Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Praėjusiame numeryje rašėme apie reformas, kurios Lenkijos kalėjimuose prasidėjo 1989 metais. Bausmių atlikimo vietos jau tada buvo įrengtos pagal Europos standartus.
Besilankant Olštyno tardymo izoliatoriuje buvo įdomu sužinoti, kaip kalinamieji maitinami. Virtuvėje, aprūpintoje modernia kepimo krosnimi, blizgančiomis elektrinėmis viryklėmis bei kita buitine technika, paprastai maistą gamina vienas samdomas darbuotojas ir trys kalinamieji. Meniu beveik toks pat, kaip ir mūsų miesto valgyklose. Suimtiesiems kepami kotletai, žuvis, kiaušinienė, verdamos įvairios sriubos, ruošiamos salotos, patiekiama kitokių geros kokybės produktų. Ką tik pagamintas maistas liftais pakeliamas į kitus izoliatoriaus aukštus ir greitai išdalijamas į kameras. Minėtoje įkalinimo įstaigoje beveik ketvirtadaliui suimtųjų organizuojamas specialus dietinis maitinimas. Virtuvėje labai griežtai laikomasi švaros ir kitų higienos reikalavimų, maistas valgomas tik iš plastmasinių indų plastmasiniais įrankiais. Tardymo izoliatoriaus direktorius Zbignevas Pavlickis patikino, jog dauguma kalinamųjų čia priauga nuo 5 iki 10 kilogramų svorio. Ne vienas, patekęs už grotų, maitinasi kelis kartus geriau nei laisvėje. Lenkijoje išaugusi bedarbystė, čia yra nemažai girtuoklių ir valkatų, neturinčių nei savo pastogės, nei pragyvenimo šaltinio. Tad tokių kelias į kalėjimą itin trumpas...
Mėgsta kavą, arbatą ir saldumynus
Minėtame tardymo izoliatoriuje draudžiama kalinamiesiems perduoti maisto, tačiau artimieji turi teisę pervesti pinigų į jų asmenines sąskaitas, o šie du kartus per mėnesį gali apsipirkti izoliatoriaus parduotuvėje. Dažniausiai perkami tokie patys maisto produktai kaip ir mūsų kolonijose - kava, arbata, sausainiai, saldumynai... Kartą per savaitę suimtieji vedami į pirtį, kas dvi savaites keičiama patalynė. Tam tikrais atvejais gydytojo nurodymu (pavyzdžiui, jeigu kalinamasis serga niežais ar kita liga, reikalaujančia ypatingos švaros) kalinamasis gali (arba net privalo) į dušą eiti kasdien. Į kameras nuolat tiekiamas šiltas ir šaltas vanduo.
Per parą - 30 filmų iš kalėjimo gyvenimo
Olštyno tardymo izoliatoriuje įrengta patikima apsaugos sistema. Iš išorės ją saugo samdomi ginkluoti apsaugos darbuotojai. Kiekvieną dieną vaizdo kameros prifilmuoja apie 30 vaizdo kasečių, todėl esant reikalui galima pasižiūrėti, kas vyko bet kuriame izoliatoriaus kampelyje bet kuriuo metu. Beje, kameros fiksuoja ne tik suimtųjų, bet ir darbuotojų veiksmus, jų ir kalinių tarpusavio santykius. Izoliatoriaus vadovas patikino, jog pareigūnai vengia artimai bendrauti su kalinamaisiais. Beje, šioje įstaigoje pamatėme labai įdomius prietaisus, kuriais darbuotojai gali užfiksuoti įjungtus mobiliuosius telefonus bei jų ryšį su abonentais. Šis saujoje telpantis prietaisas veikia 50 metrų spinduliu, tad kalinamiesiems nelieka jokių galimybių pasinaudoti mobiliaisiais telefonais, net jei ir pasisektų juos įnešti į izoliatorių. Visi darbuotojai savo mobiliuosius telefonus privalo palikti už "zonos" ribų.
