Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampolės rajono apylinkės teisme paskelbtas nuosprendis trims prekyba žmonėmis kaltintiems Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojams pribloškė visus tris teisiamuosius, kurie svajojo būsią išteisinti, ir gausiai jų palaikyti atėjusius artimuosius. Teigiamų emocijų patyrusi ketvirtoji kaltinamoji - prekiautojų žmonėmis pagalbininkė - jautėsi nepatogiai, todėl teismo salę paliko su pirmaisiais išeinančiaisiais. Vienintelei laisvėje paliktai moteriai nebuvo smagu matyti ir girdėti, kaip žvanga jos likimo draugų rankas surakinantys antrankiai.
Po pertraukos - vėl už grotų
Teisiamųjų suole sėdėjo Kazlų Rūdos miesto gyventojai Irena Janušaitienė (24 m.), Darius Diržys (27 m.), Einaras Žvinakevičius (33 m.), pravarde Karalius, ir Višakio Rūdos kaime gyvenantis Haris Smirnovas (28 m.). Pastarasis - vienintelis iš visų kartą jau patyręs teisiamojo dalią. Vienintelė moteris įvardinta prekiautojų žmonėmis pagalbininke, o visi trys vyrai buvo kaltinami prekiavę žmonėmis. Įtariant dėl šio nusikaltimo jie už grotų praleidę jau po 6-8mėnesius. Kadangi nebuvo aišku, kiek laiko užsitęs teismo procesas, prasidėjęs balandžio 29 dieną, visiems trims apkaltintiems vyrams gegužės pabaigoje suėmimas buvo pakeistas į namų areštą. Iš dalies laisvę atgavę vyrai gyveno be pasų, negalėjo įsidarbinti, važinėti į užsienį, jiems buvo draudžiama bendrauti su nurodytais asmenimis, ieškotis nukentėjusiųjų ir daryti joms įtaką, nevalia buvo ir kada panorėjus vaikštinėti iš savo namų. Po penkių mėnesių tokio "gyvenimo narve" vyrai skundėsi teismui, kad juos ir jaunas jų šeimas prislėgė sunki materialinė padėtis, nutrūko darbo ryšiai, pradėjo kankinti nežinios dėl ateities nuotaikos, o H. Smirnovas neslėpė, jog visa tai sužlugdė jo santuoką. Šitaip graudindami teismą kaltinamieji turbūt tikėjosi užbėgti įvykiams į priekį, manydami, kad bus arba išteisinti, arba gaus tik nedideles laisvės atėmimo bausmes, kurias jau bus atlikę dar iki teismo. Užtat paskelbus netikėtą nuosprendį teisiamieji varstė savo artimuosius, rodės, nieko nesuprantančiais žvilgsniais, skubiai nurodinėjo, ką jiems daryti, neslėpė ašaromis suspindusių akių ir kraustė iš kišenių automobilių raktelius bei dokumentus. Trys vyrai buvo suimti teismo salėje. Manoma, nusikaltimo "smegenimis" buvusiam H. Smirnovui teismas paskyrė kalėti 4 metus ir 8 mėnesius, E. Žvinakevičiui - 3 metus ir 8 mėnesius, D. Diržiui - 3 metus ir 2 mėnesius. Nuteistųjų pagalbininkei I. Janušaitienei, turėjusiai naudos iš vienos merginos sutikimo verstis prostitucija, teismas paskyrė lygtinę bausmę - pustrečių metų laisvės atėmimo, bet jos vykdymą atidėjo tokiam pat laikotarpiui. Šios moters Temidė pasigailėjo dar ir todėl, kad prieš mėnesį ji antrą kartą tapo mama.
Bylą sukurpė prokuratūra?
Teismas nagrinėjo šešis epizodus - trys vyrai buvo kaltinami 2001 metų kovo-gruodžio mėnesiais išvežę mažiausiai šešias merginas iš Lietuvos ir Vokietijoje jas pardavę prostitucija bei prekyba žmonėmis besiverčiantiems nusikaltėliams. Manoma, kad buvo išvežta ir daugiau lietuvaičių, tačiau jos į teisėsaugininkus nesikreipė, o raginamos liudyti nesutiko, nes arba bijojo, arba liko patenkintos darbu ir gyvenimu Vokietijoje. Pavyzdžiui, kaunietė Kristina B., kurią su drauge uždarbiauti į Vokietiją išvežė D. Diržys ir H. Smirnovas, vėliau ištekėjo už vokiečio ir liko jo gimtinėje. Teisėsaugininkų duomenimis, visos merginos užsienyje buvo parduotos už 1 200-3 000 Vokietijos markių.
