Irena ZUBRICKIENĖ
Kol pareigūnai, kelininkai ir saugos specialistai nykiuose posėdžiuose svarsto, ką daryti, kad keliuose būtų mažiau nelaimių, priemonių imasi patys gyventojai. Gyvenimo patirtis ir noras įsiamžinti. Būtent tai paskatino Netičkampio kaimo (Marijampolės sav.) gyventoją Vytautą Senkaitį (72 m.) pastatyti pakelėje kryžių, kuris perspėtų pravažiuojančiuosius apie kelyje nutrūkusias gyvybes.
Šiurpi "juodosios dėmės" statistika
Vietas, kuriose atsitinka daugiausia eismo nelaimių, įprasta vadinti "juodosiomis dėmėmis". Marijampolės apskrities Civilinės saugos departamento duomenimis, šios apskrities keliuose yra 28 "juodosios dėmės". Vienas tokių kelių, traukte traukiančių nelaimes, yra Marijampolės - Krosnos (Lazdijų r.). Ypač pavojinga yra kelių kilometrų šio regioninės reikšmės kelio atkarpa ties Netičkampio ir Liudvinavo gyvenvietėmis - pavažiavus vos kelis kilometrus už Marijampolės. Statistika šiurpi. 2003 metais čia įvyko 26 eismo įvykiai, kurių metu sužeista 15 žmonių, 2004-aisiais - 37 eismo nelaimės, kuriose du žmonės žuvo ir 16 buvo sužeistų. Per šių metų keturis mėnesius jau įregistruota 12 eismo įvykių: du žuvę, penki sužeisti. Jeigu kiekvienos avarijos vieta būtų paženklinta kokiu nors gedulo ir liūdesio simboliu, jų būtų keliolika kartų daugiau nei yra kelių eismo ženklų.
Netičkampiškis V. Senkaitis, ūkininkaujantis pensininkas, linkęs minėtą šiurpią statistiką dar labiau sukonkretinti. Anot jo, atmintyje registruojančio kelio tragedijas, įvykusias dviejų trijų kilometrų kelio atkarpoje ties Netičkampiu, čia per gerą penkmetį nutrūko dvylikos žmonių gyvybės. Trečdalis jų - vietos gyventojai.
Kodėl minėtame kelio ruože nuolat įvyksta avarijos ir žūsta bei sužalojami žmonės, galima tik pasvarstyti. Marijampolės apskrities Ekstremalių situacijų valdymo centras neseniai nusprendė kreiptis į Susisiekimo ministeriją, kad specialistai išanalizuotų situaciją, įvertintų kelio ruožą, pateiktų savo išvadas ir parengtų priemonių planą eismo saugumui gerinti.
Jokiuose posėdžiuose nedalyvaujantys ir jokių analizių neatliekantys kaimo "specialistai" atsako vienareikšmiškai - pašėlęs greitis ir žmogaus gyvybės nevertinantys vairuotojai yra pagrindinė kelio tragedijų priežastis! Neretai - ir alkoholis.
Studentas pražudė sutuoktinių porą
Greitis ir neatsakingas vairuotojo elgesys - paskutiniosios ties Netičkampiu įvykusios avarijos priežastis. Balandžio 28-osios pavakarę į Simne (Lazdijų r.) esančias kapines važiavo Meškučių kaimo (Marijampolės sav.) gyventojai Levutė (46 m.) ir Antanas (54 m.) Mardosos. Automobilį "VW Golf" vairavo Levutė.
Sutuoktiniai tespėjo nuvažiuoti apie tris kilometrus už Marijampolės, kai tvarkingai judėjęs jų automobilis staiga tapo kliūtimi itin greitai iš priekio skriejusiam BMW 3B, kurį vairavo marijampolietis Tautvydas Zygmanta (21 m.). Vilniaus universiteto Kauno humanitarinių mokslų fakultete studijuojantis vaikinas tuokart važiavo iš Netičkampio - savo namų Marijampolėje link. Menkai tepatyręs vairuotojas lenkė priešais važiavusį automobilį, tačiau pavojingame kelio vingyje nebuvo įsitikinęs, kad lenkimui būtina kelio juostos atkarpa yra laisva. BMW ir golfas susidūrė. Pastarojo automobilio keleivis A. Mardosa iškart žuvo. Jo žmonos gyvybę dar gelbėjo medikai, tačiau jiems nepavyko.