Lenkai myli kolegas lietuvius
Bibliotekoje maloniai nustebino "lietuviškasis kampelis", Kuriame, be mūsų valstybės vėliavos, buvo nemažai lietuviškų suvenyrų, Nuotraukų, mat šis kalėjimas artimai bendrauja ne tik su Šiaulių tardymo izoliatoriumi. Visai neseniai čia lankėsi Vilniaus GRPDK darbuotojų delegacija, kurios vadovas direktoriaus pavaduotojas Zdislovas Subočius patikino, jog tokie susitikimai labai naudingi. Iš lenkų galima daug ko pasimokyti, pritaikyti kai kurias idėjas, o kartais netgi pasinaudoti jų teikiama pagalba. Pavyzdžiui, šįkart vilniečius itin sudomino mobiliųjų telefonų "sekimo" prietaisas. Kaimynai pažadėjo padėti įsigyti šių prietaisų ir Vilniaus GRPDK. Apie draugiškus ryšius bylojo gražūs įrašai garbės svečių knygoje. Beje, Lenkijos kalėjimų vadovai labai vertina bendradarbiavimą su mūsų įstaigų darbuotojais.
Kalėjimui - daugiau nei 100 metų
Bartošicos tardymo izoliatorius, kuris beveik niekuo nesiskiria nuo kitų Lenkijos įkalinimo įstaigų, pastatytas dar 1888 metais. Prieš šešerius metus atliktas kapitalinis remontas šį pastatą, kuriame iki tol buvo griežtojo režimo kalėjimas, pavertė modernia įkalinimo įstaiga. Tik specialiai palikta senoji fasadinė siena (kaip architektūrinis paminklas) leidžia suvokti, jog statiniui iš tiesų jau daugiau kaip šimtas metų. Jauni tardymo izoliatoriaus vadovai - direktorius Andžejus Zarzeckis bei jo pavaduotojas Kšištofas Mironovičius - visai nepanašūs į niūrius kalėjimų viršininkus: jie nuolat šypsosi, maloniai bendrauja ne tik su svečiais, bet ir su savo pavaldiniais. Tas pats direktorius vadovauja ir šiame mieste įsikūrusiam 349 vietų atviro tipo kalėjimui.
Šautuvuose - guminės kulkos
Šiame izoliatoriuje kalinamiesiems įrengtos 140 vietos, iš viso čia dirba 85 darbuotojai. Iš tiesų dauguma Lenkijos kalėjimų nėra dideli. Šiuo metu naikinamos kareivinės, o jose įrengiami kalėjimai. Tai daroma taupumo sumetimais. Minėtą įkalinimo įstaigą saugo tiktai kalėjimo apsaugos darbuotojai. Direktorius parodė galingą ginklų arsenalą bei elektroninę apsaugos sistemą. Esant reikalui, t. y. kilus riaušėms ar kitokiems išpuoliams, būtų panaudoti ginklai, tačiau jie būtų užtaisyti guminėmis kulkomis. Panašių įvykių kol kas nepasitaikė (tardymo izoliatoriuose tai beveik neįmanoma, nes kalinamieji atskirti), tačiau anksčiau minėto Olštyno TI direktorius Z. Pavlickis pasakojo apie 1981-aisiais viename Lenkijos kalėjime kilusį kalinių maištą, kuriame dalyvavo net pusantro tūkstančio nuteistųjų. Tuomet gaivališka žmonių minia įkaitais paėmė nemažai darbuotojų, užgrobė įvairių transporto priemonių, sugadino daug turto. Būta ir žmonių aukų. Lenkijoje įprasta (ypač tuose kraštuose, kur gyveno didelės vokiečių bendruomenės) šalia įkurti teismą, prokuratūrą ir kalėjimą. Iš tiesų tai labai patogu. Taip yra ir Bartošicoje, ir Olštyne, ir, ko gero, daugelyje kitų Lenkijos miestų.
Kalėjimas tapo filmavimo aikštele
Pirtyje vienu metu maudosi 32 kalinamieji - tiek čia įrengta dušo galvučių, kurios pritvirtintos prie lubų. Vanduo paleidžiamas visiems vienu metu. Neturintiesiems savų drabužių kalėjimas išduoda valdiškus. Apatiniai rūbai keičiami kas savaitę. Aišku, kas turi savus, gali keistis ir kasdien, nes čia sudarytos sąlygos drabužius išsiskalbti ir išsidžiovinti. Kiekvienam kaliniui per dieną leidžiama vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo kiemeliai nedideli, iškloti plytelėmis, kurias supa žolytė. Tiek šiame, tiek kituose kalėjimuose (o svarbiausia, einant pro sanitarines patalpas) neteko pajusti nemalonaus, mūsų šalies įkalinimo įstaigoms būdingo kvapo. Bartošicos TI direktoriaus pavaduotojas parodė vieną kalėjimo sieną, išpuoštą jaunųjų dailininkų. Mat prieš keletą metų šioje įkalinimo įstaigoje buvo statomas bendras Amerikos ir Lenkijos filmas apie kalėjimus.
Trumpos kalinių atostogos
Olštyne įsikūręs ir atviro tipo kalėjimas, kuriame 350 kalinių nuteistų kali nedidelėmis bausmėmis (1-2 metais laisvės atėmimo). Dauguma jų - vagišiai ir chuliganai. Beje, čia sutikome negrą ir nemažai azijietiškos išvaizdos asmenų. Direktorius patikino, jog lietuvių šiuo metu čia nėra, nors anksčiau kalėjo, ir ne vienas. Šis kalėjimas panašėja į bendrabučių kompleksą, kurį sudaro trys ilgi tvarkingi pastatai, o ketvirtas dar remontuojamas. Kambariuose - studentiška tvarka, televizoriai, radijo aparatai, muzikos centrai, nemažai gėlių. Aplink pastatus žaliuoja gražiai nupjauta veja. Įdomu tai, jog ant cementinių takelių baltais dažais nubrėžtos linijos, kurias peržengti draudžiama. Kaliniai šios taisyklės laikosi. Beje, dauguma jų dirba mieste esančiose firmose. Ryte išeina į darbą, o vakare sugrįžta. Tuomet kalėjimo vartai užrakinami. Taigi čia vyksta panašus gyvenimas kaip mūsų Kybartų kolonijoje-gyvenvietėje. Beje, savaitgaliais daugelis nuteistųjų išleidžiami namo. Jie dažnai lankosi ir futbolo rungtynėse, baseinuose, koncertuose. Už nemokamą bilietą ką nors nuveikia, pavyzdžiui, sutvarko stadioną, išvalo baseiną ir t. t. Beveik nepasitaiko atvejų, kad kas nors nesugrįžtų, bandytų pabėgti - visi puikiai supranta, jog neverta gadinti savo gyvenimo. Čia patekusiųjų bausmės nėra didelės, tad nelaisvės dienos prabėga greitai. Kaip ir Lietuvoje, čia yra nemažai nagingų, meninę gyslelę turinčių žmonių. Jie modeliuoja laivus, tapo paveikslus. Ypač pavykęs šio kalėjimo kalinių bendras darbas - tikslus Olštyno pilies, kuri buvo pastatyta 1380 metais, maketas.
Savaime suprantama, minėtose įkalinimo įstaigose praleidus vos po valandą kitą, sunku papasakoti ką nors daugiau, tačiau pakako ir tiek laiko, kad įsitikintum, jog Lenkijos kalėjimai nenusileidžia kitų Europos valstybių įkalinimo įstaigoms. Mūsų kolonijų darbuotojams iš tiesų verčia čia apsilankyti...
