Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Plungės rajono apylinkės teismas išnagrinėjo šio rajono Užupių kaimo gyventojo Vacio Žlibino (35 m.) baudžiamąją bylą. Vyriškis buvo kaltinamas pasikėsinimu išžaginti savo kaimynę Liną Štulpinienę (34 m.). Tai antrasis maniako įvykdytas šiurpus nusikaltimas - pirmąkart V. Žlibinas buvo teisiamas 1991 metais - už plungiškės medicinos sesers Birutės nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis.
Į laisvę - prezidento amnestijos dėka
Rietavo seniūnijai priklausančio Užupių kaimo gyventojai pernykštį sausį pakraupo sužinoję, kad jų kaimynystėje pas motiną anksčiau buvęs registruotas žmogžudys Vacys Žlibinas prezidento amnestijos dėka jau laisvėje, sugrįžęs pas motiną! Žmonių išgąstis turėjo rimtą pagrindą - jie dar puikiai pamena prieš dešimtmetį Plungėje Vacio įvykdytą kraupią žmogžudystę: patykojęs prie parduotuvės, nedorėlis nusekė jaunos praeivės, miesto gydymo įstaigos medicinos sesers Birutės, pėdomis ir nuošalioje, krūmokšniais apaugusioje vietovėje netoli Plungės jūros užpuolė... Pirmiausia aukai į galvą paleido akmenį, po to moterį žiauriai subadė (teismo medicinos ekspertas nužudytosios kūne aptiko mažiausiai 15 dūrių). Po žiauraus susidorojimo V. Žlibinas sumanė lavoną nurengti ir išžaginti. Tuo metu netoliese pasigirdo žmonių balsai. Pabūgęs, kad kas nepamatytų, žudikas ankstesnių planų atsisakė - pasisavino moters turėtus pinigus (keliasdešimt rublių) bei žiedą, o lavoną įmetė į vandenį ir pabėgo.
Už tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis (siekiant nuslėpti kitą sunkų nusikaltimą - pasikėsinimą išžaginti) anksčiau neteistas V. Žlibinas gavo 13 metų nelaisvės. Bausmę jis atliko Pravieniškių sustiprinto režimo PDK. Tačiau užuot iš kalėjimo paleistas 2003-iaisiais, amnestijos dėka laisvę išvydo dvejais metais anksčiau.
Kibo ir prie savų, ir prie svetimų
Pasak Užupių kaimo gyventojų, iš kalėjimo paleistas Vacys Žlibinas ramus pabuvo gal kokias dvi savaites. Vėliau pradėjo kabinėtis ir prie savų, ir prie svetimų. Užupiškių nuomone, Vacys siekė visus įbauginti - elgėsi agresyviai ir įžūliai, pabrėždamas nebijąs vėl pakliuvo į kalėjimą, be to, įspėdamas, kad už kreipimąsi į policiją tektų rimtai nukentėti.
Beje, dar prieš Vaciui sugrįžtant iš kalėjimo pasikorė jo tėvas. Mama ilgai neištvėrė su sūnumi po vienu stogu - prieglobsčio pasiieškojo pas Plungėje gyvenančias dukteris.
Kuo toliau, tuo labiau Vacys įžūlėjo. Pradėjo užkabinėti paaugles mergaites (bandė prisivilioti jas į savo namus), mažamečių akivaizdoje apsinuogindavo lytinius organus, bet kurį pasitaikiusįjį akyse iš niekur nieko iškeikdavo, imdavo grasinti...
Kaimo vyrai gėdijosi prisipažinti Vacio bijantys, o moterys ir vaikai jo lenkėsi iš tolo. Galiausiai keistuolis ėmė kibti prie kitame didelės trobos gale gyvenusios jaunos našlės Linos Štulpinienės: pradėjo sekti kiekvieną jos ir jos vaikų žingsnį, ieškojo progos susitikti, o moterį išvydęs nusismaukdavo kelnes ir imdavo staipytis... Lina žudiko ir iškrypėlio be galo bijojo, o kad šis prie jos nebandytų artintis, įsigijo dujų balionėlį ir ne kartą Vacį dujomis "pavaišino".