Kaltinamieji teisme nuolat kartojo, kad bylą jų atžvilgiu sukurpė Marijampolės policijos ir prokuratūros pareigūnai. Esą to įrodymas - kad nė viena iš vadinamųjų aukų pačios nesikreipė į teisėsaugininkus, o buvo nustatytos ir surastos patikrinus Lietuvos ir Lenkijos pasienyje užfiksuotus iš Lietuvos išvykstančiųjų duomenis. Trijulė aiškino, kad visos su jais kartu važiuodavusios merginos buvo tik pakeleivės, vykusios savo tikslais. Vyrai į Vokietiją važinėdavę įsigyti įvairių prekių, sendaikčių, ieškotis darbo, o pakeleives pasiimdavę, kad būtų pigesnė kelionė. Tačiau teisme buvo kalbama apie tai, kad merginos Vokietiją pasiekdavo už dyką. Kaltinamieji bandė išsisukti - esą skolą būtų atidavusios vėliau. Kodėl skirtingu laiku išvežtos kelios merginos buvo paliktos tam pačiam prastos reputacijos užsieniečiui Naimui, kaip jos detaliai liudijo teisme, kaltinamieji paaiškinti nesugebėjo. Kodėl vienos išvežtos ir parduotos merginos dienoraštyje minimos kaltinamųjų pavardės ir pardavimo aplinkybės, jie taip pat nerado įtikinamo atsakymo. Kaltinamieji tik tvirtino, kad aktyviai gyvenantis žmogus visada įgyja priešų - jų priešai kažkodėl susivienijo ir apkalbėjo bei apšmeižė detaliai viską aptarę.
Visi kaltinamieji tardami paskutinįjį žodį tikino esantys nekalti ir prašė juos išteisinti. Ugningą kalbą išrėžęs H. Smirnovas užsiminė, kad nukentėjusiomis merginos sutikusios tapti dėl pinigų, kuriais jas esą apdalinę policininkai ir žurnalistai. Kiti kaltinamieji jam pritarė, kad vienai liudijančiai merginai "Kazlų Rūdos policija nupirko mobilųjį telefoną ir dar siūlė butą", o bylą tyrusi Marijampolės policijos tardytoja kitą merginą "vaišino lašiniais ir apklausinėjo girtą". E. Žvinakevičius tarsi priekaištaudamas siūlė teismo proceso dalyviams logiškai pagalvoti, kam jam reikėję "terliotis" su merginomis, jeigu, kaip jis sužinojęs Lukiškių tardymo izoliatoriuje, "šiais laikais užsienyje kur kas paklausesnė lietuviška gyvoji prekė - savo kūną pardavinėjantys vaikinai".
Jokios teisiamųjų kaltės neįžvelgė ir jų gynėjai. Advokatas Vytautas Šilingas pajuokavo nuo šiol pats vengsiąs pavėžėti pakeleives, nes šios vėliau galinčios apkaltinti jį kokiu nors nusikaltimu. Advokatė Aušra Bračiulienė, taip pat akcentuodama, kad bylą inicijavo ne nukentėjusios merginos, o prokuratūra, ragino įdėmiau pažvelgti į aukomis laikomas merginas - esą teismo salėje jos šypsosi, per pertraukas rūko ir maloniai bendrauja su teisiamaisiais, nejaučia jokios nuoskaudos ir niekam neturi pretenzijų. Advokatas Klemensas Kriščiūnas kaltino tik žiniasklaidą, per anksti "išgarbinusią" kaltinamuosius, ir stebėjosi, kaip galima nuteisti asmenis dėl prekybos žmonėmis, jeigu nenustatytas nė vienas pirklys ir nėra sandėrio bei pinigų paėmimo liudininkų. (Šiais duomenimis teismas patikėjo įvertinęs kitus byloje surinktus įrodymus.)
Aukos pasirinktos neatsitiktinai
Bylą tyrusiems teisėsaugininkams pavyko rasti šešias merginas, kurios iki teismo drąsiai liudijo prieš kaltinamuosius. Tiesa, nė viena jų į Vokietiją nebuvo išvežtos prievarta, tačiau nežinojo, kad bus parduotos dirbti prostitutėmis. Ankstesnių parodymų teisme neatsisakė tik trys merginos. Jas teisiamieji visą laiką varstė žeminančiais žvilgsniais ir nevengė vadinti parsidavėlėmis. Vienos merginos - Lazdijų rajono gyventojos Natalijos - parodymais teismas nesivadovavo, nes teismo psichiatrijos specialistai nustatė, jog ši dzūkė yra rimtas psichikos ligonis. Įspūdingas merginos pasakojimas, kaip prieš kelionę į Vokietiją ji buvo gąsdinama, mušama ir "bandymams" priversta visą naktį šokti striptizą, kaip ji D. Diržio buvo vežiojama fotografuotis ir darytis paso, liko tik kaip ligonės kliedesys. Dėl šio epizodo kaltinamieji buvo išteisinti.
