvę - ligoniai. Kilus gaisrui, prasidėjo panika ir jie nesugebėjo išbėgti iš degančio pastato.
Po gaisro Latvijos ministras pirmininkas Aigaras Kalvytis paragino patikrinti, kaip laikomasi priešgaisrinės saugos reikalavimų visuose šalies pensionatuose. O juk buvo galima tai padaryti anksčiau, juolab kad tik prieš porą mėnesių pragariškos liepsnos siautė Rusijos ligoninėse. Net 45 moterys - tarp jų 2 darbuotojos - sudegė gaisre, kuris kilo Maskvos priklausomybės ligų reabilitacijos ligoninėje. Kilus gaisrui, pacientės buvo tiesiog įkalintos liepsnose, nes langai buvo grotuoti. Klinika turėjo tik vieną evakuacinį išėjimą, o ir pacientės savarankiškai išeiti nesugebėjo. Be to, ligoninės sienos buvo apkaltos plastiku, tad dūmai tapo ypač nuodingi - žmonės greitai prarado sąmonę ir mirė.
Nepraėjus nė parai, beveik 100 ugniagesių kovojo su gaisru psichoneurologijos internate, esančiame Rusijos Kemerovo srityje. Čia daugiau kaip 200 pacientų buvo evakuoti, o liepsnose žuvo 9 žmonės.
Užduso nuodingais dūmais
Pernai Lietuvoje daugiausia aukų pareikalavo gaisras balandžio viduryje Elektrėnuose. Pats gaisras nebuvo labai didelis ir buvo užgesintas per kelias minutes, tačiau gelbėtojai, įėję į butą penkiaaukštyje, rado dviejų suaugusiųjų žmonių lavonus, o du 3 ir 4 metų berniukai buvo leisgyviai. Jų gyvybių išgelbėti nepavyko - trimetis Lukas mirė reanimobilyje, o jo broliukas Nedas ligoninėje. Buto koridoriaus sienos buvo iškaltos izoplenu, o lubos - putų polisterenu. Šios medžiagos ne tik greitai dega, bet ir skleidžia labai nuodingus dūmus.
Kiek anksčiau trys vaikai ir jų senelis sudegė Mažeikių rajono Spurganų kaime. Nedidelis medinis dviejų galų namas užsidegė dieną. Suaugusieji buvo išgėrę, todėl atsigulė pamiegoti. Vaikai (6, 5 ir 3 metukų) ir tėvas (26 m.) atsigulė viename kambaryje, o senelis (64 m.) - savo pusėje. Tėvas pabudo nuo dūmų ir atidarė langą. Skersvėjis įpūtė kambaryje ugnį. Neblaivus tėvas užmiršęs vaikus puolė lauk. O mažyliai buvo rasti vienoje lovoje, apsikabinę vienas kitą. Ugnyje žuvo ir senelis, kuris galbūt skubėjo gelbėti anūkų, bet užduso.
Pagrindinės tokių gaisrų priežastys - neatsargus žmonių elgesys su ugnimi, netvarkinga elektros įranga, netvarkingų krosnių ir dūmtraukių naudojimas ir neatsargus rūkymas.
Baisiau nei maras
Visais laikais žmonės daugiausia nukentėdavo ne nuo epidemijų ar ligų, bet nuo gaisrų. Pažiūrėkime, kaip atrodė daugelio miestų senamiesčiai - mediniai namai, siauros gatvės, atviri židiniai ir žibalinės lempos, o dar anksčiau - balanos.
Manoma, kad kaip tik nuo vergo neužgesintos balanos kilo didysis Romos gaisras 64 metais. Kiti šaltiniai teigia, kad Romą tyčia padegė Neronas, nes Senatas nesutiko, jog būtų statomi prabangių rūmų kompleksai, turėję vadintis Neropoliu. Per devynias dienas sudegė 10 iš 14 miesto rajonų. Nebeliko 800 metų senumo Jupiterio bei deivės Vestos šventyklų.
1203 - 1204 metais kryžiuočiai per kelis kartus sudegino Konstantinopolį.
1491-aisiais ugnis visiškai sunaikino Drezdeną, o 1610 metais - Vilnių. Gaisras kilo prie Trakų vartų, liepsnojo Arkikatedra, Žemutinė pilis, Rotušė, Aušros vartai. Dideli gaisrai Vilniuje siautė ir 1655, 1737, 1748 metais.
1666 metais per keturias dienas Londone ugnis prarijo 14 tūkst. namų, 1728-aisiais supleškėjo Danijos sostinė Kopenhaga, o 1752-aisiais - didelė dalis Maskvos.
Vienas didžiausių gaisrų žmonijos istorijoje 1871 metais kilo Čikagoje (JAV). Tuo metu joje gyveno apie 300 tūkst. žmonių. Tai buvo pagal dydį antras šalyje miestas su labai gražiu centru. Daugelis pastatų tuo metu jau buvo statoma iš akmens, tačiau perdangos buvo medinės. Iš medžio buvo statomi ir restoranai bei tiesiami šaligatviai.
Vieną spalio vakarą Čikagos pakraštyje gyvenusi fermerė Oleri susiruošė į tvartą melžti karvių. Karvidėje buvo tamsu, tad moteris pasiėmė žibalinę lempą. Bemelžiant karvė spyrė į lempą ir padegė šieną. Ugnis iš ūkio tuoj pat persimetė į kaimynų fermas, gyvenamuosius namus. Pūstelėjus pietų vėjui, ugniagesiai pasirodė bejėgiai: ugnis pastatų stogais ir šaligatviais plito po visą miestą. Vos per 5 minutes supleškėjo Nacionalinio banko pastatas, kuris buvo pastatytas iš ugniai atsparių medžiagų - akmens, geležies ir stiklo.
Per šį gaisrą pastogės neteko beveik 100 tūkst. žmonių. Žuvusiųjų buvo ne tiek ir daug - 250 miestiečių.
Kaip elgtis kilus gaisrui
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai yra paruošę keletą praktinių patarimų, kaip save ir kitus apsaugoti nuo ugnies.
Gaisrą gali sukelti mažiausias neapdairumas - nuo nuorūkos užsidegus sofai ar foteliui, jau po 3 minučių kambarys prisipildo nuodingų dūmų, o jame esantys žmonės praranda sąmonę ir užtrokšta. Gaisras plinta sparčiai ir jau po 10 - 15 minučių liepsnoja visas kambarys, todėl reikėtų iš anksto apgalvoti, kaip elgtis kilus gaisrui, kaip išeiti iš patalpos, kam pranešti apie gaisrą.
Jeigu dega jūsų butas, skambinkite 01 arba 112. Negelbėkite savo turto, bet kuo skubiau eikite iš buto. Duris uždarykite, bet neužrakinkite, nesinaudokite liftu. Jei patalpoje daug dūmų, užsidenkite burną ir nosį drėgnu audiniu, eikite pasilenkę arba šliaužkite, nesiveržkite per liepsną. Jeigu negalite išeiti į laiptinę, eikite į balkoną ir šaukitės pagalbos.
