Virginija GRIGALIŪNIENĖ
- Jį reikėjo nuteisti dvigubai ilgesne bausme, - be jokio gailesčio ištarė Kupiškio rajono bažnytkaimyje gyvenanti Jolanta (19 m., vardas pakeistas). - Kas tie pustrečių metų? Juokas! O jei dar kokią amnestiją ar malonę "už nepriekaištingą elgesį" pritaikys?.. Tuomet tikrai netylėčiau, skųsčiausi kur tik galėčiau...
Jaunos moters balse - didžiulis pasiryžimas ir nė kruopelės pasigailėjimo už grotų patekusiam skriaudikui. Jolantos įsitikinimu, taip, kaip pasielgė penkių vaikų tėvas Virgaudas K., gali padaryti tik iškrypėlis, nesveikas tipas... Taip, girdi, jis tąnakt buvo neblaivus - galėjo ir "šnapsas" apsukti galvą. Bet kad tai būtų vienintelis ketvirtąją dešimtį bebaigiančio vyro "proto užtemimas"! Jolanta "Akistatos" žurnalistei patvirtino, jog po apsilankymo josios namuose Virgaudas paryčiais iškūbrino pas kitą moterį ir lygiai taip pat bandė pasielgti su ja! Laimė, kad iš naktinės pamainos grįžo Laimutės vyras ir žmoną ne tik apgynė, bet ir niekšą pamokė, kaip nereikia elgtis. Tai Laima, girdi, ir nesiskundė, nesikreipė į policiją... Dar, anot Jolantos, Virgaudo nederamais poelgiais kadaise yra skundusiosi ir kelios kitos seniūnijoje gyvenančios moterys, tačiau šios irgi patirtas nuoskaudas nurijo tylomis.
- Bijojo, - Jolanta nesuranda kitokio atsakymo. - Juk žino, kad iš to pamišėlio galima visko sulaukti...
Tiesą sakant, labai baisu Virgaudą klibinti buvo ir pačiai Jolantai. Bet moteris ryžosi netylėti. Pati save įtikinėjo - jei dovanos, panašūs dalykai netrukus gali vėl pasikartoti. O jau tada bus žymiai sunkiau įrodyti, kad ir tą pirmąjį kartą nebuvo jokio susitarimo... Kita vertus, tąnakt užpulta Jolanta buvo šeštą mėnesį nėščia ir baiminosi, kad patirtas fizinis bei psichologinis smurtas, skaudūs išgyvenimai neatsilieptų vaisiaus vystymuisi. Beje, moteris pagimdė visu mėnesiu anksčiau ir tai, ko gero, galima drąsiai sieti su išgyventomis skriaudomis. Nors tiek gerai, kad vaikelis esąs sveikas, gerai auga ir vystosi... Tad kas gi nutiko Jolantai?
Košmaro naktis
Buvo praėjusių metų gegužės pabaiga. Apsitvarkiusi namus (tuo laiku Jolantos motina buvo išvykusi uždarbiauti į Vokietiją) Jolanta susiruošė miegoti. Kai nėščia moteris jau buvo kietai įmigusi, ją pažadino kambaryje staiga plykstelėjusi ir vėl užgesusi šviesa. Jolanta spėjo pastebėti, kad miegamojo tarpdury grabaliojasi netolimas kaimynas Virgaudas K. Keista! Kaip jis čia pateko, jei durys užkabintos iš vidaus, be to, niekas čion nekvietė? Tačiau svečias nė nemanė ką nors aiškinti. Jis spėriai priartėjo prie lovoje gulinčios pusnuogės Jolantos ir pareikalavo meilės... Kad ir kaip moteris muistėsi, spardėsi ir grūmėsi su įsibrovėliu, niekas nepadėjo. Beje, užpultoji dar bandė šauktis pagalbos, tačiau, viena vertus, nors ir gyvenvietė, kaimynų trobos palyginti toli, kas girdės, o, antra vertus, įžūlus kaimynas pastvėrė pagalvę ir užmetęs aukai ant galvos stipriai spustelėjo. Girdi, jei Jolanta dar bandysianti šaukti, būsią daug blogiau, suprask, be jokios graužaties uždusinsiąs...
Užlaužęs aukai rankas niekšas vis dėlto pasiekė, ko troško. Tada iškepurnėjo iš lovos, apsitvarkė ir nedelsdamas išspūdino lauk. Aišku, išeidamas įspėjo laikyti liežuvį už dantų.
Sumušta ir išniekinta nėščia moteris iš nevilties neturėjo kur dėtis. Slėgė ir baimė, ir baisi neapykanta skriaudikui. Šalia nesant artimiausio žmogaus, motinos, Jolanta susisiekė su gera drauge Renata. Pasipasakojo, kas nutikę, paprašė patarimo. Ši pasiūlė jokiu būdu niekšui nedovanoti. Jolanta drebančiomis rankomis susuko policijos budėtojų telefoną, tačiau jos gyvenamoji vieta - netoli kito rajono ribos, ir sujungė visai ne Kupiškio policiją. Buvo nuspręsta palūkėti iki ryto.
Vyrą apskundė žmona
Rytą Jolanta sutiko Virgaudo sūnų, savo bendraamžį, su kuriuo visada puikiai sutardavo, ir verkdama pasiguodė, ką naktį nukrėtęs jo tėvas. Vaikinas, be abejo, sutriko, labai susinervino. Jis viską perdavė motinai. Kaip vėliau paaiškės, iš vakaro Virgaudas, jo žmona ir dar keli kompanionai smagiai išgėrinėjo, o naktį vyras kažkur buvo prapuolęs. Kai sugrįžo, puolė kumščiuoti žmoną, kuri ryto metą smarkuoliui dar nebuvo atleidusi. Išgirdusi, kad kelioms valandoms pradingęs Virgaudas apsilankė pas Jolantą ir ją išžagino, Dalia tiesiog sukunkuliavo iš pykčio - tą pat minutę paskambino į policiją ir paleistuvį vyrą apskundė. Na, o kol kieme pasirodys pareigūnai, įsiutusi moteris spėjo sukrauti visus vyro daiktus ir garsiai pareiškė, kad nuo šios akimirkos jis bendroje sutuoktinių sodyboje - nepageidaujama persona.
