JAV Gynybos departamentas antradienį (07.15) teigė, kad šalies karo ir pokario išlaidos iki šios dienos sudaro 48 milijardus JAV dolerių, maždaug 3,9 milijardo dolerių per mėnesį.
Panorėjusio išlikti nežinomu pareigūno teigimu, gynybos sekretoriaus pavaduotojas ir departamento kontrolierius Dovas Zakheimas nustatė, kad pats karo kovų laikotarpis nuo kovo 20 iki gegužės 1 d. JAV kainavo 5 milijardus JAV dolerių.
Pareigūnas sakė, kad D. Zakheimo skaičiavimais, pasiruošimas karui - kariuomenės perkėlimas, įrangos ir ginklų į regioną gabenimas bei įsikūrimas Irake - kainavo 30 milijardų JAV dolerių, nors nė vienas šūvis dar nebuvo paleistas.
To paties pareigūno prognozėmis, Gynybos departamento mėnesio išlaidos dabartiniam šalies stabilizavimui iki JAV fiskalinių metų pabaigos rugsėjo 30 d. sudarys 3,9-4 milijardus JAV dolerių.
"Ši suma gali augti arba mažėti priklausomai nuo to, kaip keisis situacija: ar bus daugiau atsiųsta karių, ar, atvirkščiai, daugiau žmonių grįš į namus".
D. Zakheimas teigė tikįs, kad iki šalies fiskalinių metų pabaigos išlaidų suma turėtų padidėti iki 58 milijardų JAV dolerių.
Šalies būsimų karinių mėnesio išlaidų po rugsėjo 30 d. dar niekas neskaičiavo, kadangi reikia atsižvelgti į daugelį nežinomų veiksnių, įskaitant JAV pajėgų lygį bei JAV taikdarių pajėgas, kurios gali padėti Irake.
Šiuo metu Irake dislokuota apie 146 tūkst. JAV karių ir šalies karininkai sako ketiną artimiausiu metu išlaikyti dabartinį karių skaičių.
JAV, Didžiosios Britanijos bei kai kurių kitų valstybių pajėgos okupavo Iraką kovo mėnesį ir nuvertė prezidento Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) vyriausybę.
JAV vedė aukštųjų technologijų karą, panaudodama palydovo valdomas bombas ir raketas bei įmantrius karo lėktuvus, kurie sunaikino Irako kariuomenę. Bagdado valdžia žlugo balandžio 9 d., o pagrindinių karo veiksmų pabaigą JAV prezidentas George’as W. Bushas (Džordžas V. Bušas) paskelbė gegužės 1 d.
Tačiau JAV pajėgoms Irake iškilo nemaža saugumo grėsmė, nes į partizaninį karą panašūs išpuoliai vyksta vos ne kiekvieną dieną, o teisėtvarka šalyje išlieka gana silpna. Jei to reikės, JAV pareigūnai neatmeta galimybės Irake dislokuoti dar daugiau kariuomenės.
Prieš karą G. W. Bushas teigė, kad didelis kiekis Irake laikomų masinio naikinimo ginklų kelia grėsmę JAV bei viso pasaulio bendruomenei, tačiau iki šiol JAV pajėgos šių ginklų Irake nerado.
“Reuters”-ELTA
