Albertas ONIŪNAS
- Man labai skauda, daugiau turbūt niekada neskraidysiu, - sakė šešiolikmetis Šakių rajono Gelgaudiškio miestelio gyventojas Justinas Romikaitis.
Prieš savaitę vaikino pilotuojamas sklandytuvas BRO-11M nukrito ir subyrėjo. Šiuo metu J. Romikaitis gydomas Šakių ligoninėje. Dabar tarp sklandytojo ir jo tėvų bei jaunųjų sklandytojų būrelio vadovo Antano Unikausko tvyro įtampa. Dėl avarijos Romikaičiai kaltina vadovą, šis - jaunąjį pilotą ir netikėtą vėjo gūsį...
Nosimi - į žemę
Šakių ligoninės Ortopedijos-traumatologijos skyriuje besigydantis Justinas Romikaitis pasakoja, kad sklandytuvas, kuriuo skrido, yra mokomasis, į orą išvelkamas lynu, kurio kitas galas sukasi ant specialių būgnų, įrengtų automobilyje UAZ. Automobilis stovi, o jo variklis tuos būgnus suka. Mokomieji sklandytuvai nedideli, kyla į 10-30 metrų aukštį, ore pabūna vos kelias minutes ir leidžiasi. Atlikę nustatytą startų skaičių, vaikai eina į sklandymo klubus ir startuoja jau su dideliais sklandytuvais.
Tą dieną vyko parodomieji jaunųjų sklandytojų skrydžiai. Juos stebėjo būrys žiūrovų, tarp kurių buvo ir Justino tėvas Rimantas Romikaitis. Kilti turėjo Justinas. Iš priekio pūtė stiprus vėjas. Velkamas sklandytuvas labai greitai - per greitai - pakilo nuo žemės. Pakilus keliolika metrų vėjas staiga susilpnėjo ir buksyravimo greitis automatiškai tapo per mažas. Sklandytuvas visas ėmė drebėti, tarškėti. Justinas, ketindamas įgyti daugiau greičio, pastūmė vairalazdę nuo savęs, tačiau sklandytuvas ėmė kristi ir rėžėsi į žemę nosimi bei dešiniuoju sparnu. Vaikinas sakosi nuo smūgio praradęs sąmonę, o atsipeikėjęs pamatė virš savęs palinkusį tėvą. Iš sklandytuvo liko tik šipuliai. Vėliau atvažiavo greitoji pagalba ir Justiną išvežė į ligoninę. Kaip skelbiama, jam lūžo dubens kaulai ir šlaunikaulis.
Nebeskraidys
Justinas mano, kad dėl avarijos kaltas būrelio vadovas Antanas Unikauskas, valdęs vilktuvą. Jis turėjo padidinti greitį, tačiau to kažkodėl nepadarė. Vadovą Justinas linkęs kaltinti ir dėl prieš trejus metus patirtos avarijos, per kurią jam lūžo stuburas ir pusę metų teko praleisti ligoninėje. Tai buvo 1999-ųjų rugpjūčio 11-ąją, per saulės užtemimą. Kylant sklandytuvui LAK-16M, vilktuvo lynas užsikabino už galinio ratuko ir aparatas pilvu tėškėsi žemėn. Justinas sakosi sklandymu susižavėjęs būdamas dar mažas - tėtis sklandytojas pasiimdavo jį kartu. Skrydžiai pakerėjo. Tačiau dabar, po antrosios avarijos, Justinas abejoja, ar kada nors vėl sės prie sklandytuvo vairalazdės.
Kaltas vadovas?
Rimantas Romikaitis sūnaus skrydį stebėjo nuo žemės, matė, kaip sklandytuvas pariedėjęs vos metrą pakilo, vėliau skrido kritiniu greičiu, ėmė blaškytis, kaip sūnus vairu bandė "gaudyti", tačiau nepavyko. Vežamas į ligoninę sūnus sakė daugiau nebeskraidysiąs, nebeskraidyti prašė ir tėvo. R. Romikaitis mano, kad A. Unikauskas padarė klaidą, kai sustabdė vilktuvą, nors reikėjo daryti atvirkščiai - greitį didinti. Tokią pat klaidą jis padarė ir 1999-aisiais. Aviacijos specialistai nustatė, kad lynas užsikabino dėl vienos to ratuko tvirtinimo veržlės. O už sklandytuvo techninę būklę atsakingas būrelio vadovas. Tąsyk prokuratūroje buvo iškelta byla, bet kadangi pretenzijos A. Unikauskui nebuvo pareikštos, ji buvo nutraukta. Kaip elgsis dabar, žmogus dar nežino. R. Romikaitis, Jurbarko aeroklube per 9 metus praskraidęs 200 valandų, nežino, ar verta sūnui toliau užsiimti šiuo sportu - juk trečias kartas gali nemeluoti.
