Preliminariais Valstybinės lošimų priežiūros komisijos duomenimis, per pusmetį azartinius lošimus organizuojančių bendrovių įplaukos siekė 64,4 mln. litų, išmokėta 48,4 mln. litų laimėjimų.
"Šių duomenų negalima lyginti su praėjusiais metais, kadangi šiemet veikia daug daugiau bendrovių", - ketvirtadienį (07.17) spaudos konferencijoje pažymėjo komisijos pirmininkas Česlovas Blažys.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 23 lošimo vietos - 8 lošimų namai, 3 A kategorijos arba neriboto laimėjimo lošimo automatų salonai ir 12 B kategorijos arba riboto laimėjimo lošimo automatų salonai bei 34 lažybų punktai. Iš 12 licencijas turinčių įmonių veikia 10, dar dvi bendrovės yra pateikusios prašymus licencijoms gauti.
"Į verslą atėjo beveik visi subjektai, kurie norėjo, ir Vilniuje rinka jau yra praktiškai užpildyta", - sakė Č. Blažys.
Per pusmetį bendrovės sumokėjo 3,4 mln. litų azartinių lošimų mokesčių - tai 7 proc. daugiau, nei planavo Finansų ministerija, ir 57 proc. daugiau nei analogišku laikotarpiu pernai. Iki metų pabaigos iš azartinių lošimų į biudžetą planuojama surinkti iki 8 mln. litų.
"Jei kitąmet rinka iš esmės nepasikeis, prognozuojame, kad įplaukos į biudžetą bus ne mažesnės kaip 10 mln. litų", - tvirtino Lošimų priežiūros komisijos vadovas.
Č. Blažio manymu, labiausiai lošimų verslo plėtrą stabdo dažna teisės aktų kaita - Azartinių lošimų įstatymas buvo keistas penkis kartus. Iš 34 jo straipsnių pakeista 15. Nuo 2001 metų liepos jį buvo siūlyta keisti net 11 kartų.
"Tai vienas dažniausiai keičiamų įstatymų", - teigė komisijos pirmininkas.
Įsisiūbavęs azartinių lošimų verslas užtvėrė kelią nelegaliems lošimams. Č. Blažio įsitikinimu, prieš porą metų Vilniuje veikė keletas dešimčių nelegalių lošimo namų, o šiuo metu jų veikiausiai nebėra.
ELTA
