Kilt aukštyn atkaklų norą
Nuo vaikystės jis turėjo.
Jo svajonė žydrą dangų
Nugalėti jam padėjo.
Ėmė raižyti padangę,
Skinti laurus - vis kovoj!
Sau lygių visur ieškojo -
Ir svetur, ir Lietuvoj.
Atsitiko toks dalykas:
Gal apsvaigo jam galva?
Žydrą dangų jis paliko -
Valdžią siūlė Lietuva!
Į trečios valdžios Olimpą
Staigiai iškopė jisai.
Postą aukštą, gana rimtą,
Užėmė Rolandas štai!
Bet valdžios dangus - audringas,
Pavojingi sūkuriai...
Staigiai kilęs - nusileisti
Buvo priverstas kukliai.
Jo likimas įnoringas -
Progą davė jam ir antrą...
Lietuva ir vėl pamatė
Valdžioj skraidantį Rolandą.
Šitą kartą jis šturvalą
Rankomis tvirtai suspaudė...
Laikas tik negailestingas -
Jam intrigą naują audė!
Teko postą vėl palikti,
Vėlei liko be valdžios...
Ir, kaip sako, trukt už vadžių -
Viskas vėlei nuo pradžios.
Bet žmogus jis - atkaklus...
Juk ne veltui jis lakūnas!
Nenurims jau be valdžios
Nerami dvasia ir kūnas.
Ir aukščiausiąjį Olimpą,
Sako, vėlei greit šturmuos.
Atkaklumo jam nestinga,
Juk Olimpas - Lietuvos!
Prezidentu būt Rolandas,
Sako, yra panorėjęs
Ir rinkiminį "Preliudą"
Skambint gitara pradėjęs!
Antanas Šimberevičius
