Generalinio prokuroro paieškos užsitęsė. Prezidentas Valdas Adamkus žadėjo, kad Seimui generalinio prokuroro kandidatūrą pasiūlys rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje. Jau ir spalio vidurys, o kandidato vis nėra. Prezidentas yra pripažinęs, kad nemažai kandidatų net girdėti nenori apie galimybę užimti, atrodo, gan prestižinį postą. Visuomenę pasiekė atgarsiai, kad generalinio prokuroro pareigos gali būti siūlomos Teisingumo ministerijos sekretoriui Gintarui Švedui, buvusiam ministrui Vytautui Markevičiui, Administracinio teismo vadovui Virgilijui Valančiui, Valstybės saugumo departamento vadovui Arvydui Pociui, bet kol kas tai ir lieka kalbomis, o šalies vadovas kviečiasi visai kitus kandidatus.
Įstatymas nekeistas
Pagal įstatymą asmenims, siekiantiems generalinio prokuroro posto, būtinas 10 metų darbo prokuratūroje stažas. Tokią patirtį atstoja teisininko mokslinis darbas. Tačiau vienas iš galimų kandidatų (buvęs vidaus bei teisingumo ministras Vytautas Markevičius) kaip tik ir neatitinka šio įstatymo straipsnio.Kalbama, kad Prezidentui V. Markevičių rekomendavo Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Buvo net svarstoma galimybė pakeisti Prokuratūros įstatymą, pritaikant jį V. Markevičiui, tačiau šių pataisų atsisakyta. Reiškia, atsisakyta ir V. Markevičiaus.
Tik laikinasis?
Tapdamas Aukščiausiojo Teismo teisėju, buvęs generalinis prokuroras Antanas Klimavičius į savo vietą rekomendavo pavaduotoją Vytautą Barkauską. Jam prezidentas ir patikėjo laikinai vadovauti Generalinei prokuratūrai, jį pirmąjį ir pasikvietė pokalbiui. Tačiau šaltiniai Prezidentūroje sako, kad tai buvo daroma iš mandagumo, nes V. Barkausko prezidentas neketina skirti į šias pareigas. V. Barkausko pavardė visuomenėje plačiausiai nuskambėjo po to, kai jis Naujųjų metų vakarą negalėjo išsikviesti taksi, todėl, nenorėdamas pavėluoti į pokylį Operos ir baleto teatre, išsikvietė policijos ekipažą. Atrodo smulkmena, tačiau spaudai išpūtus skandalą tai tapo dėme ant prokuroro munduro. Prezidentūroje V. Barkauskas kalbėjo apie prokuratūros ateitį, sakė, kad Generalinė prokuratūra yra depolizuota ir joje nedirba politinio pasitikėjimo pareigūnai, tačiau kaip tik šioje instancijoje įstrigo beveik visos bylos, kuriose buvo įsipainioję politikai. A. Klimavičiaus vadovaujamas V. Barkauskas, kitas pavaduotojas, ilgą laiką minimas tarp favoritų Gintaras Jasaitis, numarino parlamentarų korupcijos skandalą, pralaimėjo Vilniaus mero rinkimų bylą, baigia sužlugdyti ir Abonento tyrimą. Tad vadovauti prokuratūrai turėtų ateiti žmogus nesusijęs su skandalais ir nelinkstantis ten, kur pučia vėjas. Iki šiol dauguma prokurorų buvo minimi kaip kišeniniai.
O gal docentas?
Antrasis pas prezidentą apsilankė Aukščiausiojo Teismo teisėjas Pranas Kuconis. "Jei reikėtų spręsti tapti generaliniu prokuroru ar ne, tai turėtų įtakos tam tikra ambicija, kad Baudžiamojo proceso kodeksas, kurio autoriumi teko būti, bent jau ikiteisminio tyrimo dalis, kurią rašiau, nėra įgyvendinama taip, kaip kad mes įsivaizdavome. Kitaip sakant, būtų mokslinių idėjų įgyvendinimas praktikoje", - po susitikimo su V. Adamkumi žurnalistams kalbėjo P. Kuconis.
Šalies vadovas, anot teisėjo, neklausė, ar jis sutiktų tapti generaliniu prokuroru, tačiau, jei tokia galimybė būtų suteikta, jis svarstytų. Teisininko žodžiais, jis problemų matąs ikiteisminio tyrimo organizavime. Jo nuomone, ikiteisminio tyrimo reforma 2003 metų gegužę buvo pradėta teisinga kryptimi, bet toliau ji nevyko.
P. Kuconis baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, dirbo dėstytoju, doktorantūros studijas tęsė Maskvos universitete, o vėliau grįžęs į Lietuvą dirbo "Vidaus reikalų ministerijoje tardytoju, kur turėjęs pravardę docentas". Tačiau ir P. Kuconis ne be nuodėmių. Jis prieš kelerius metus pėsčiųjų perėjoje nespėjo sustabdyti automobilio ir sužalojo senutę. Žurnalistams P. Kuconis tvirtino, kad moteriškei visus nuostolius "kiek įmanoma" atlyginęs.
Realiausias kandidatas
Prezidentas apie prokuroro darbą kalbėjosi ir su Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo pirmininku Algimantu Valantinu. Tačiau spauda tuoj pat parašė, kad A. Valantinas į Prezidento kabinetą įžengė su juodu šleifu. Atseit jį į generalinio prokuroro postą stumia Kauno nusikalstamo pasaulio atstovai, turintys sąsajas su EBSW koncerno bylomis. Patas kandidatas tai paneigė: "Prezidente, jus aš pažįstu geriau nei tuos minimus veikėjus".
A. Valantinas tvirtino, kad 1985 metais baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, po to dirbo Kaišiadorių prokuratūroje, vėliau teisėju. Teismo pirmininku tapo po 20 metų teisininko karjeros. Kalbama, kad tai realiausias kandidatas į generalinio kėdę.
Žurnalistų draugas
"Niekada nesakiau, kad noriu būti generaliniu prokuroru. Aišku, man ne tas pats, kas bus su Generaline prokuratūra ir kokia bus jos reforma. Reikėtų tęsti A. Klimavičiaus pradėtas reformas ir tai, ko jis nepabaigė, bet pagyvensim ir pamatysim. Niekada nesakau, kas būtų, jei būtų", - po susitikimo su Prezidentu sakė dar vienas galimas kandidatas į generalinius prokurorus Raimondas Petrauskas. Šiuo metu jis dirba Generalinės prokuratūros Valstybės kaltinimo skyriaus vyriausiuoju prokuroru. Anot jo, su Prezidentu jis susitikęs kaip pareigūnas, kuris išdėstė savo nuomonę apie prokuratūrą "iš vidaus". R. Petrausko nuomone, prokuratūros veikloje galima išskirti tris pagrindines problemas: prokurorų kompetenciją, kvalifikaciją ir prokuratūros įvaizdį visuomenėje. Įvaizdį, anot jo, formuoja žiniasklaida, todėl prokuratūra, kuri "dabar gal kiek per uždara, turėtų būti atvira žiniasklaidai su tam tikromis išlygomis".
R. Petrauskas 1991 metais baigė Vilniaus universitetą. Prokuratūros sistemoje dirba nuo 1990 metų.
Generalinės prokuratūros vadovo kėdė liko tuščia liepos pradžioje, kai ankstesnį generalinį prokurorą A. Klimavičių Seimas paskyrė Aukščiausiojo Teismo teisėju. Pagal įstatymus generalinį prokurorą 7 metams skiria ir atleidžia Prezidentas Seimo pritarimu.
