Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Poema apie Rolandą

Kilt aukštyn atkaklų norą

Nuo vaikystės jis turėjo.

Jo svajonė žydrą dangų

Nugalėti jam padėjo.

Ėmė raižyti padangę,

Skinti laurus - vis kovoj!

Sau lygių visur ieškojo -

Ir svetur, ir Lietuvoj.

Atsitiko toks dalykas:

Gal apsvaigo jam galva?

Žydrą dangų jis paliko -

Valdžią siūlė Lietuva!

Į trečios valdžios Olimpą

Staigiai iškopė jisai.

Postą aukštą, gana rimtą,

Užėmė Rolandas štai!

Bet valdžios dangus - audringas,

Pavojingi sūkuriai...

Staigiai kilęs - nusileisti

Buvo priverstas kukliai.

Jo likimas įnoringas -

Progą davė jam ir antrą...

Lietuva ir vėl pamatė

Valdžioj skraidantį Rolandą.

Šitą kartą jis šturvalą

Rankomis tvirtai suspaudė...

Laikas tik negailestingas -

Jam intrigą naują audė!

Teko postą vėl palikti,

Vėlei liko be valdžios...

Ir, kaip sako, trukt už vadžių -

Viskas vėlei nuo pradžios.

Bet žmogus jis - atkaklus...

Juk ne veltui jis lakūnas!

Nenurims jau be valdžios

Nerami dvasia ir kūnas.

Ir aukščiausiąjį Olimpą,

Sako, vėlei greit šturmuos.

Atkaklumo jam nestinga,

Juk Olimpas - Lietuvos!

Prezidentu būt Rolandas,

Sako, yra panorėjęs

Ir rinkiminį "Preliudą"

Skambint gitara pradėjęs!

Antanas Šimberevičius

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų