Kas atsitiko mūsų jaunimui, mūsų vaikams, mūsų ateičiai? Sakyčiau, tai - kvailas klausimas. Visi žino, jog jaunimą sugadino ir gadina nedarbas, pinigų stoka, neužimtumas. Buvo laikai, kai vasaros atostogų metu buvo galima užsidirbti pinigų ir gamyklose, kurių buvo daug. Iš tų pinigų vaikai ir nusipirkdavo, ko jiems labai reikėdavo, ir mergaitę į kavinę nusivesdavo... Dabar nuo mažų dienų prie darbo nebepripratinsi.
Koks gali būti jaunimo užimtumas, jei visur, kur tik jaunas žmogus norėtų išbandyti save, reikia mokėti krūvą pinigėlių.
Kur stovyklos, kur vaikai išvažiuodavo be pinigų per atostogas? Ir ne savaitei! Dabar pilni kalėjimai, nes ten geriau nei be darbo, be maisto, be namų. O štai kalėjime - švarus, sotus, nepavargęs, koncertų pasiklausęs, sporto varžybose dalyvavęs, mokslo ragavęs.
Vaikai jau nežino, ką reiškia klausyti tėvų, nes tėvai - beteisiai. O vaikai (ne visi, žinoma) yra žiaurūs ir greit pajunta savo teises, galimybes ir, žinoma, beribius norus. Moka rėkti, kada patys muša. O teisėsauga atseit tiesia "pagalbos" ranką būsimiems banditėliams, chuliganėliams ir šiaip visokiems išgamoms. Tėvai yra tėvai (normalūs, ne alkoholikai) ir jie turi teisę vaiką auklėti taip, kad jis augtų žmogumi ir suprastų, kas galima, o kas ne. O šiandien mūsų jaunimėliui žodis "negalima" neegzistuoja.
Patys mūsų vaikus tokius padarėte su kvailais įstatymais ir teisėmis, o dar klausiate, kas jiems?
G. Vaitkevičienė