Dvi merginos teisme savo parodymus pakeitė teisiamųjų naudai. Kazlų Rūdos seniūnijoje gyvenanti Genovaitė J., du mažamečius vaikus turinti vieniša motina, tikino "blogus parodymus" davusi dėl girtumo - esą ir tardytoja, ir vėliau ikiteisminio tyrimo teisėjas apklausinėjo ją neblaivią. Bylą nagrinėjusiam teisėjui Laimondui Noreikai beliko gudriai nusistebėti, kodėl tokios moters būsenos nepastebėjo net kaltinamųjų gynėjai, suinteresuoti, kad kaltinančiųjų būtų mažiau. Beje, paskelbęs nuosprendį teismas priėmė nutartį informuoti Marijampolės vyriausiąjį prokurorą apie Genovaitės J. elgesį, kad būtų nuspręsta, ar ši moteris neturėtų būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn už melą teisme. Ankstesnių savo parodymų teisme atsisakė ir Igliaukos savivaldybės gyventoja Laimutė K. Ji tikino, kad anksčiau skundėsi, jog buvusi parduota, tik juokaudama. Teismas tokią abiejų merginų poziciją įvertino kaip baimę dėl savo ateities, kaltinamųjų artimųjų darytą įtaką.
Šiandien jau aišku, kad pardavimo aukomis prekeiviai žmonėmis, profesionaliai žvelgdami į ateitį, rinkosi negalinčias apsiginti merginas - menko intelekto, sunkiai materialiai besiverčiančias, bedarbes, socialiai apleistas, kilusias iš asocialių šeimų. Šių merginų mįslingos išvykos mažai terūpėjo ir jų tėvams. Tokias nelaimėles lengva prikalbinti, įtikinti, o nusikaltimui išaiškėjus - apkvailinti ir paveikti.
Laukiama istorijos tęsinio
Pasipiktinę teismo nuosprendžiu nuteistųjų artimieji atsisveikindami su jais glebėsčiavosi ir laidė replikas teisėjo bei, anot jų, bylą sukurpusios Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Vilmos Šeperytės, kaltintojos, adresu. Nepatenkintieji garsiai replikavo, kad žmogžudžiai nuteisiami švelniau negu "niekam nenusidėję vaikai". H. Smirnovo tėvas, kuris, beje, vieną kartą taip pat vežė į Vokietiją sūnaus "komandą", tarsi pats sau užsiminė galįs papasakoti visą tikrą tiesą, "kaip buvo padaryta ši byla". E. Žvinakevičiaus artimieji pasiklausyti nuosprendžio atsivežė mažametį jo sūnų: berniukui teko visam gyvenimui patirti slogų įspūdį - pamatyti antrankiais surakinamą tėvą. Iš jaudulio ir nervinimosi smarkiai prakaitavusias rankas nuolat besišluosčiusio D. Diržio motina susikrimtusiam sūnui patarė nenusiminti - esą dar ne viskas prarasta. Vadinasi, ši istorija bus tęsiama Marijampolės teismo nuosprendį apskundus Kauno apygardos teismui.
Skaitytojams priminsime, kad ši baudžiamoji byla dėl prekybos žmonėmis buvo iškelta po to, kai praėjusių metų pavasarį Kazlų Rūdos specialiosios internatinės mokyklos pedagogai sužinojo, jog muzikos mokytoja Gitana Kriščiūnaitė (25 m.) siūlė kelioms vyresniųjų klasių moksleivėms vykti padirbėti į Vokietiją. Įtarusios, kad teks dirbti prostitutėmis, mergaitės atsisakė. Nepadorus mokytojos pasiūlymas mokinėms tapo įdomus teisėsaugininkams. Štai tada ir pradėjo vyniotis draudžiamo verslo "darbininkų" kamuolys - paaiškėjo, kad Gitana veikė savo artimo draugo D. Diržio nurodymu, o vėliau tapo žinomi ir kiti šio vyro bendraminčiai bei jų aukos. G. Kriščiūnaitė, kuri po skandalo išėjo iš mokyklos, buvo apklausta kaip įtariamoji, tačiau vėliau ji neliko net liudininke. Kaip aiškino bylą tyrusi prokurorė, G. Kriščiūnaitei negrėsė kaltinimai prekyba žmonėmis, o teismui buvo atiduotos visai ne eksmokytojos kalbintų merginų istorijos, todėl buvusi įtariamoji ir išlipo iš balos sausa. Žodžiu, per mokytoją iškilęs skandalas buvo tarsi termometras, nustatęs, kas iš "ligonių" turi temperatūros.
