Galingas potvynis, siaučiantis vos už 1 000 kilometrų nuo Lietuvos, - ne šiaip sau potvynis. Skeptikai ramina, jog tokių Europą skandinančių tvanų buvo ir bus. Didesnė žmonių dalis linkusi manyti, jog tvanas byloja apie nelaimę, tik nesutariama, kokią. Kai kas įsitikinęs, jog tai ženklas, primenantis artėjančią pasaulio pabaigą, kiti tai sieja su pažeista ekologine pusiausvyra, kurią išbalansavo patys žmonės, be jokių skrupulų teršiantys ir niokojantys gamtą. "Akistata" surinko faktus bei nuomones ir palieka pačiam skaitytojui nuspręsti, ką pranašauja Europą apsėdusi gamtos stichija.
Orai Europos nelepino
Baisusis potvynis prasidėjo nuo paprasto ciklono, kokių per metus virš mūsų galvų praslenka iki 300. Ciklonas - 1 000-2 000 kilometrų pločio žemesnio oro slėgio lėtas sūkurys. Į žemo slėgio zoną iš pakraščių plūsta oras, kuris ciklono viduryje kyla aukštyn, retėja ir atvėsta. Taip susidaro šalto lietaus debesys. Paprastai karštymečiu Europos ciklonai pasuka į šiaurės rytus per Atlanto vandenyną, kur gana vėsu, todėl susikaupia santykinai nedaug kritulių. O šiemetinis ciklonas kažkodėl pasuko tiesiai per įkaitusią Europą, prisisiurbė labai daug vandens garų ir kažkodėl sustojo virš Italijos, Vokietijos, Čekijos, todėl šiose šalyse lietus nesustodamas pliaupė 8-10 parų. Po to prasidėjo negerojo ciklono išdaigos: Maljorkoje (Ispanijos salos Viduržemio jūroje), tarp Ispanijos ir Prancūzijos įsispraudusioje Andoroje pasipylė kruša, pasnigo. Šiaurės rytų Ispanijoje, Šiaurės Italijoje nušniokštė vėtros bei liūtys, po kurių oras atvėso iki vasarą ten neregėtų negirdėtų 10 laipsnių. Permirkę ir sužvarbę turistai išsibėgiojo iš Neapolio, Romoje sudegė elektros pastotės, Katalonijoje (Ispanijos provincija) iškrito tiek ledukų, jog gatvėse vaikai čiuožinėjo, o kalnų miesteliai liko be elektros. Alpėse bei Pirėnuose sniegas iškrito vos kilometro aukštyje, ko nėra buvę jau šimtus vasarų. Kažkodėl sustojęs negerasis ciklonas vis pliaupė ir pliaupė liūtimis, kol upėse ėmė smarkiai kilti vanduo.
Tvanas pranoko prognozes
Rugpjūčio 12 ir 13 dienomis baisus potvynis prasidėjo per Čekiją tekančioje Vltavoje. Prahos gyventojai ėmė rengtis potvyniui. Senamiesčio parduotuvių savininkai visą naktį pakavo bei aukščiau krovė prekes, o šimtai kareivių ir savanorių iš smėlio maišų formavo pylimą prieš Mala Stranos rajoną. Rugpjūčio 13-ąją atplūdęs potvynio vanduo pranoko visas prognozes. 70 000 žmonių turėjo skubiai bėgti iš savo namų, buvo uždaryti ištisi miesto kvartalai bei tiltai. Ant paties įžymiausio Prahos Karolio tilto buvo pastatyti kranai, kurie traukė upe plaukiančius medžius bei medines namų nuolaužas. Niekas netikėjo, kad vanduo pakils iki paupio namų antrųjų aukštų, todėl iš Prahos zoologijos sodo, kuris irgi yra netoli Vltavos, laiku nebuvo išvežti gyvūnai. Susizgribta per vėlai - visos Čekijos vaikai verkė sužinoję, jog jų numylėtinis dramblys ėmė skęsti, todėl jį teko nušauti.
Kam bėda, o kam pramoga
Pasak iš kelionės grįžusių lietuvių, Praha atrodo slogiai - nuolat kaukia sirenos, per garsiakalbius rėkaujama apie pavojų dėl vis kylančio vandens, ore plerpia sraigtasparniai. Apsemtuose kvartaluose buvo išjungta elektra, todėl naktį įmirkusius pastatus vaiduoklius apsupę saugojo policininkai bei kariai. Saugojo neblogai - visa Europa sužinojo, jog įkliuvo du mūsų tautiečiai, apvogę žmonių paliktus namus. Rugpjūčio 15-ąją vanduo Prahoje pagaliau atslūgo. Į miestą suvažiavo nemažai smalsuolių, kurie, bastydamiesi po dar šlapias gatves, filmavo bei fotografavo. Liudytojai pasakoja pasijutę keistame pasaulyje: vienas, žiūrėk, ramiai irstosi gatvėje baidare, kitas skuba nufotografuoti iš vandens ištraukiamos karvės lavoną, trečias nuo savo namo gramdo upės dumblo sluoksnį, ketvirtas aprauda žuvusius artimuosius ar nuplautą namą, penktas girtas vaiposi ir t. t. Ne vienoje Prahos senamiesčio vietoje nosį rietė išmatų smarvė - slūgdamas potvynis į gatves išplukdė miesto kanalizacijos turinį.
