Generolas Povilas Plechavičius apdovanotas pelnytai, tačiau nepelnytai kritikuojamas kai kurių istorikų ir rašytojų. Taip mano Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, neseniai įsiliejusi į Tėvynės sąjungos gretas.
"Plechavičius buvo vienas iš tų Lietuvos kariuomenės karininkų, kurie visą gyvenimą nuo priesaikos Tėvynei iki mirties tarnavo tik savo krašto interesams. Jis buvo garbingas mūsų tautos sūnus - karys", - mano Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovai.
Šios sąjungos vadovas Seimo narys Povilas Jakučionis trečiadienį spaudos konferencijoje teigė manąs, kad "jeigu 1940 metais būtent P. Plechavičiui, o ne paradiniams generolams būtų buvę pavesta vadovauti Lietuvos kariuomenei, šioji būtų pasipriešinusi sovietiniams okupantams ir Lietuva būtų tapusi ne LTSR, o "liaudies demokratine respublika" bei išlaikiusi dalį valstybingumo".
Istorikas Alvydas Nikžentaitis bei kiti, P. Jakučionio žodžiais, "juodieji metraštininkai" pernelyg sureikšmina P. Plechavičiaus vaidmenį 1926 metų perversme.
P. Jakučionio manymu, gyvenant šių dienų demokratijos sąlygomis ir suvokimu, nereikia skubėti smerkti žmonių elgesį, pasireiškusį "ekstremaliomis sąlygomis".
"Tais laikais, kai vyko kovos dėl nepriklausomybės arba Antrojo pasaulinio karo metais, buvo visai kita situacija ir žmonės buvo priversti elgtis nestandartiškai", - sakė P. Jakučionis.
Kita vertus, parlamentaras teigė pozityviai vertinąs 1926 metų perversmą.
"Ne P. Plechavičiaus kaltė, kad A. Smetona per ilgai delsė skelbti naujus Seimo rinkimus. Be to, bolševizmo įsigalėjimo pavojus Lietuvoje 1926 metais buvo toks akivaizdus, kad delsti nebuvo galima. Kitaip iki 1930 metų Lietuva jau būtų tapusi LTSR", - aiškino P. Jakučionis.
ELTA
