Inga Saukienė, www.DELFI.lt 2008 rugsėjo mėn. 23 d. 14:06
Corbis
Po tragedijos Biržų rajone, kai grupė jaunuolių žiauriai nužudė nepilnametę, prabilta apie tai, kad dabartinė policijos sistema provincijoje negali užtikrinti visuomenės saugumo. Nuo alkoholio ar narkotikų apsvaigę jaunuoliai nevaržomai siautėja po kaimus ir miestelius, tačiau su aplinka suaugę policijos įgaliotiniai juos "dangsto".
Tuo tarpu įbauginti žmonės tyli. Mat žino - antraip bus suniokotas jų turtas ar net sužaloti patys.
Kas kaltas?
Į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį pakviestas Policijos departamento generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas patvirtino, kad nepilnamečių nusikalstamų grupių aktyvumas didėja. Pernai registruoti 833 atvejai, kai grupinius nusikaltimus padarė vien nepilnamečiai. Panašus skaičius ir nusikaltimų, kuriuos padarė grupuotės, savo gretose turinčios nepilnamečių.
"Nusikalstamos nepilnamečių grupės vis stabilesnės ir daro vis daugiau nusikaltimų. Tai rodo išaugęs ištirtų nusikaltimų, kuriuos nepilnamečiai padarė pakartotinai, skaičius. Tačiau statistika gali būti nulemta fakto, kad šiemet ištirta 10 proc. daugiau sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. Kiek nepilnamečių dar slepia neištirti nusikaltimai, nežinoma", - teigė pareigūnas.
Anot V. Telyčėno, dažniau grupinius nusikaltimus padaro vyresnio amžiaus paaugliai. Paprastai jie įvykdomi spontaniškai, iš anksto neplanuojant ir dažnai nesunkiai išaiškinami.
"Siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, reikia stebėti besiformuojančias grupes, jaunimo susibūrimo vietas. Tačiau dėl kadrų trūkumo pareigūnai, kurie turėtų užsiimti tik nepilnamečiais, priversti daryti ir kitus darbus, - kalbėjo komisaras. - Po tokio nusikaltimo, kuris įvyko Biržų r., analizuojame ne tik policijos veiksmus, bet ir ką turėjo daryti ir ko nepadarė kitos institucijos.
Tai ne vien policijos problema. Terpė, kurioje auga nepilnamečiai, ypač rajonuose, kaimuose, yra sudėtinga. Todėl socialinės tarnybos, švietimo įstaigos turi spręsti jų užimtumo klausimus. Geriausiu atveju jaunuoliai auklėjami diedukų ir bobučių, o tėvai išvykę į užsienį. Dar 1990 m. mes prognozavome, kad pakrikusiomis sąlygomis, kai nebuvo normalių socialinių programų, išaugs problematiška karta. Šių jaunuolių formavimasis vyko be jokios atsvaros, tik tarp smurtinių filmų".
Anot komisaro, Biržų atvejis, kai susiformavo grupuotė, kuri įvykdė tokį kraupų nusikaltimą, vienareikšmiai byloja apie tai, kad laiku nebuvo sureaguota. "Jei išaugo žmonės, kurie įvykdė tokį nusikaltimą, kuris, beje, buvo spontaninis, akivaizdu, kad situacija buvo pražiopsota - visos Biržų bendruomenės", - teigė pareigūnas.
Seimo komiteto posėdyje dalyvavęs Biržų rajono policijos komisariato viršininkas Eugenijus Šopis taip pat pabrėžė, kad didžiausia policijos problema provincijoje - žmonių stygius. Iš 74 etatų Biržų rajone13 yra laisvų.
"Tačiau negaliu tvirtinti, kad asmenys, kurie padarė minėtą nusikaltimą, galėjo veikti teritorijoje nevaržomi. Jie buvo pastoviai dėmesio centre. Jie ne kartą bausti dėl girtavimo, narkotikų, chuliganizmo, keli ikiteisminiai tyrimai vyksta dabar. Tyrimas parodys, kas lėmė šį įvykį. Tačiau nėra taip, kad vietose pareigūnai nedirba", - teigė Biržų rajono pareigūnas.