Panašiai nukentėjo ir kiti Čekijos miestai. Iš viso Čekijoje nuo stichijos bėgo 200 000 žmonių ir tai buvo didžiausia evakuacija nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Šalies vyriausybė atsisakė planų pirkti karinius naikintuvus - pinigų prireiks stichijos pasekmėms likviduoti. Velniop naikintuvus, kai šalyje sugriauta 230 pastatų, o žala siekia 2 milijardus eurų.
Apsukruoliai spėjo pasipelnyti
Vengrijos sostinėje Budapešte, per kurią teka Dunojus, potvynis taip pat pridarė eibių. Pasirodo, 1838 metais Budapeštas jau buvo užtvindytas, po to mieste abipus Dunojaus krantų vengrai sumūrijo apsaugines dambas. Šįkart užpylęs žemesniąją, vanduo pakilo iki antrosios, esančios net trimis metrais aukščiau, viršaus. Vanduo užtvindė pirmąjį Vengrijos parlamento aukštą, Margito salą, gatves šalia upės. Apsukriausieji restoranų bei kavinių savininkai virš vandens paklojo trapus turistams ir tie su malonumu pietavo kylančio vandens fone. Skirtingai nei Čekijoje, Vengrijoje tvano vanduo ne išplovė kanalizaciją, o pats pateko į vandentiekį - kurortiniai miesteliai Pilišmarotas ir Dobogokas liko be vandens.
Dar baisiau tvanas nusiaubė Austriją ir Vokietiją. Rugpjūčio 16-ąją Drezdene Elbės vanduo pakilo į rekordinį 9,13 metro aukštį. Pasak iš ten sugrįžusių turistų, upė ištvino taip staigiai, jog komersantai nespėjo išsivežti prekių, o žmonės susikrauti daiktų. Apsemtas Drezdeno "Ermitažas" - Cvingerio galerija, kurioje kabo įžymioji L. DaVinčio Siksto Madona. Drezdeno geležinkelio stotis buvo tapusi valčių prieplauka, o lokomotyvų buvo matyti tik stogai. Iš skęstančio miesto evakavosi 30 000 žmonių. Senyvo amžiaus ar ligotiems žmonėms tai buvo per sunku - Vokietijoje jau nuskendę 19 žmonių.
Nuplovė ir namus, ir žmones
Vokietijai padaryta žala pasiekė 15 milijardų eurų ir tai bus ženkli našta visam šalies biudžetui. Austrijoje potvynis pareikalavo 7 aukų. Ištvinęs Dunojus užliejo keliolika Žemutinės Austrijos provincijos miestų, skendo V. A. Mocarto gimtinė - Zalcburgo senamiestis. Iš kai kurių užtvindytų Austrijos miestelių žmones evakuoti buvo įmanoma tik sraigtasparniais.
Vis dėlto dar žiauresnis potvynis praūžė Rusijos pietuose - Krasnodaro bei Stavropolio kraštuose, tik Vakarų Europa per mažai tam skiria dėmesio. Kitas galingas ciklonas buvo susisukęs tarp Azovo ir Kaspijos jūrų. Aplink Krasnodarą tiek prilijo, jog Kubanės baseino upės plačiai išsiveržė iš krantų. Nuplauta ar apgriauta net 8 000 nuosavų namų, 82 stambesni statiniai, neatlaikė 26 tiltai! Nuostoliai vertinami 15 milijardų rublių. Tai būtų dar pusė žalos - neįsivaizduojama tragedija įvyko rugpjūčio 10-ąją. Potvynio vanduo šimtus žmonių nunešė į jūrą, 62 negrįžo ir niekada nebegrįš. Tačiau tai dar ne visos tvano aukos. Iš viso potvynis pietų Rusijoje pareikalavo 117 gyvybių. 106 000 gyventojų buvo evakuoti, 15 000 nebeturi kur sugrįžti. Nelaimėliams valstybė išmokėjo po 2 000 rublių kompensaciją.
Tik laikas parodys
Apsirūpinę pačiais galingiausiais kompiuteriais, gaudami žinias iš kosmoso, ir geriausi Europos meteorologijos centrų orų spėjikai negali sudaryti patikimos ilgalaikės klimato prognozės. Kompiuteriais gana tiksliai nustatoma, kiek kurioje vietovėje per metus bus saulėtų dienų, kiek iškris kritulių, tačiau paprašyti atsakyti, ar tiek kritulių nepasipils per tokį trumpą laiką, kaip šiemet įvyko Europoje, mokslininkai tik bejėgiškai skėsčioja rankomis.
Vasarą virš Europos dažnai formuojasi ciklonai, tačiau paprastai jie pasuka virš Atlanto, kur gana vėsu, mažai garuoja vanduo, mažai susidaro ir kritulių. Baisusis ciklonas kažkodėl pasuko per įkaitusį Europos vidurį, kur prisikaupė daug debesų. Negana to, ciklonas slinko taip lėtai, tad daug kur liūtys be perstojo pliaupė po savaitę. Nenuostabu, kad upės ištvino. Mokslininkai kaip visuomet yra skeptiški ir atsargūs, siūlo neužmiršti, jog panašių potvynių Europoje būta ir anksčiau. Prieita prie nuomonės, jog svarbiausioji potvynių kilmės paslaptis paaiškės per artimiausius du dešimtmečius. Jei tvanai ims kartotis kas antrą trečią vasarą, niekas nebesiginčys, jog Žemės klimatas šyla ir mūsų visų laukia labai blogos permainos. Jei ne - galėsime lengviau atsikvėpti ir toliau be saiko kirsti miškus, teršti atmosferą bei vandenis, naikinti gyvūnus ir kur užsimanę tvenkti upes.
