Alvite (Vilkaviškio r.) gyvenantis pensininkas Stasys Brokas (80 m.) "Akistatą" užsiprenumeravo pusei metų. Nutaręs dalyvauti prenumeratos loterijoje žmogus neapsiriko - tapęs laiminguoju jis atgavo pinigus ir laikraštį skaitys kaip skaitęs!
Kai pono Stasio ieškojome, kad galėtume pasveikinti, pirmieji Alvito miestelyje užkalbinti žmonės gerai žinojo, kur gyvena jų apylinkėse pagarsėjęs siuvėjas. Aplankytas Stasys buvo kuklus - esą siuvėjo amatas, jį ir jo trivaikę šeimą maitinęs visą gyvenimą, - jau praeitis. Dabar siūti taip, kaip anksčiau, trukdo prastėjanti sveikata - akys, nuovargis. Tačiau siuvamoji mašina meistro kambaryje tebestovi visada paruošta - žmonės vis dar prisiprašo, kad Stasys, jo paties žodžiais, suremontuotų kokią drapaną.
Stasys papasakojo, kad siuvėju tapo ankstyvoje jaunystėje, kai reikėjo rinktis - amatas ar tolimesni mokslai. Mokslams šeima neturėjusi pakankamai lėšų, tad tekę griebtis adatos. Šioji kažkiek lengvino Stasio kasdienybę ir tremtyje Vokietijoje, ir kariuomenėje. Tarnaudamas beveik penkerius metus Stasys taisė, lopė karių ir karininkų drabužius, siuvo uniformas, milines. Po tarnybos siuvėjas, jau būdamas namuose, sulaukdavo ne tik klientų, bet ir klienčių. Moterims jis siūdavo, kaip pats dabar sako, "nuo - iki".
- Sakot, galėdavo jos mane sugundyti, kai matuodavau liemens, klubų, krūtinės apimtį? - šelmiškai nusijuokė Stasys. - Jeigu tik būčiau tuo užsiėmęs, tai gal daug įdomaus dabar galėčiau prisiminti - juk jauni buvom, o jaunam - visos pagundos pavojingos! Būdavo, ateina moteris ką nors užsisakyti ir spaudžia, kad vos ne po kelių valandų drabužis būtų pasiūtas. Viskuo vilioja, visko prižada, kad tik sutikčiau ir suspėčiau! Bet nenorėjau griauti savo autoriteto, nenorėjau gandų, per kuriuos ir darbą galėjau prarasti, tai ir atsilaikydavau. Žmona? Ne, žmona nepykdavo, kai jaunas moteris apčiupinėdavau - ji mane pažįsta. Jeigu būtų pykusi, auksinių vestuvių prieš trejus metus nebūtume šventę!
Pralinksmėjęs nuo praeities prisiminimų Stasys pasakojo, kad moterų aprangos ir net norų mados labai pasikeitusios: anksčiau moterys dideles krūtines slėpdavusios po uždaromis apykaklėmis, nepermatomais audiniais, o dabar - kad tik kuo gilesnės iškirptės, kad tik lengvesnė medžiaga, jeigu toji krūtinė esą "didesnė už kuklią"...
Nors prisiminimai malonūs, tačiau Stasiui pats smagiausias gyvenimo periodas - pensinis laikotarpis: vaikai užauginti, namai sutvarkyti, mažiau rūpesčių, nėra ko ir kur skubėti, o svarbiausia - ir žmona Sofija, kadaise dirbusi ir konservų fabrike, ir ligoninėje slauge, visada šalia. Abu pasėdi prie televizoriaus, pasiklauso radijo, pastaruoju metu vis tikėdamiesi naujo politikų skandalo, ir labai mėgsta skaityti "Akistatą", kurią vėliau atiduoda netoliese gyvenantiems savo vaikams.
- Man jūsų laikraštyje viskas įdomu - nuo pirmo iki paskutinio puslapio, - sakė Stasys. - "Akistatą" skaitau jau tiek metų, kiek ji eina. Visada prenumeruoju, todėl nereikia gaudyti, kada išeina. Gerai, kad neaprašinėjate nusikaltimų detalių ir nemokote nusikaltėlių - neduodate jiems patarimų ir receptų. Gyvuokite!
