Paslydau, nukritau, atsibundu - gipsas!

Kaip tik taip ir nutiko mano geram pažįstamam, kuris, paslydęs valgykloje ant riebaluotų grindų, atsibudo ligoninės palatoje. Koja sugipsuota, skausmas nežmoniškas. Palatos seselė jam papasakojo, kas įvyko, kad jam lūžusi koja ir kad kurį laiką teksią praleisti ligoninėje. Ką gi, guli jis vieną dieną, antrą... Skausmas nemažėja. O kadangi kaulų lūžį buvo patyręs anksčiau, puikiai žinojo, jog lūžio atveju ilgai neskauda, o dabar... kuo toliau, tuo skausmas aštresnis. Pasiskundė seselei, o ši dar išbarė jį - girdi, gulėk, sveik ir neišsigalvok. Bet vyruko būta atkaklaus. Jis nenurimo, vargais negalais pasiekė skyriaus vedėjo kabinetą ir griežtai pareikalavo, kad jam būtų paaiškinta, kas vis dėlto įvyko. Ir tada paaiškėjo, jog iš tiesų jam ne kaulo lūžis, o tik stiprus raiščių patempimas. O koja sugipsuota todėl, kad per neapdairumą buvo sumaišytos rentgeno nuotraukos. Jam tai kas - guli sau lovoje, o štai vyrą, kuriam išties buvo lūžęs kaulas, privertė daryti visokiausius fizinius pratimus. Laimei, laiku buvo susigriebta ir klaida ištaisyta.