Įžūliajam kaliniui "tiuremščiką" bandė nurodyti vietą Linos žuvusio vyro draugai, tačiau jų prašymams palikti moterį ramybėje Vacys liko kurčias.
Įsėlino nešinas peiliu
Šių metų sausio 15-osios rytą Lina Štulpinienė, kaip įprastai, išleido į mokyklą vaikus ir išėjo triūstis į tvartą. Pašėrusi gyvulius moteris sugrįžo į trobą ir išgirdo, kaip kažkas šlumštelėjo prie laukųjų durų. Jų Lina užsirakinti nesuspėjo - tarpdury pasirodė peiliu nešinas Vacys. Nieko nesakęs jis tuoj pat spragtelėjo elektros jungiklį - užgesino virtuvėje šviesą. Įsiminusi, kurioje vietoje stovėjo įsibrovėlis, Lina pastvėrė ant krosnies buvusį nemenką aliumininį kaušą ir iš visų jėgų tvojo Vaciui per ranką. Peilis chuliganui iš rankų iškrito, o tamsoje jis jo nesugraibė. Tuomet įsibrovėlis Liną puolė kumščiais...
- Vacys mane daužė iš visų jėgų, - vėliau korespondentei pasakojo Lina Štulpinienė. - Į krūtinę, nugarą, veidą. Šaukiausi pagalbos, bet tolėliau gyvenantys kaimynai nieko negirdėjo.
Kad moteris nešauktų, chuliganas rankomis jai užspaudė burną, po to pradėjo smaugti ir be perstojo plūstis. Lina priešinosi iš paskutiniųjų, tačiau jėgos buvo nelygios. Vienu metu ji nuo smūgių prarado sąmonę, o kai atsigavo, suprato, kad aukštielninka guli ant lovos, o ant viršaus - Vacys. Moteris negalėjo patikėti savo akimis - kelnes nusimovęs užpuolikas segėjo... liemenėlę! Tokią pačią, kokią neseniai turėjo Lina ir kuri neseniai iš rūbų spintos pradingo! (Kaip vėliau paaiškės, Vacys Žlibinas buvo aptikęs Linos raktų slaptavietę, pavogęs durų raktą ir butą apšvarinęs.)
Vėl prasidėjo įnirtingos grumtynės. Vacys Liną visaip plūdo, mušė ir reikalavo, kad ši jį patenkintų, o toji, nors labai sopėjo visą kūną, stūmė chuliganą nuo savęs... Niekšas neįstengė moters išprievartauti. Tuomet, prasitaręs "ar taip, ar taip - kalėjimas", ėmė tamsoje grabalioti ant grindų gulinčio peilio. Vos niekšas Liną paleido, ši išdaužė kambario lango stiklą ir visu balsu klykdama pasileido pas artimiausius kaimynus Kleibas.
- Kai Lina įbėgo į trobą, pažinau ją tik iš balso, - prisiminė Stanislovas Kleiba. - Visas jos veidas buvo ištinęs ir pajuodęs, rankos ir kojos - kruvinos... Užteko, kad ji paminėtų Vacio vardą, ir viskas tapo aišku. Pastvėriau neploną pagalį ir priėjau prie lauko durų - maniau, kad tas niekšas atlėks paskui ją...
Bet Vacys brautis pas Kleibas neišdrįso. Jis lauke tik pasikeikė, pašūkavo, kad Liną vis tiek papjausiąs, ir pradingo.
Sunkiai sužalotai, šoko ištiktai Linai Štulpinienei kaimynai iškvietė greitąją pagalbą. Dėl stuburo septintojo slankstelio, šonkaulių lūžimų, galvos sumušimo ir kitų sužalojimų Lina ligoninėje praleido dešimt dienų, po to dar ilgai gydėsi ambulatoriškai.
Vacį Žlibiną Rietavo apylinkėse pareigūnai sučiupo tik po keliolikos parų. Iškrypėlis buvo rastas "pasiruošęs" iš Linos trobos pasisavintomis moteriškomis kelnaitėmis su raukinukais, korsetu ir liemenėle... Ir tada, ir vėliau tardomas jis atkakliai neigė nukentėjėlės tvirtinimus, neva bandęs ją išžaginti ir nužudyti. Girdi, planavęs tik sumušti, tačiau už ką - nepaaiškino. O kam nešėsi peilį? Pasak V. Žlibino, Lina namuose turėjusi šautuvą, tad plikomis rankomis, girdi, pas ją brautis neišdrįsęs...