Kaime įstatymai negalioja
Tuo tarpu komiteto narė Rasa Juknevičienė pasidalino savo liūdna patirtimi provincijos kaime. "Vos tapusi gydytoja, dirbti pradėjau kaime - visai netoli Biržų, Pasvalio rajone. Niekada gyvenime neužmiršiu patirto šoko, kai pamačiau, kaip tuose kolūkių daugiabučiuose buvo auginami kūdikiai. Vaikai suvynioti į nežinia kokio švarumo paklodes, tėvai - geriantys.
Policija - tarsi trečio lygio medicinos įstaiga, kuri užsiima tik komplikacijomis, kai liga pažengusi. Turėtume kalbėti apie prevenciją, kad komplikacijų nereikėtų gydyti. Tam reikalingi bent kokie nors tyrimai, parodantys, iš kokios aplinkos atėjo šiandieniniai jaunuoliai. Kol kas mes net nežinome priežasčių, kodėl jie tokiais tapo", - svarstė parlamentarė.
R. Juknevičienė prisipažino pati ne kartą rinkusi policijos numerį, kai matė po kaimą, kuriame praleidžia vasaros atostogas, dideliu greičiu automobiliais lakstančius įkaušusius jaunuolius.
"Tačiau kaimynė pagriebė už rankos: "Tu išvažiuosi, o mums langus išdaužys". Policininko kiekviename kaime nepastatyti, todėl reikia galvoti apie tai, kaip įtraukti visuomenę. Žmonės bijo. Mat policijos įgaliotiniai kaimuose paprastai suaugę su bendruomene, visus pažįsta, tad tikrai paaiškės, kas pranešė apie įvykį. O pasitikėjimo telefono nėra", - teigė R. Juknevičienė.
Parlamentarei antrino kolegos: kaimai esą palikti likimo valiai. Kiekviename kaime - tiek pat barų, kaip ir miestelyje, nors gyventojų ten vos keli šimtai. Ir prie visų barų pilna girtų suaugusiųjų ir paauglių, į kuriuos niekas nekreipia dėmesio.
Anot parlamentarų, kaimuose turėtų dirbti mobilios specialistų grupės, kad kaimo gyventojai, kuriems dabar Lietuvoje veikiantys įstatymai tarsi negalioja, suprastų, kad už savo neteisėtus veiksmus neliks nenubausti. Tuo tarpu nebaudžiamumas sukelia visuomenėje nesaugumo jausmą.
Bausmės nepadeda
Komitete nuskambėjo apgailestavimai, kad rajonuose gaujų dalyviai visiems, taip pat ir pareigūnams, puikiai žinomi, tačiau kol neįvyksta tragedija, tol jie neliečiami. Jų specifinis bendravo būdas, išpuoliai, svaiginimasis alkoholiu ir narkotikais tam tikra prasme toleruojami. Prevencijos, kad tokios grupuotės būtų išdraskytos, kol tragedija dar neatsitiko, nėra.
Tai rodo, kad programos, siekiančios mažinti įvairių socialinių grupių nusikalstamumą, yra tik formalumas: už jas atsiskaitoma, tvarkingai surašoma, kokiems lankstinukams išleisti pinigai, bet apčiuopiamų rezultatų nėra.
Taip pat pastebėta, kad pareigūnams trūksta elementarių žinių, kaip dirbti su nepilnamečiais, kaip su jais kalbėtis.
"Mūsų policija - vienintelė įstaiga Europoje, kuri neturi kolegijos. Kiek gali, ruošti specialistus mums padeda tik Romerio universitetas, - sutiko V. Telyčėnas. - Tačiau negaliu tvirtinti, kad nėra prevencinio darbo sistemos. Prevencijos rezultatai paprastai pasireiškia tuomet, kai nieko neįvyksta. O tai pamatuoti sudėtinga".
Pareigūnas sutiko su parlamentarų pastaba, kad patruliuojančių pareigūnų yra per mažai. "Kita vertus, ką daryti su tuo pagautu už pakarpos pažeidėju? Kai bus paleistas, jis ir toliau gers bei elgsis taip pat", - svarstė V. Telyčėnas.
Ką daryti su nusikalsti linkusiais paaugliais - dar didesnė problema. "Norint taikyti jiems sankcijas, mūsų įstatymai esą pakankamai griežti. Tačiau vargu, ar kolonija juos pataiso. Griežtos bausmės formuoja dar baisesnius nusikaltėlius, todėl gal reikėtų ne bausti, o ieškoti kitų formų. Galėtų būti kokie nors kokie nors nepilnamečių klubai, dar kas nors. Tačiau kol kas apie tai galiu d