Lemtinga veržlė
Pasikalbėjus su R. Romikaičiu kilo klausimas, kaip galėjo būti nutraukta baudžiamoji byla, jei Justinui lūžo stuburas, o tai yra sunkus kūno sužalojimas. Vartant 1999 metų avarijos tyrimo medžiagą, esančią Civilinės aviacijos administracijos archyvuose, atkreipia dėmesį liudytojų parodymai. Sakoma, kad po avarijos J. Romikaitis pats išlipo iš sklandytuvo, vaikščiojo aplink ir skundėsi, kad truputėlį skauda nugarą. Nejaugi tai daryti trylikametis galėjo lūžus stuburui? Pasirodo, keli stuburo slanksteliai buvo tik skilę. Po antrosios avarijos J. Romikaičio dubens kaulai ne lūžę, o įskilę. Jurbarko prokuroras Raimundas Vasiliauskas sako, kad pirmoji J. Romikaičio avarija buvo deramai ištirta. Nustatyta, kad sklandytuvą remontavo ir netinkamą veržlę užsriegė Prienų aviacijos gamyklos specialistai. Jie tai pripažino. Natūralu, kad būrelio vadovas negali pats remontuoti sklandytuvo - tai turi daryti tik specialistai, todėl ir kaltinti A. Unikausko nebuvo kuo. Kaip bus šiuo atveju, prokuroras pasakyti dar negalėjo - viskas priklausys nuo aviacijos specialistų išvadų.
Vėjas ir piloto klaida
Jaunųjų sklandytojų būrelio vadovas Antanas Unikauskas stebisi, kad yra kaltinamas dėl avarijų. Juk po pirmosios avarijos pasveikęs Justinas vėl sugrįžo į būrelį, nors galėjo skraidyti Jurbarko aerodrome, kartu su tėvu - ten irgi yra jaunųjų sklandytojų būrelis. Justinas puikiai skraido, būtų tenai skynęs laurus, o tėvas būtų buvęs visų gerbiamas kaip sūnaus treneris. Tačiau ne - tėvas neturi laiko. Sūnus kurį laiką ten skraidė, tačiau per sezoną gavo pakilti tik 8 kartus - tiek, kiek čia per vieną dieną. Be to, Justinui nepatiko ten tvyranti tarpusavio santykių atmosfera. A. Unikauskas sakosi pagalvojęs, kad bomba du kartus į tą pačią vietą nekrenta, tad vėl priėmęs Justiną. Jis yra pelnęs A. Gustaičio taurę, daugybę apdovanojimų varžybose. Iš viso yra startavęs 265 kartus, kai iš būrelio į aeroklubus paaugliai išeina jau po 150-ojo starto, sulaukę 15 metų. Kelis vaikus A. Unikauskas įtaisė į Kauno aeroklubą, tad ir Justinas tikėjosi ten pakliūti. Pasak vadovo, pastaroji avarija įvyko dėl dviejų veiksnių - dėl piloto klaidos ir vėjo gūsio. Nuo žemės to gūsio nei pastebėti, nei pajusti neįmanoma - jis juk nenudažytas. O jei vėjas ir liovėsi, tai įvyko per dalį sekundės. Per tą patį laiką būtina padidinti ir vilktuvo greitį, tačiau praktiškai to padaryti neįmanoma. Justinas jau seniai "išaugęs" iš mokomojo sklandytuvo, jam norisi daugiau - atlikti vieną kitą figūrą: pavyzdžiui, pikiruoti žemyn, o prie žemės staiga sklandytuvą išlyginti. A. Unikauskas neatmeta galimybės, kad ir šiuo atveju galėjo taip būti.
Tyrimui padės vaizdajuostė
Civilinės aviacijos administracijos skrydžių operacijų skyriaus vyr. specialistas Viktoras Kurbedis dalyvauja J. Romikaičio avarijos tyrime. Išvadų dar nėra, tačiau preliminariai susidaro įspūdis, kad A. Unikauskas nėra kaltas. Pagal liudytojų parodymus, į kritinę situaciją sklandytuvas pateko, kai vilktuvo lynas buvo jau atsikabinęs, tad ką nors padaryti A. Unikauskas nebeturėjo galimybės. Be to, jis yra lakūnas, patyręs pilotažininkas, vaikus į orą kėlė jau 6 000 kartų, tad klaidos tikimybė - labai nedidelė. R. Romikaitis nufilmavo sūnaus skrydį, aviacijos specialistams perdavė vaizdo juostos kopiją. Tos kopijos kokybė gana prasta, tačiau, pasak V. Kurbedžio, situacija bus išnagrinėta. Specialistas įsitikinęs, kad visos avarijos kyla dėl žmogiškojo faktoriaus - ar tai būtų piloto klaida, ar aviacijos gamyklos darbuotojų neapsižiūrėjimas.