Pritrūkus įrodymų, kad kaimynę pasikėsino nužudyti, V. Žlibinui buvo pareikštas kaltinimas tik dėl pasikėsinimo išžaginti (pasak prokuroro, būtų kas kita, jei chuliganas atsineštuoju peiliu Liną Štulpinienę būtų bent šiek tiek grybštelėjęs).
Buvo ne toks, kaip kiti
Atlikus teismo ambulatorinę psichiatrinę ekspertizę paaiškėjo, kad 35 metų vyras esąs pakaltinamas.
"Akistatos" turima informacija, Vacys Žlibinas žiaurumu ir agresyvumu pasižymėjo nuo mažumės, buvo ne toks, kaip kiti. Būdamas paauglys, Vacys savo jaunesnei seseriai dalgiu perrėžė kojos sausgysles, dažnai skriausdavo bendraamžius. Tačiau motina kaltindavo kitus - sūnų gynė ir teisino.
Normalioje mokykloje Vaciui nesisekė - buvo perkeltas į pagalbinę. Vėliau įgijo traktorininko pažymėjimą ir per kelerius metus pakeitė daug darboviečių.
Vacys Žlibinas dar prieš pirmąjį nusikaltimą vedė, tačiau žmona Asta su juo teištvėrė devynis mėnesius.
Teismo posėdyje ir plūdosi, ir grasino
Plungės rajono apylinkės teismo posėdžiuose teisiamasis Vacys Žlibinas elgėsi itin įžūliai. Pagrasinęs smurtu į teismo posėdį atvykusiems žurnalistams, vėliau V. Žlibinas visą pyktį nukreipė į nukentėjusiąją. Kliuvo ir kaltinimą palaikiusiam prokurorui, kuris teisiamajam pasiūlė skirti 7 metų laisvės atėmimo bausmę.
- Mano nuomone (tą pareiškiau ir teismo posėdyje), septyneri metai už tokį nusikaltimą - per mažai, - samprotavo Lina Štulpinienė. - Jei man nebūtų pavykę pabėgti, dabar jau gulėčiau kapuose. Iš visų jo veiksmų matyti, kad su manimi būtų buvę pasielgta lygiai taip pat, kaip prieš dešimtmetį su pirmąja auka. Tokį niekšą reikia iki gyvos galvos izoliuoti nuo normalios visuomenės! Paprašiau jį nuteisti bent dešimčiai metų.
Tai išgirdusi teisiamojo motina, anot Linos Štulpinienės, labai pasipiktino. Girdi, už ką taip griežtai bausti.
Pasak nukentėjusiosios, tai, kad teisiamasis kalėjime tikrai nepasitaisys, rodo ir jo per teismą pareikšti atviri grasinimai grįžus visus išpjauti, padegti, sunaikinti, tačiau niekas į tai nesureagavo.
Anot Linos Štulpinienės, pagal šiuo metu veikiančius įstatymus, žmogžudžiais ir smurtautojais rūpinamasi kur kas labiau nei aukomis. Antai iš kalėjimo grįžusiam Vaciui Žlibinui buvo išmokėta 700 litų vienkartinė pašalpa, po to kas mėnesį - po 125 litus, kai tuo tarpu našlė Lina su dviem mažamečiais vaikais tegaunanti 270 litų valstybės pašalpą...
Pasak anksčiau teismuose jokių reikalų neturėjusios Linos Štulpinienės, Vacio Žlibino baudžiamąją bylą nagrinėjusi teisėja jai, nukentėjusiajai, užduodavo tokius klausimus, jog kartais tekdavę pasijusti lyg teisiamajai... Bylos tyrimo pradžioje Liną šokiravo ir įvykio aiškintis atvykusių Plungės kriminalistų žodžiai: "Tos bobos - gajos kaip katės, taip lengvai neužmuši..."
Apylinkės teismo nuosprendis Vaciui Žlibinui nebuvo labai griežtas - šešeri metai už grotų...
