Prieš kelias dienas sutikau seniai matytą draugą, o šiam po akimi - didžiulė mėlynė. Paklaustas, kas ir kaip, papasakojo:
- Pagal skelbimą laikraštyje paskambinau vienam žmogui - norėjau iš jo pirkti šaldytuvą. Sutarėm, jog atvažiuosiu pas jį šaldytuvo apžiūrėti. O pardavėjo namo laiptinė - rakinama (spyna - pati paprasčiausia, ne kodinė, o ir pasikalbėjimo įrenginio nėra). Tad jis man štai ką pasiūlė. Girdi, prie laiptinės mano "Audi" stovi. Tu lengvai ranka suduok per kapotą, įsijungs signalizacija, aš nusileisiu žemyn ir duris atidarysiu. Taip ir sutarėm. Ateinu prie reikiamo namo, laiptinės - ir tikrai, greta stovi naujutėlaitė, blizganti "audinė". Švelniai plekštelėjau delnu per kapotą - įsijungė garsiniai ir šviesos signalai, bet tuoj nutilo - matyt, šeimininkas distanciniu pulteliu išjungė. Stoviu, laukiu - šaldytuvo pardavėjo nėra. Palaukęs penketą minučių vėl pliaukšt per kapotą. Vėl sumirksėjo, supypsėjo ir nutilo. Pardavėjas vis nesirodo. Dar po dešimties minučių įpykau ir spyriau į "Audi" buferį. Sumirksėjo, supypsėjo, laiptinės durys atsidarė ir pro jas išpuolė visai nedraugiškai nusiteikęs dvimetrinis "berniukas"... Tik vėliau paaiškėjo, kad šaldytuvo pardavėjo "audinė" stovėjo šalimais...
