Iš "Akistatos" semiasi stiprybės...
Algirdas Binkis iš Veliuonos miestelio (Jurbarko r.) nudžiugo išgirdęs, kad ir jis pateko į prenumeratorių loterijos laimėtojų sąrašą. Tačiau liūdnos vyriškio akys ir prislėgtas balsas išdavė, kad Algirdui nelengva...
- Visada viskas neblogai sekėsi, - liūdnai šyptelėjo pašnekovas, - o štai šie 2004 metai man ir mano žmonai Elytei buvo labai sunkūs...
Per pusmetį Algirdui prisiėjo atsisveikinti net su trimis seserimis ir broliu, o po keturių skaudžių išsiskyrimų, šiųmetės gegužės 15-ąją, žuvo septyniolikmetis Binkių sūnus, vienturtėlis Algirdukas...Vienas stropiausių ir pažangiausių Veliuonos vidurinės mokyklos abiturientų vakare, dar nesutemus, žingsniavo iš draugo namo, tačiau pakeliui buvo partrenktas Seredžiaus gyventojo vairuojamo automobilio, kuris, liudininkų žodžiais, lėkė lyg viesulas ir užkliudytą Algirdėlį tempė dar bene du šimtus metrų... Dar nesibaigęs šio tragiško įvykio tyrimas, tačiau jo baigtis tėvus mažai tedomina. Vaiko, girdi, vis tiek neprikelsi... Algirdas Binkis sakė girdėjęs, kad sūnų pražudęs lengvojo automobilio vairuotojas turi problemų dėl regėjimo...
Po tokių skaudžių išgyvenimų pakriko ir paties Algirdo sveikata. Vis dažniau prisireikia vaistų ir jam, ir žmonai Elytei. Vienas kitą paguodžia, paramina, paverkia vienas kitam ant peties - taip Binkiai ir gyvena...
Beje, ir Algirdas, ir Elytė - puikiai pažįstami veliuoniškiams, aplinkinių be galo gerbiami ir mylimi... Štai Algirdas beveik keturis dešimtmečius darbavosi Veliuonos ligoninėje - vienu metu ėjo ir vyriausiojo gydytojo, ir gydytojo-terapeuto pareigas. Kai prieš vienuolika metų šią vietą reikėjo užleisti, kaip liūdnai prisimena Algirdas Binkis, "užnugarį" turėjusiam jaunesniam kolegai, perėjo dirbti į Ilguvos (Šakių r.) pensionatą. Visą gyvenimą daug sportavęs Algirdas Binkis naująją darbovietę lengvai pasiekdavo valtele perplaukdamas Nemuną... Pensionate Algirdas greičiausiai būtų darbavęsis ir toliau, tačiau netikėta sūnaus netektis privertė pakoreguoti ir asmeninius planus...
Algirdas Binkis prisipažįsta, jog būna tokių minučių, kai nesinori nieko... Tuomet atsiverčia "Akistatą"...
- Perskaitau straipsnį apie kitiems žmonėms nutikusias bėdas, nelaimes ir pagalvoju - ne aš vienas kenčiu... Jei kiti ištveria, turiu ištverti ir aš... Taip ir semiuosi iš jūsų laikraščio stiprybės...- liūdnai pasakoja vyriškis...
Penkiasdešimties metų gydytojo praktiką turįs ilgametis "Akistatos" skaitytojas sakė atkreipęs dėmesį į prieš kelerius metus laikraštyje pasirodžiusį "Sveikatos" puslapį ir vyriausiąjį redaktorių už tai esą galįs tik pagirti. Mat šiame puslapyje, anot bendrosios praktikos gydytojo, pateikiama visiems žmonėms gana aktualios ir įvairios medžiagos apie dažniausiai pasitaikančias ligas, apstu patarimų, kaip tų ligų išvengti, kaip gydytis... Gaila esą tik dėl to, jog žmonės nemoka, o gal tiksliau - nenori saugoti sveikatos. Geria, rūko, konfliktuoja, graužia vienas kitą, pavydi, nesutaria... Nesusimąsto, jog gyvenimas - trumpas, jog reikia džiaugtis kiekviena išaušusia diena bei tuo, jog dar esi sveikas, darbingas, jog gali apsieiti be kitų pagalbos... Kai jau apstoja ligos, kai ima skaudėti ir šen, ir ten, suskumbama pas medikus, tačiau ir šie tada jau ne visada gali padėti...
Pensinio amžiaus sulaukęs Algirdas Binkis visą gyvenimą ir dabar labai daug skaito, namuose sukaupęs didžiulę mokslinės ir grožinės literatūros biblioteką. Jis negaili pinigų ir laikraščiams bei žurnalams, kurių užsiprenumeravęs per dešimt! Be "Akistatos", tai ir "Psichologija tau", ir "Sveikas žmogus", ir "Gydymo menas", "Respublika", "Mokslas ir gyvenimas", rajoninis laikraštukas, "Internistas", "Kompiuterija"...
- Nerūkau, nepiktnaudžiauju svaigalais - tai ir susitaupau spaudai, - sako Algirdas Binkis.
Algirdo žmona Eytė - irgi medikė, Veliuonos ambulatorijos felčerė. Vyras prasitarė, jog "Akistatą" žmona perskaito pirmoji - tik tada šeimoje labai populiarus laikraštis patenka į Algirdo rankas...