Greitį viršijęs ir Kelių eismo taisykles pažeidęs studentas T. Zygmanta buvo blaivus. Per avariją jis taip pat susižalojo, buvo gydomas ligoninėje. Vaikinas negalėjo paaiškinti, kodėl pernelyg viršijo greitį - rodos, nei kur skubėjo, nei nuo ko bėgo. Jis ir šiandien labai sielojasi dėl tragiško įvykio. Jauno žmogaus sąžinę prislėgusios dviejų žmonių mirtys - dar ne visa jo kančia. Tautvydo sukelta avarija be abiejų tėvų iškart paliko tris sūnus, kurių vienas - dar nepilnametis. Jiems iškilo globos ir pragyvenimo problema, jau nekalbant apie graužiantį netekties skausmą.
Dviguba žūtis - po maudynių
Vietos gyventojai mena ir kitą kraupią nelaimę, kai šiame kelyje iškart žuvo du žmonės - motina ir mažametis.
Praėjusių metų rugpjūčio 8-osios pavakarę marijampolietė Inga Kelertienė (26 m.) automobiliu "VW Golf" važiavo į namus, su sūneliu Šarūnu (2,5 m.) tądien pailsėjusi prie Dusios ežero (Lazdijų r.). Netoli Želsvos miestelio jauna vairuotoja nesugebėjo suvaldyti mašinos, šios ratams staiga užgriebus kelkraščio. Bandant sugrįžti į važiuojamąją kelio dalį "VW Golf" tapo neišvengiama kliūtimi priešpriešiais važiavusiam automobiliui "Audi 100". Automobiliams susidūrus, "VW Golf" po stipraus smūgio sustojo tik atsidūręs kitoje kelio pusėje. Jį vairavusi I. Kelertienė iškrito iš mašinos ir žuvo. Mažasis Šarūnas, patyręs sunkią galvos traumą, mirė po paros. Akimirksniu buvo išdraskyta jauna, iki tol labai laimingai gyvenusi šeima: jaunas našlys liko vienas, nes Šarūnas sutuoktiniams buvo vienturtis. Ingos netektis sugniuždė ir jos motiną bei močiutę: pastaroji, žinoma Marijampolėje mokytoja, liko be vienintelės turėtos anūkės, o jos duktė - be savo vienturtėlės ir vienintelio vaikaičio.
Su I. Kelertienės vairuotu automobiliu susidūrusio "Audi 100" ekipažas tragiškų pasekmių išvengė. Vairuotoja Irma Motukienė (27 m.), Kučiūnų kaimo (Lazdijų r.) gyventoja, pasakojo, jog golfas jos kelyje atsirado labai netikėtai, kai mašinų kaktomušos nebebuvo galima išvengti, nes kliūtimi tapusio automobilio viražai kelyje buvo nenuspėjami. Gyva likusi moteris ir kartu su ja važiavę keturi artimieji (du iš jų - vaikai) atsipirko lengvais sužalojimais ir šoku.
Žmona užmušė vyrą
Tragiška lemtis tame pačiame kelyje beveik prieš metus ištiko ir jaunų marijampoliečių Mockų šeimą. Sutuoktiniai Nerijus (27 m.) ir Einira (27 m.) automobiliu "VW Jetta" po vidurdienio važiavo su dviem mažamečiais savo vaikais (4 ir 5 m.) namų link. Šeima buvo paviešėjusi pas savo artimuosius Dzūkijoje. Iki namų likus vos keliems kilometrams, automobilis, kurį vairavo Einira, nesuvaldytas kelio posūkyje išvažiavo į kelkraštį ir vertėsi nuo šlaito. Ne tik mašina buvo stipriai deformuota - prie žmonos sėdėjęs Nerijus patyrė sunkią stuburo traumą. Einira susižeidė nesunkiai, vaikai sužalojimų išvengė.
Dėl nelaimės stipriai išgyvenusi Einira sielojosi, kad po patirtos sunkios stuburo traumos Nerijus greičiausiai liksiąs nevaikštantis invalidas. Deja, šios medikų prognozės išsipildė dar liūdniau - Nerijus, dėl kurio gyvybės ir sveikatos kovota apie tris savaites, mirė. Jauną našlę prislėgė ir netekties, ir kaltės jausmas. Pareigūnų teigimu, moteris mašinos nesuvaldė dėl viršyto greičio.
Tragedijos - vėlių kerštas?
