“Omni laiko” skaitytojams pateikiame žinomos vertėjos, literatūros kritikės Rasos Drazdauskienės knygų apžvalgas.
Užgrūdinti, bet nesuvytę vaisiaiIzabela Sowa. "Šviežių aviečių skonis", 302 puslapiai
Tiesą pasakius, tai ta pati moteriška literatūra kaip serijoje "Madame" ar kokioje nors Bridžitoje Džouns. Tai viena. Tačiau yra ir antra. Niekaip nesuprantu, kodėl, bet kai banalius jaunų merginų meilės išgyvenimus ima narstyti "mūsiškės", rytinių Europos pakraščių rašytojos, joms tai išeina kažin kaip aktualiau, gyviau. Gal dėl to, kad su herojėmis, gyvenančiomis kupinoje pereinamojo laikotarpio keistybių ir žavingų atgyvenų aplinkoje, dažniausiai kovojančioms ne tik su antsvoriu, bet ir su įvairiomis socialinėmis problemomis, mums lengviau tapatintis? O gal žavi visų tų kovų išugdytas stebėtinas atsparumas ir nesiliaujantis optimizmas. Kad ir kaip ten būtų, nemažai priklauso ir nuo konkretaus knygos autoriaus. Izabela Sowa jau išleido tris knygas apie įvairaus jaunumo merginas vaisių bei uogų vardais (šitos herojė yra Malina, taigi Avietė). Malina gyvena paprastą jaunos krokuvietės (na gerai, "ambicingos doktorantės", kaip ji pati save vadina) gyvenimą, ieško darbo (kartais randa, ir dar kokį), susitikinėja su draugais bei draugėmis, retsykiais pasiburia pas tokią pat išminties ir optimizmo kupiną savo močiutę, gydosi pas psichoterapeutą (už kurio paskui išteka jos motina), ilgisi pastovumo ir permainų (normali jauno žmogaus būsena) ir išgyvena tuštumą, kuri knygos pabaigoje stebuklingai dingsta. Įdomi, ironiška, anaiptol nebuka gyvenimo mozaika.
Jei norite tapti ragana... bet ar norite?Ulrike Muller-Kaspar. "Didžioji magijos knyga. Juodoji ir baltoji magija", 176 puslapiai (http://www.super.lt/?content=product&prod_id=4905)
Nelabai net aišku, nuo ko pradėti pristatinėti šitą knygą. Jei sutiksi su autorės tvirtinimu, kad kiekviena "bent šiek tiek save gerbianti ragana uoliai tvirtina, kad ji baltoji ragana ir juodąja magija neužsiima", tai tarsi reikš, kad apie raganų egzistavimą, įvairiaspalves magijas ir panašias linksmybes ketini kalbėti rimtai. Tada, be abejo, teks įsigyti "Didžiąją magijos knygą" ir kelio atgal nebebus. Visiškai rimtu veidu skaitysite tokius sakinius, kaip "Jei raganų mokykloje į vaikų tvarkaraštį įrašyta būrimas taro kortomis, pranašystės, švytuoklė ir okultizmas, vadinasi, čia mokoma įgūdžių ir technikos, kurių tikimasi iš raganų, tačiau tai ne magija". Aišku? Žinoma, aišku, tačiau negaliu atsikratyti įspūdžio, kad visa tai skirta Hogvartso mokyklos mokiniams, kuriuos (kaip ir pačią mokyklą bei jos garsiausią mokinį Harį Poterį), - negaliu nepriminti! - IŠGALVOJO Joanne Rowling. Žmonėms, kurie vis dar mano gyveną tikrame pasaulyje - čia, dabar, Lietuvoje ar kur kitur, - šita knyga reikalinga kaip šuniui penkta koja. Lygiai kaip juodoji, baltoji ir kitokia magija, pinigų kerėjimas, požemio dievai, mėnulis Jaučio ženkle ir kiti, atvirai pasakius, niekai. Gana žavu, kad ir pati autorė kaip rimtus šaltinius nurodo, pvz., Otfriedo Preusslerio pasaką "Plėšikas Hocenplocas" - ten esą labai teisingai aprašytas didžiojo burtininko Petrosilijaus Cvakelmano apsiaustas. Vienintelė tikrai teisinga mintis, kurią pavyko rasti pervertus "Didžiąją magijos knygą", buvo ta, kad deimantą galima panaudoti meilės kerams. Užuot leidę pinigus paistalams, pataupykite, dovanokite mylimam žmogui deimantą ir patys tuo įsitikinsite.
Žemėje laimė sudėtingaJurga Ivanauskaitė, "Kaip Marsis Žemėje laimės ieškojo", 56 puslapiai (http://www.super.lt/?content=product&prod_id=4765)
Kaip gerai, kad Jurga Ivanauskaitė gražiai piešia ir turi humoro jausmą. O dar - kad moka rašyti. Todėl ir parašė (bei nupiešė) vieną smagesnių vaikiškų knygučių, kokias teko pastaruoju metu skaityti. Įdomiausia tai, kad ji skirta šiuolaikinėje visuomenėje gyvenantiems vaikams. Tiems, kurie nuo mažumės susiduria su kultūrų ir religijų įvairove, kuriems indų jogai ar Sibiro šamanės neatrodo daug egzotiškesni už pranciškonus ir kiškį Anuprą ir kuriems vis dėlto rūpi sužinoti, kaip rasti laimę. Pagrindinis veikėjas Marsis (žinia, marsietis) atvyksta į Žemę, tikėdamasis čia surasti atsakymą į šį esminį klausimą ir pasisemti laimingo gyvenimo patirties. Pasirodo, kad tai ne tik nelengva, bet be galo painu, o svarbiausia - tai, ką patys apie savo laimę kalba įvairūs veikėjai, iš šalies dažnai atrodo visiškai kitaip. Labai siūlyčiau šią knygelę drauge su vaikais skaityti ir tėvams, nes šie, trumpam nusigręžę nuo vaikų (kuriems teks gana daug aiškinti), galės patyliukais į kumštelį pakikenti, suradę įvairių linksmų užuominų apie mūsų tikrovę.
“Lietuvos žinios” (www.lzinios.lt)
