Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) prašo ūkio ministro Petro Čėsnos tarpininkauti, kad Aplinkos ministerijoje nebūtų skubotai patvirtinti pagrindinių miško kirtimo taisyklių pakeitimai.
LMSA valdybos pirmininko pirmojo pavaduotojo Algio Gaižučio teigimu, Aplinkos ministerija svarsto galimybę padidinti kai kurių medžių rūšių kirtimo amžių, tam nepateikdama jokių rimtesnių argumentų. Šios visuomeninės organizacijos atstovai yra įsitikinę, kad svarbaus miškų medienos išteklių naudojimą reglamentuojančio dokumento siūlomų pakeitimų, ypač numatančių 20-50 metų padidinti kirtimo amžių, reikalingumas nėra pakankamai ekonomiškai pagrįstas.
Prognozuojama, kad sumažės medienos pramonės galimybės aprūpinti vietine žaliava. Pavyzdžiui, vien pušies medienos naudojimas gali sumažėti apie 300-400 tūkst. kub. m, jei įsigaliotų dabartinė taisyklių redakcija. Lietuvos ir užsienio mokslininkai bei praktikai kaip tik rekomenduoja mums mažinti kirtimo amžių, pavyzdžiui, pušynuose, beržynuose ir eglynuose, nes laiku neiškirtus pūdoma mediena, prastėja jos kokybė, mažėja medynų atsparumas ligoms ir pan. Be to, pramonė neprisitaikiusi tinkamai panaudoti per didelio skersmens spygliuočių rąstų.
LMSA pareiškime ūkio ministrui tvirtina, kad nepagrįsti ekonomine logika, nepamatuoti sprendimai paverstų netikslingais dabar jau vykdomus investicinius projektus. Tai - "Stora Enso" investicija į Alytaus lentpjūvę, G. Kaminsko lentpjūvės modernizavimas ir pan.
Pasak LMSA pirmininko pirmojo pavaduotojo A. Gaižučio, pagrindinių miško kirtimo taisyklių dabartiniams pakeitimams taip pat nepritaria medienos pramonės įmonių asociacija "Lietuvos Mediena", Lietuvos miškų institutas, kiti autoritetingi miškininkai bei mokslininkai.
ELTA