- Pernai dėl per didelio greičio čia žuvo marijampolietis Rimas Vaineikis, dar anksčiau žuvo mūsų kaimo gyventoja Albina Viselkienė, kuri ėjo per plentą išlipusi iš autobuso, į namus nebeparėjo irgi mūsiškiai Justinas Vėlyvis, Danielius Žibūda, kurie žuvo po automobilių ratais, kai keliu ėjo pėsčiomis (įvykiai skirtingi)... - juodąją statistiką vardijo ūkininkas V. Senkaitis. - O jeigu pradėčiau vardinti ir tuos, kurie per plauką liko gyvi ir šiandien dar paženklinti buvusių avarijų randų, turėčiau pasitelkti policijos įvykių suvestines, nes visų atsiminti nebeįmanoma. Tik ir girdim apie mūsų kelią: žuvo pėstysis, susidūrė mašinos, užsidegė automobilis, atsitrenkė į medį...
Daug metų Netičkampyje gyvenantis Vytautas, sutikdamas, kad dėl eismo nelaimių labiausiai kaltas greitis ir "padaugintos promilės", įsitikinęs, kad šiurpinančios tragedijos - ir... vėlių keršto pasekmė. Mat bene prieš 40 metų, dar kolūkių laikais, kai Netičkampio gyvenvietė garsėjo kaip pavyzdinis "Šešupės" kolūkis, o netolima Želsvos gyvenvietė - kaip net Sovietų sąjungoje žinomas "Želsvelės" kolūkis, pro jas buvo klojamas asfaltas, esantis ir dabar. Darbams reikėjo smėlio. Sunkiasvorės mašinos šį turtą gabeno... iš kadaise buvusių Netičkampio ir Gustaičių kapinaičių (arčiausiai tiesiamo kelio).
- Šiose kapinaitėse, kurios ilgus metus buvo kaip nemenkas piliakalnis, ilsėjosi dar 1914 metais čia kritusios karo aukos - vokiečiai ir kazokai, - pasakojo V. Senkaitis. - Priešininkai kovėsi durtuvais - taip pasakojo dar mano tėvai. Per mūšius žuvo per 600 žmonių. Jų kūnai vietoje buvo ir užkasti. Kai darbininkai kasė smėlį tiesiamam keliui, piliakalnį išrausė, sužemino. Pats atsimenu, kaip ten tada mėtėsi žmonių kaukolės, kaulai, nesuirę kareiviški odiniai ilgaauliai batai.
Vietos gyventojai piktinosi vykusiais draskymo darbais, kuriuos vadino kapinaičių ir žmonių palaikų išniekinimu. Anot jų, daugybė kaulų kartu su smėliu buvo išvežta ir papilta naujajame kelyje. Esą šitaip nepagarbiai išmėtyti kariavusių ir žuvusių kitataučių kūnų likučiai gali būti viena iš didžiausių dabartinių eismo nelaimių priežasčių - vėlės keršija, kad buvo išniekintos, ir užgulė kelią prakeiksmu...
Kryžius turėtų apsaugoti
Prieš kelerius metus V. Senkaičiui kilo mintis pastatyti kryžių "juodąja dėme" laikomo kelio ruožo pakelėje. Šį planą pagimdė tikinčio žmogaus mintis ir viltis, kad kryžius turėtų apsaugoti nuo beprasmių nelaimių. Pernai pensininkas (beje, našlys, turintis du suaugusius sūnus) nepagailėjo tūkstančio litų (šią kainą išdavė nenoriai) ir užsakė šešių metrų ąžuolinį religijos simbolį. Medienos nemokamai davė gretimos Buktos girininkijos vadovas. Kryžių sukūrė skulptoriumi vietos gyventojų vadinamas kone dvigubai už Vytautą jaunesnis drožėjas Skirmantas Šiaudys.
Kryžius buvo pabaigtas ir pastatytas (padėjo sūnūs, kaimo žmonės) bene prieš mėnesį V. Senkaičio žemėje, Nartelio kaimo teritorijoje, netoli tos vietos, kur balandžio pabaigoje žuvo sutuoktiniai Mardosos. Jame akcentuoti pagrindiniai gyvybės simboliai - saulė, simbolizuojanti troškimą gyventi, ir širdis - žmogaus kūno variklis. Vytautas pats išmargino kryžių spalvomis, kad jis iš tolo šviestų žaismingomis gyvenimo nuotaikomis. Prie kryžiaus į žemę įkasta lentelė su užrašu "Vairuotojau, neskubėk į amžinybę", statinio sumanytojo nuomone, turėtų atkreipti pravažiuojančiųjų dėmesį - skaitant bus sumažinamas greitis, o tai jau yra pirmas žingsnis sėkmingos kelionės link.