Tą pačią dieną Virgaudas atsidūrė rajono areštinėje. Smarkiai pagiringas vyriškis nelabai ką galėjo paaiškinti - reikėjo palaukti, kol išsiblaivys.
Pagaliau pradėjus apklausą įtariamasis pareiškė, neva jokio nusikaltimo nepadaręs! Jolanta jį, girdi, pati įsileidusi ir pati, provokuodama "laisvu elgesiu", sutikusi pasimylėti. To jau buvo per daug... Juk atvykę į Jolantos namus pareigūnai aiškiai pamatė ir užfiksavo, kad į trobą įsibrauta pro vadinamąsias paradines alytnamio duris, pro kurias šiaip jau niekada nebūdavo vaikščiojama, be to, užkaltas iš lauko ir užremtas iš vidaus! Visos tos apsaugos buvo gabalais ištaškytos į šalis! Dar vienas įrodymas, kad sulaikytasis kalbėjo netiesą, buvo tai, jog jis Jolantą sumušė (kam vartoti jėgą, jei moteris sutinka?).
Iš gėdos nesirodė miestelyje
Dalios pyktis truko neilgai - po dviejų sulaikymo parų vyras buvo išleistas, ir žmona jam plačiai atlapojo trobos duris. Kaip dabar šaiposi Jolanta, "vieną parą papyko, ir apsiramino". Nuo tos dienos žmona vyrą kaip įmanydama puolė ginti, teisinti. Na, o pats Virgaudas, aplinkinių nuomone, išsiblaivęs vis dėlto suprato, kad negerai pasielgė, ir iš gėdos ilgai nedrįso pasirodyti aplinkiniams - iš namų nekėlė kojos. Iš tiesų, originaliai skamba: aukštesnįjį išsilavinimą turintis individualios įmonės savininkas, penkių vaikų tėvas, įtariamas išžaginęs į dukras pagal amžių tinkančią moterį...
- Dar kad koks pienburnis, mergos neturintis vaikinas taip būtų padaręs - būtų galima suprasti ir iš dalies pateisinti, - pusiau rimtai, pusiau juokais svarstė Jolanta. - Bet kai sekso "greitai ir dabar" užsimano vedęs vyras, dieną naktį turįs šalia moterį, tai jau - patologija...
Kaip Jolanta ir tikėjosi, netrukus kažkas iš jos skriaudiko aplinkos ėmė skleisti apie nukentėjėlę "baisius gandus". Neva ji kadaise ir "už rublį", o gal litą parsidavinėjusi, neva vyrų "nebrokijanti", pati išprovokuojanti vyrus nusidėti, taigi ir esanti kalčiausia. Tačiau Jolanta drąsiai atremia visus, anot jos pačios, iš piršto laužtus kaltinimus. Kad, girdi, ji ir būtų prostitutė - be sutikimo, prievarta mylėtis nevalia. Kita vertus, anot Jolantos, ir menkiausiai apmokama prostitutė su Virgaudu neitų į jokius sandėrius. Jis gi - vargšas! Prasiskolinęs! Įmonės savininkas, bet seniai bankrutavęs, praradęs namus ir visą turtą! Ką, po metų sumokėtų? Iš tokio, girdi, net dešimt litų moralinės žalos neprisiteisi, nekalbant jau apie atlyginimą už vaistus, kurių išgąsdintai, stiprų emocinį sukrėtimą patyrusiai moteriai prireikė ne vienos ir ne dviejų pakuočių...
O bene skaudžiausia, anot Jolantos, tai, kad net teismo salėje tardamas paskutinįjį žodį skriaudikas neįstengė suvapėti "atsiprašau". O kai buvo suimtas ir išvežtas į Pravieniškes, jo žmona po miestelį paleido gandus, kad vyras, girdi, sėdės už nieką.
- Jei jau buvo toks tikras, kad nekaltas, kodėl nuosprendžio paskelbimo dieną atvažiavo susikrovęs krepšį? - šaipėsi Jolanta. - Matyt, dar šiek tiek supranta įstatymus, nesitikėjo sulaukti malonės...
Nors Vilgaudas dabar, kaip sakoma, atgailauja už nuodėmes, esąs izoliuotas, Jolanta ramybės neturi. Štai josios sūneliui jau greitai metukai, reikia nueiti į parduotuvę maisto produktų, o pakeliui - Dalios troba. Tai, girdi, jei tik toji pamato ją einančią gatve - iškart ir puola visaip šmeižti, plūsti.
- Nori nenori reikia sukti didelį ratą kitomis gatvėmis, - nusiminusi dėstė Jolanta.
Visa jaunos moters viltis - greitai planuojamos gyvenimo permainos: Jolanta ruošiasi ištekėti ir išsikelti gyventi į kitą rajoną. O kol iš miestelio neišsikraustė, kol kas atskirai gyvenantis, kitame mieste dirbantis, todėl su Jolanta negalįs nuolat būti būsimasis vyras, girdi, moteriai parūpino ne tik "gerų baslių", bet ir kitų patikimų apsisaugojimo nuo nekviestų svečių priemonių. Tąkart Jolanta esą nesuvokusi, kaip galėtų nuo užklupusio smurtautojo atsiginti, tačiau dabar jau nebūtų, anot jos pačios, tokia kvaila...