Vytautas patenkintas savo įgyvendintu sumanymu, tačiau teigė, kad padaryta dar ne viskas. Pastebėjęs, kad užrašą lentelėje gali perskaityti tik nuo Marijampolės važiuojantys žmonės, vyras nutarė jį patobulinti taip, kad raginimą perskaitytų ir nuo Krosnos vykstantys asmenys. Be to, dar reikia sutvarkyti kryžiaus aplinką - ją apsodinti, aptverti. Vasaros viduryje planuojama kryžių pašventinti. Anot Vytauto, tai kartu būsianti ir bendruomenės šventė, "naudingas triukšmelis".
Savavališko statinio negriaus
Vytautą jau pasiekė žinia, kad kelių policininkai ir kelininkai nesidžiaugia jo statiniu ir jį net kritikuoja. Esą kryžius pastatytas per arti kelio (turėtų būti už 50 metrų), su niekuo nederinta, nesitarta. Užrašas - per smulkiomis raidėmis, tad avarijų, stengiantis jį perskaityti, esą gali tik padaugėti, nes blaškomas vairuotojų dėmesys. Tačiau griauti statinio niekas nesiruošia - kaip prasitarė vienas atsakingas pareigūnas, kelti ranką prieš kryžių būtų amoralu. Jeigu pakelėje būtų pastatytas kitokios formos simbolis, jis jau būtų išverstas ir pašalintas. Beje, į Lenkiją važinėjantys vairuotojai pasakoja, kad šios šalies pakelėse - apstu nelaimių vietas ženklinančių ir primenančių statinių (kryžių, stendų). Didžiulėmis raidėmis skelbiama, kas ir kada ten žuvę. Manoma, kad gyva akistata su tokiais simboliais primena vairuotojams, koks trapus gali būti žmogaus gyvenimas, kai nepaisoma patirtimi patikrintų taisyklių.
Kelių kalbintų "Akistatos" skaitytojų nuomone, nedrausmingus vairuotojus gerai auklėtų ir avarijų vietose amžinai palikti savotiškais paminklais tapę sumaitoti automobiliai - metalo laužo krūvos...
Marijampolės kelininkai ir pareigūnai "juodąją dėmę" ties Netičkampiu ketina greitai pažymėti ir kitaip. Iki šiol čia nebuvo ženklų "Gyvenvietės pradžia", "Gyvenvietės pabaiga". Bus pastatyti ir ženklai, perspėjantys apie riboto matomumo kelio vingius. Taip pat prieš kelio vingį su įkalne bus pastatyti greitį ribojantys ir lenkti draudžiantys ženklai. Pareigūnai jau įsipareigojo sustiprinti šioje itin judraus kelio atkarpoje eismo kontrolę, kad drausmintų greičio mėgėjus. Jau tiesiamas ir dviračių takas kelio papėdėje, tad dviratininkai nebesimaišys automobilių kelyje. Apmaudu, kad "visų priemonių" imamasi tik tada, kai jau skaičiuojamos beprasmės netektys ir ilgėja gyvenimo džiaugsmą praradusių žmonių sąrašai...
Vis dėlto V. Senkaitis jaučia didžiulį pasitenkinimą, kad "tų priemonių" ėmėsi pirmasis, nors triūsė "ne už atlyginimą"...
Laimos GRIGAITYTĖS nuotr.:
- Iš sutuoktinių Mardosų automobilio po avarijos, kurią sukėlė kito automobilio greitis, teliko metalo laužo krūva. Gal šį automobilį reikėjo amžinai palikti įvykio vietoje, kad nelaimės grėsmė sudrausmintų kitus?
Vlado GESAIČIO nuotr.:
- V. Senkaitis pralenkė pareigūnus ir kelininkus, svarstančius, kaip sunaikinti "juodąją dėmę" ties Netičkampiu
- V. Senkaitis tikisi, kad aplinką prie kryžiaus padės tvarkyti ir jo anūkas Karolis (10 m.)
- V. Senkaitis sėdi ant akmens, kuris dabar yra buvusio piliakalnio, išdraskyto prieš 40 metų ir "pasėjusio" žmonių kaulus, teritorijoje
- Užrašas "Vairuotojau, neskubėk į amžinybę" netrukus bus perdarytas - užrašytas didesnėmis raidėmis
- Ūkininko pastatytas kryžius, paties įsitikinimu, turėtų "susitarti" su keršijančiomis vėlėmis
- Pakelėje atsiradęs kryžius ženklina "juodąją dėmę" ir perspėja vairuotojus apie kraupias pasekmes, kai nesilaikoma taisyklių
